Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-01 · Administracinė byla Nr. I-2376-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
I-2376-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00615-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2376-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00615-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (b. l. 1, 15).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad serga ŽIV, todėl jam priklauso dirbančio asmens maitinimas, tačiau tinkamas maitinimas jam nebuvo užtikrintas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. gegužės 8 d. atsakovei Lietuvos valstybei atstovauja Vilniaus pataisos namai) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–8, 53–54). Nurodė, kad pareiškėjui buvo išduoti higienos reikmenys pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Patikslino, kad nėra gavusi iš pareiškėjo skundų dėl to, kad jam nebuvo išduoti higienos reikmenys. Dėl pareiškėjo maitinimo nurodė, kad Lukiškių TI-K virtuvės darbuotojai nebuvo gavę Sveikatos priežiūros skyriaus pažymos apie pareiškėjui skirtiną maitinimą pagal dirbančių asmenų valgiaraštį. Nurodė, kad maitinimas pareiškėjui buvo teiktas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi iš Lietuvos valstybės atstovų pašalintas Lukiškių TI-K, Lietuvos valstybės atstovu įtraukti Vilniaus pataisos namai.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl nesuteiktų higienos priemonių ir netinkamo maitinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kai jam nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo skiriamas papildomas maitinimas tuo pagrindu, kad pareiškėjas serga ŽIV. Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo aplinkybę, kad jam nebuvo žinoma, ar pareiškėjui priklauso specialus maitinimas dėl sveikatos būklės. Lukiškių TI-K prie atsiliepimo nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas 2019-06-14 raštu Alytaus pataisos namus įpareigojo pateikti teismui pareiškėjo sveikatos knygelės kopiją. Teisme 2019-07-01 gauti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę. Alytaus pataisos namai pateikė įrodymus, be kita ko, siuntimo laboratoriniam ŽIV (ir sifilio) tyrimui ir tyrimo rezultatus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas serga ŽIV (b. l. 39–42). Alytaus pataisos namai taip pat pateikė medicininės dokumentacijos formą Nr. 025_I/ap, iš kurios turinio matyti, jog pareiškėjui nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. trijų mėnesių laikotarpiui paskirtas dirbančio asmens maitinimas, 2017 m. lapkričio 9 d. dietos paskyrimo laikotarpis pratęstas iki 2018 m. vasario 9 d., o nuo 2018 m. vasario 10 d. dirbančio asmens maitinimas paskirtas neterminuotam laikotarpiui (b. l. 39–42). 2019 m. liepos 18 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jam paskirtas dirbančio asmens maitinimas nuo 2011 m. birželio mėn. 6 d., tačiau tokio pobūdžio aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui dirbančio asmens maitinimas paskirtas nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustatanti, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai, bei Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis šių taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas ne tik pilnavertis maistas, tačiau, be kita ko, atitinkantis ir jų sveikatą bei fizinę būklę.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, jog Lukiškių TI-K virtuvės darbuotojai nebuvo gavę Sveikatos priežiūros skyriaus pažymos apie pareiškėjui skirtiną maitinimą pagal dirbančių asmenų valgiaraštį.

Dėl specialaus maitinimo skyrimo (užtikrinimo) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad įkalinimo įstaiga turi pareigą užtikrinti joje laikomų asmenų teises į teisės aktuose nurodytą maitinimą (LVAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjui priklauso specialus maitinimas pagal sveikatos apsaugos specialistų nustatytus kriterijus 2017 m. rugpjūčio 4 d.

Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta aplinkybė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti skirtas dirbančio asmens maitinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. sausio 1 d., kai pareiškėjui buvo paskirtas dirbančio asmens maitinimas, neišnagrinėjo klausimo dėl dirbančio asmens maitinimo pareiškėjui skyrimo. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 5 paras, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 53). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, nesiimdami priemonių išspręsti klausimą dėl dirbančio asmens maitinimo pareiškėjui skyrimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog tinkamo asmens maitinimo užtikrinimas yra susijęs su pagrindiniais asmens fiziologiniais poreikiais, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į dirbančio asmens maitinimą, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais (LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo suteiktos higienos priemonės. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad higienos reikmenų pareiškėjas nėra gavęs, todėl nėra pasirašęs Lukiškių TI-K vedamame žurnale, kuriame fiksuojamos aplinkybės apie higienos reikmenų išdavimą. Teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad pareiškėjas prausdavosi su savo muilu.

Dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Tokio pobūdžio kalinimo sąlygų atitiktis higienos reikalavimams vertinama remiantis bendrosiomis šio pobūdžio bylų įrodinėjimo taisyklėmis. Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas, tuo tarpu pareiškėjui detaliai nenurodžius pažeidimo aplinkybių, atsakovei nekyla pareiga paneigti pareiškėjo abstrakčiai nurodytas aplinkybes (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017). Pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K bent 4 kartus. Aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 4 kartus, patvirtina Lukiškių TI-K 2019 m. liepos 23 d. teisme gautas Vilniaus pataisos namų 2019 m. liepos 23 d. raštas Nr. 9-8375 (53–55). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 5 d. (išvyko 2017 m. gegužės 9 d.), 2017 m. birželio 22 d. (išvyko 2017 m. birželio 26 d.), 2017 m. birželio 28 d. (išvyko 2017 m. birželio 29 d.) ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. (išvyko 2017 m. rugpjūčio 14 d.) (iš viso 17 parų). Vilniaus pataisos namai 2019 m. liepos 23 d. rašte Nr. 9-8375, be kita ko, nurodė, kad asmenims pagal bendrą tvarką higienos priemonės buvo išduodamos mėnesio pradžioje ir viduryje (b. l. 54). Iš šių paaiškinimų negalima daryti išvadų dėl to, ar konkrečiai pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės. Teismas pažymi, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvykdavo ir mėnesio pabaigoje. Iš Vilniaus pataisos namų teiktų paaiškinimų nėra aišku, kaip buvo užtikrinamas (ar buvo užtikrinamas) pareiškėjo aprūpinimas higienos reikmenimis. Vilniaus pataisos namai teismo 2019 m. liepos 18 d. raštu buvo įpareigoti pateikti įrodymus apie pareiškėjui išduotas higienos priemones. Vilniaus pataisos namai nepateikė jokių duomenų (įrodymų) dėl to, ar konkrečiai pareiškėjui jo atvykimo metu į Lukiškių TI-K buvo išduodamos higienos priemonės. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus pataisos namai nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl higienos priemonių neišdavimo, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šiuo aspektu.

Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokiais laikotarpiais jam nebuvo išduotos higienos priemonės, nėra aišku, ar kiekvieną kartą jam atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo išduotos higienos priemonės, ar tik konkrečiais laikotarpiais. Iš pareiškėjo skundo turinio ir bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neteikė Lukiškių TI-K administracijai skundų (prašymų) dėl higienos priemonių išdavimo. 2019 m. liepos 18 d. teismo posėdyje pareiškėjas aplinkybių dėl higienos priemonių išdavimo taip pat nekonkretizavo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad turėjo muilo.

Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jam būtų buvęs teikiamas sveikatos apsaugos specialistų pareiškėjui skirtas maitinimas. Atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė