Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-294-115/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-02-02
Bylos Nr.: 2A-294-115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Petras Jaržemskis, Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė
Atsakovas: E. M.-K., T. M., V. P., T.
Trečiasis asmuo: L. M., M. M., A. M.
Ieškovas: UAB „VVV“, A. M.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-294-115/2011

Teisėjas Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1.;121.2;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. vasario 2d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Arvydui Ivanovui,dalyvaujant ieškovo atstovui Robertui Dumbliauskui,atsakovei E. M.-K.,trečiajam asmeniui L. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovių) T. M., E. M.-K. bei (ieškovo) UAB „VVV“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-96/2010 pagal ieškovų UAB „VVV“ ir A. M. ieškinį atsakovams E. M.-K., T. M., V. P., tretieji asmenys: L. M., M. M., A. M. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovų T. M., E. M.-K. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai UAB „VVV“ ir A. M. ieškiniu (I t., b.l. 4) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 108-1 t.) prašė pripažinti ieškovams teisę atlikti namo, pastogės bei antstato rekonstrukciją, įrengiant gyvenamąsias patalpas pagal APF „Grafo“ architekto T. G. 2002-09-17 paruoštą projektą ir savo vardu įregistruoti nekilnojamojo turto registre, priteisti iš bendrovės kompensacijas: V. P.- 4 536,21 Lt, T. M.- 3456,16 Lt, E. M.-K.- 864,04 Lt, M. M. ir A. M.- 4 320,20 Lt, A. M.- 3 240,15 Lt. 2010-02-25 teismo posėdžio metu ieškovai palaikė tik reikalavimus, nurodytus jų patikslintame ieškinyje ir prašė atidalinti bendrą turtą pripažįstant bendrovei nuosavybės teisę į anstato patalpas name, turinčias 33,38 kv. m. ploto ir priteisti iš bendrovės atitinkamas kompensacijas: V. P. – 4.536,21 Lt, T. M. - 3456,16 Lt, E. M.-K. - 864,04 Lt, M. M. ir A. M. – 4.320,20 Lt, A. M. - 3240,15 Lt. Nuo kitų reikalavimų nurodytų patikslintame ieškinyje atsisakė (IV t.,b.l. 121,123.).

Nurodė, kad yra butų Nr. 3 ir Nr. 4, esančių name savininkai. Virš jų butų yra pastogė. Virš bendrovės buto yra neįrengtas 33,38 kv.m. ploto anstatas, kuriuo naudojasi atsakovė E. M.-K... Atsakovės nedavė sutikimo ieškovams įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas pastogėje ir antstate, jas rekonstravus, jas įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovų butai yra pusrūsyje, įėjimai į butus atskiri, neturintys nieko bendro su kitų savininkų laiptine, pro kurią patenkama į pastogę. Atsakovų butai su pastoge bei antstato patalpa neturi funkcinio ryšio. Visiems butų savininkams padalinti pastogę pagal jiems atitenkančias dalis turte nėra galimybės, todėl ieškovai sutinka jiems atlyginti už jiems priklausančias dalis ir prašo kompensacijas priteisti iš bendrovės. Atsižvelgdami į dabartinę patalpų rinkos vertę, ieškovai patikslino prašomų priteisti iš bendrovės atitinkamų kompensacijų dydį bendraturčiams, jas padidino ir prašė iš bendrovės priteisti: V. P. - 6110,40 Lt, T. M. - 4590,40 Lt, E. M.-K. - 1 124,80 Lt, M. M. ir A. M. - 5 745,60 Lt, A. M. - 5563,20 Lt (IV t., b.l. 132-138).

Atsakovės pateikė priešieškinį (I t.,b.l.70) kuriuo prašė 178,82 kv. m. ploto patalpą esančią name padalinti; joms paskirti naudotis patalpoje 35,76 kv.m. ploto pagal jų parengtą planą; įpareigoti ieškovus ir atsakovus pagal priešieškinį V. P., M. M., A. M. netrukdyti atlikti statybos remonto darbus įrengiant patalpoje gyvenamąjį plotą pagal pridedamą planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t.,b.l. 70.). Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad palėpėje negali būti įrengtos kiekvienam bendrasavininkiui priklausančios patalpos ir nepagrįstai siekia atimti iš jų nuosavybės teisę į dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, išmokant kompensaciją. Patalpa, dėl kurios kilęs ginčas yra 178,82 kv.m. ploto, ieškovėms priklauso 20/100 šios patalpos, t.y. 35,76 kv.m. ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu priėmė ieškovų UAB „VVV“ ir A. M. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl pripažinimo ieškovams teisės atlikti patalpų rekonstrukciją, pastogės ir antstato rekonstrukciją pagal APF „Grafo“ architekto G. projektą, įrengiant gyvenamąsias patalpas ir bylos nagrinėjimą šioje dalyje nutraukė. Grąžino ieškovui UAB „VVV“ iš valstybės biudžeto pajamų 75 Lt žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovių T. M., E. M. – K. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ieškinio pagrindą nurodė CK 4.75,4.80 str. Šalys yra namo bendrajo naudojimo patalpų bendraturčiai. Iš NTR duomenų ir įsiteisėjusio 2007-11-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-7417-2/2007 teismas nustatė, kad name yra registruotos 33,70 kv.m. negyvenamosios patalpos (toliau-pastogė). Jos yra įregistruotos kaip pagalbinės. Patalpų 573/1000 dalys nuosavybės teise NTR neįregistruotos. Kitų bendrojo naudojimo registruotų nuosavybės teise pagalbinių patalpų pastate nėra. Šios patalpos yra įvardintos kaip neįrengta pastogė. Šalys jas vadina antstatu. 2002-09-17 buto Nr. 1 ir 3 savininkai M. M. ir A. M. sutiko notarine tvarka su anstato palėpėje tarp bendraturčių, proporcingai priklausančių patalpų plotui paskaičiavimu. Buto Nr.1 savininkas M. M. sutiko notarine tvarka, kad bendrovė rekonstruotų šias patalpas, įrengtų juose gyvenamąsias patalpas ir jas įregistruotų nuosavybes teise savo vardu. Pagal jo sutikimą jam tektų 6,67 kv. m patalpų. Butų Nr. 2,5,6 savininkai tokio sutikimo nedavė. Buto Nr.3 savininkas, ieškovas A. M. tokio sutikimo notarine tvarka taip pat nedavė. Pagal neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, atliktą 2006-11-30 nepaskirstytos pastogės dalies plotai yra paskaičiuoti atitinkamai butų savininkams pagal jų turimus butus kaip numato CK 4.82 str. Šios dalys neatitinka dalims dėl kurių patalpų savininkai M. M., A. M., davė sutikimą notarine tvarka. Buto Nr.1 dalis sumažėjo, o buto Nr. 3 padidėjo. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1d.) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80) yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-536/2006; 2008-11-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008). Ieškovai neprašė nustatyti pastogės naudojimosi dalimis tvarkos, o prašė atidalinti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 str. 1d. pagrindu kad UAB „VVV“ galėtų šias patalpas įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu nuosavybės teise. Šiuo atveju pastoge naudojasi visi namo savininkai ir dalis šių patalpų yra registruota atsakovių nuosavybės teise, atsakovai šiomis patalpomis realiai naudojasi. Atsakovė E. M.-K. ir T. M. šioje patalpoje laiko asmeninius daiktus ir nesutinka atidalinti, bei nesutinka gauti kompensaciją už joms tenkančią turto dalį. Pagal pastogės paskaičiavimo projektą atsakovei T. M. priklausytų 5,09 kv.m. ploto, atsakovui V. P. 6,77 kv. m., o atsakovei E. M.-K. 1,25 kv. m. Atsakovų T. M. ir V. P. dalys bendroje nuosavybėje nėra mažos, nes pačių ieškovų dalis yra atitinkamai: bendrovės 8,05 kv. m ploto, o A. M. 6,17 kv. m . Buto Nr. 1 savininkai davė sutikimą dėl savo dalių perleidimo bendrovei. Tokio sutikimo nedavė buto Nr. 3 savininkas A. M., tačiau pareikšdamas ieškinį jis, teismo nuomone, sutinka su savo patalpų dalių perleidimu UAB „VVV“. Pastogės patalpos gali būti naudojamos natūra ne tik ieškovo bendrovės, bet ir kitų savininkų. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas atidalijimo būdas yra visiems bendraturčiams priimtinausias. Ieškovų interesas yra įsirengti pastogėje gyvenamąsias patalpas priklausančias UAB „VVV“, atsakovų siekis yra toks pats. Šalių gi padėtis yra lygiavertė. Tai, kad bendrovei priklausantis butas Nr. 4 yra viršutiniame aukšte, nesuteikia jai jokių pirmenybės teisių kaip ir ieškovui A. M., buto Nr.3 savininkui prieš kitus butų bendraturčius (butų Nr. 1,2,5,6) dėl atidalijimo būdo pasirinkimo (teisės įsigyti visas pastogės patalpas iš visų bendraturčių sumokant jiems už jų dalis pinigais). Teismas sprendė, kad ieškovai siekdami atidalijimo nori pakeisti pastogės paskirti ir joje įrengti gyvenamąjį plotą (butą), taigi atidalijus namo pastogę pagal ieškovų siūlomą būdą ji nebus naudojama pagal tikslinę paskirtį. Bus suformuotas atskiras nuosavybės objektas, pakeista negyvenamųjų patalpų (pastogės) paskirtis, t.y. atlikta namo rekonstrukcija. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad įrengus pastogėje papildomą gyvenamąjį plotą (butą) ir atlikus namo rekonstrukciją nebus padaryta žala namui, nenukentės namo konstrukcijos, namo estetinis vaizdas ir nebus pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai ir lūkesčiai dėl papildomo gyvenamojo ploto įrengimo pastogėje. Atsakovės priešieškinio pagrindą nurodė CK 4.75,4.82,4.93 str., t.y. siekė ir atsidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir nustatyti naudojimosi tvarką. Name bendrojo naudojimo 178,82 kv. m. patalpos (palėpės) nėra, neregistruota. Dėl palėpės patalpų įregistravimo, išregistravimo NTR tarp šalių vyko ginčai. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs 2007-11-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Nesant name bendrojo naudojimo objekto daikto- patalpų pastogės (178,82 kv.m. ploto) negalima jos ir padalinti tarp bendraturčių, nes nėra bendraturčių nuosavybės objekto, negalima nustatyti ir jo naudojimosi tvarkos bei atsakovėms paskirti naudotis jų prašomos 35,76 kv. m. ploto patalpos; negalima įpareigoti ieškovus ir atsakovus V. P., M. M., A. M. netrukdyti atlikti statybos– remonto darbus, įrengiant patalpoje gyvenamąjį plotą pagal pridedamą planą. Įrengti gyvenamąjį plotą patalpoje, kuri nėra registruota NTR negalima. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nesikreipė į kitus bendrasavininkus dėl tokių gyvenamųjų patalpų įrengimo name nustatyta tvarka. Priešieškinio dėl pastogės atidalijimo, naudojimosi ja tvarkos nustatymo atsakovės nereiškė. Priešieškinį teismas atmetė, vadovaudamasis CK 4.73, CPK 176 str.

Šalies argumentai

Apeliantės (atsakovės) T. M., E. M.-K. pateikė apeliacinį skundą (V t.,b.l.46-55), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas; nubausti ieškovus, vadovaujantis CPK 95 str. 1 d.2 d., po 20.000 Lt baudomis. Nurodo, jog ginasi nuo ieškovų daromo palėpės patalpų reketavimo. Teigia, jog patyrė antstato patalpų matavimo, įregistravimo išlaidas – 724,01 Lt. Mano, jog teismas neturėjo teisės priimti ieškovų neturtinių reikalavimų, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad statybos darbai nepakenks gyvenamajam namui ir nepažeis gyventojų interesų. Mano, jog ieškovai manipuliuoja teismu. Pažymi, kad ieškovai išregistravo egzistuojantį įkainotą turtą –pastogę, dėl to apeliantės patyrė dar 673,06 Lt tiesioginių nuostolių. Pažymi, jog advokatas A. V. atstovavo ieškovą A. M. be teisinių paslaugų sutarties. Mano, jog teismas nepagrįstai leido ieškovui UAB „VVV“ atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, siekiant išvengti neteisėtai pradėto bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Mano, jog teismas neturėjo leisti tikslinti ieškinio ieškovams, nes prieš keturis metus dėl to paties dalyko ( įregistruoto antstato) apeliantėms nebuvo leista tikslinti priešieškinio. Mano, jog teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantėms bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad priešieškinis buvo tik gynyba, niekieno teisių jis nepažeidė, analogiškus priešieškinius galėjo patiekti ir kiti kaimynai, tačiau jie davė fiktyvius sutikimus. Mano, jog turtas buvo ir yra, bet jo įregistruoti apeliantės negalėjo dėl daromų kliūčių.

Apeliantas (ieškovas) UAB „VVV“ pateikė apeliacinį skundą (V t.,b.l.59-63), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys ir visiškai jį patenkinti: atidalinti negyvenamąją patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 33,70 kv.m., (duomenys neskelbtini), pripažįstant nuosavybės teises į minėtas patalpas UAB „VVV“ ir priteisti iš UAB „VVV“ kompensacijas: V. P. – 6.110,40Lt, T. M. – 4.591,40 Lt, E. M.-K. – 1124,80 Lt, M. M. ir A. M. – 5.745,60 Lt, A. M. – 5.563,20 Lt; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčo pastato antstate yra įregistruotos 33,7 kv.m. pagalbinės patalpos (pastogė), likusioje antstato dalyje yra senojo stogo ir naujojo stogo konstrukcijos ir danga, jokių patalpų ten nėra ir būti negali, nes jos neturi duomenų, būtinų nekilnojamam turtui įregistruoti. Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad jų pateiktas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtinausias. Mano, jog teismas neištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, kad pastogės patalpų atidalinti natūra visiems bendrasavininkams neįmanoma (CK 4.80 str.). Vadovaujasi LAT praktika (LAT 2008-07-18 nutartis c.b. Nr.3K-3-359/2008). Pažymi, kad iškilo būtinybė pateikti įrodymus, kurie įrodo, kad pastogės neįmanoma techniškai ir fiziškai padalinti į pilnaverčius atskirus nekilnojamojo turto objektus, kuriais būtų įmanoma naudotis – prideda UAB „Turto administravimo“ grupė“ parengtą pastogės patalpų padalinimo planą. Pažymi, kad teismas, turėdamas du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus, turėjo įvertinti, kuris iš jų tinkamiausias. Be to, su apelianto pateiktu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu sutiko 1 ir 3 butų gyventojai, 2 buto gyventojas savo varianto nepateikė. Su priešieškinyje pateiktu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu sutiko tik 5 ir 6 butų gyventojai. Pažymi, jog faktiškai atskyrus visas patalpas, jos dar labiau sumažėtų, nei nurodyta pateiktame UAB „Turto administravimo“ grupė“ plane. Kad galimas atidalinimo būdas, priteisiant visą daiktą vienam bendrasavininkui, kai neįmanoma daikto padalinti natūra, patvirtina ir LAT praktika (LAT 2005-11-04 nutartis c.b. Nr.3K-3-485/2005). Pažymi, jog ieškovų pateiktas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtinausias, nes bendraturčiai gaus kompensaciją, vadovaujasi kita LAT 2007-10-31 nutartimi c.b. 3K3-459/2007, kurioje nurodyta, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suteikia galimybę išvengti bendraturčių ginčų. Pažymi, kad atsakovams priklausantys 5 ir 6 butai yra pastato cokoliniame aukšte su atskirais įėjimais, ir neturi jokio funkcinio ryšio su laiptine, per kurią patenkama į pastato pastogę, o L. M. yra pareiškęs, kad nesinaudos jam priklausančia pastogės dalimi, ketina ją parduoti. Atmeta teismo argumentus, kad neva ieškovas nenurodė, kad įrengus pastogėje papildomą gyvenamąjį plotą ir atlikus pastato rekonstrukciją, nebūtų padaryta žala pastatui, nes buvo atsisakyta reikalavimo dėl pripažinimo ieškovams teisės atlikti pastato rekonstrukciją. Ginčas vyksta tik dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsiliepimas

Atsakovės T. M., E. M.-K. atsiliepimu į ieškovo UAB „VVV“ apeliacinį skundą (V t., b.l.70-77) prašo ieškovo UAB „VVV“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka nupirkti visas bendrasavininkių dalis; be to pačios atsakovės savo lėšomis išmatavo antstato patalpas, jas įregistravo, padalijo ir pateikė teismui dokumentus, tai joms kainavo 724,01 Lt. Pažymi, jog jei D. per mažos patalpos, tai atsakovėms jos yra geros tokios, kokios yra ir jos nori jomis naudotis, kaip naudojosi iki D. atsikraustymo į namą. Mano, kad ieškovai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl skirtina bauda. Prašo priteisti iš ieškovų 8.394,03 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas UAB „VVV“ atsiliepimu į apeliančių (atsakovių) T. M., E. M.-K.apeliacinį skundą (V t., b.l.82-83) prašo apeliančių (atsakovių) T. M., E. M.-K. apeliacinį skundą atmesti, patenkinti ieškovo UAB „VVV“ apeliacinį skundą. Nurodo, jog apeliacinis skundas ir pateikti įrodymai yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teismo. Teigia, jog apeliantės įžeidinėja, žemina ieškovus, nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis, be to šmeižia ir teismą. Pažymi, jog apeliantės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitose civilinėse bylose, kurias jos pralaimėjo. Be to, prašo nubausti ieškovus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kai jokių įrodymų byloje nėra. Prašo spręsti ar nėra reikalo pačioms apeliantėms skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir trukdymą greitam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas) UAB“VVV“ apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto (33,70kv.m. negyvenamųjų patalpų) atidalijimo, pripažįstant jam nuosavybės teises į šį turtą, priteisiant kitiems bendraturčiams piniginę kompensaciją; apeliantės (atsakovės) T. M. ir E. M.-K. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų priteisimo(nepriteisimo) dalyje ir prašo ieškovams CPK 95str. pagrindu skirti baudas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovių apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įtvirtinta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė gali būti įgyvendintą bendru sutarimu su kitais bendraturčiais, o nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu (natūra), vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad natūra galima padalinti tik daliuosius daiktus (CK 4.6 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktas bus laikomas padalintu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį, išskyrus atvejus, kai atidalijamas bendraturtis siekia naudoti atidalyto daikto dalį pagal kitokią paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus (žr. LAT 2007-10-31 nutartį civ.byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2009-11-09 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-482/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 33,70kv.m. negyvenamosios patalpos(palėpė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į šio turto dalis yra įregistravę UAB“VVV“(239/1000), E. M.-K.(37/1000), ir T. M.(151/1000), o kiti bendraturčiai savo dalių neįregistravę, nors jų dalys yra paskaičiuotos pagal turimų butų plotą ir dėl to ginčo nėra (b.l. 133-138). Ieškovai reikalauja atidalinti patalpas, pripažįstant nuosavybės teises į pastogę UAB „VVV“, o kitiems bendraturčiams priteisti iš UAB „VVV“ piniginę kompensaciją, t.y. V. P. – 6.110,40Lt, T. M. – 4.591,40 Lt, E. M.-K. – 1124,80 Lt, M. M. ir A. M. – 5.745,60 Lt, A. M. – 5.563,20 Lt.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jų pateiktas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra priimtinausias. Mano, jog teismas neištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, kad pastogės patalpų atidalinti natūra visiems bendrasavininkams neįmanoma. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas papildomai pateikė UAB “Turto administravimo grupė“ Nekilnojamojo turto objekto padalinimo projektą, iš kurio matyti kokio dydžio patalpos realiai tektų kiekvienam iš bendraturčių, jeigu jos būtų padalintos natūra. Priklausomai nuo tenkančios pastogės dalies, patalpų dydis natūra atskiriems bendraturčiams yra 1,65-5,47kv.m., įvertinus bendram naudojimui tenkančias patalpas, pažymėtas a-1(11,75kv.m.).

Pažymėtina, kad ginčo patalpos yra pastogėje ir registruotos kaip negyvenamosios. Jos faktiškai yra naudojamos skalbinių džiovinimui ir daiktų pasidėjimui. Tai rodo, kad tokiai jų paskirčiai nebūtinai reikalingas didelis plotas, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad atidalinti jam tenkantį plotą techniškai yra neįmanoma, patalpoms ir jų paskirčiai būtų padaryta neproporcinga žala, ar būtų pažeisti kitų bendratučių interesai (iš esmės pabloginta daikto techninė būklė ir pan.). Be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai turimas negyvenamųjų patalpų nuosavybės dalis gali pasididinti, kadangi yra bendraturčių, kurie sutinka savo nuosavybės dalis perleisti kitiems asmenims. Tai rodo, kad ieškovas ir kiti bendraturčiai turi galimybę atidalinti patalpas ar nustatyti jomis naudojimosi tvarką. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir ieškovo pateiktas UAB“Turto administravimo grupė“ paruoštas padalinimo projektas, kuriame numatytas bendro naudojimo patalpos (koridorius), kas pagal UAB“Delfa“ ataskaitą Nr 2307 yra būtina STR 2.01.04:2002 pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB“VVV“ turi didžiausią ginčo patalpų dalį(b.l. 135, t.5), tačiau jų atidalinti nesiekia, o nori tapti viso 33,70 kv.m. ploto savininku, neturėdamas tikslo jų naudoti pagal esamą paskirtį. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktas atidalijimo projektas nėra priimtiniausias ir sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl visos pastogės atidalijimo, paliekant ją natūra UAB“VVV“, neduoda pagrindo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškinį, kadangi tuo būtų neteisingai pritaikytas įstatymas(CK 4.80str.) ir pažeista teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5str.).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo.

Apeliantai (atsakovės) T. M. ir E. M.-K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovės prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, o taip pat CPK 95 str. 1 d.2 d. pagrindu nubausti juos 20.000 Lt dydžio baudomis. Nurodo, jog priešieškiniu atsakovės gynėsi nuo ieškovų vykdomo palėpės patalpų reketavimo ir dėl to patyrė 8262,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro patalpų matavimo, įregistravimo ir kitos, susijusios su ieškovų pareikštu nepagrįstu ieškiniu.

Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88str.). Bylinėjimosi išlaidos šalims yra paskirstomos ir atlyginamos vadovaujantis CPK 93, 94, 96 ir 98 str. Nuostoliai gali būti atlyginami vadovaujantis CPK 95str.1d. pagrindu.

Šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra atmesti, todėl kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CPK 93str.1d. bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos. Atsakovės nurodo, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai priėmė ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukė bylą, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė nepagrįstai. Tačiau šie argumentai atmestini, nes teismas gali nepriimti atsisakymo nuo ieškinio ar jo dalies, jeigu atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42str.1 ir 2d.). Tuo tarpu ieškovų atsisakymas nuo reikalavimo pripažinti jiems teisę atlikti namo pastogės bei antstato rekonstrukciją, įrengiant gyvenamąsias patalpas pagal APF „Grafo“ architekto T. G. 2002-09-17 paruoštą projektą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų buvo pareikštas nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų. Tai rodo, kad teismas priėmė ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad dalies bylos nutraukimas iš esmės neįtakojo atsakovių nurodytų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nes apeliantės pačios reiškė savarankiškus reikalavimus ir siekė nesančio registruoto ploto patalpų atidalinimo (b.l.70-71, t.1), ginčijo nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus, bylinėjosi administraciniame teisme (b.l. 53-55, t.3, b.l. 51-54, 79-86, 88-91, t.4). Tai rodo, kad apeliančių nurodyta visa 8262,03 Lt suma negali būti priskirta prie šios bylos nagrinėjimo išlaidų ar patirtų nuostolių dėl ieškovų pareikšto ieškinio.

Kolegija nesutinka su atsakovių apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo argumentais, kad priešinga šalis elgėsi nesąžiningai, t.y. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, priešieškinį, apeliacinį skundą ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Faktiškai šioje byloje tiek ieškovai, tiek atsakovai paduotu ieškiniu ir priešieškiniu siekė įgyvendinti įstatymu suteiktas bendraturčiams teises dėl savo dalies turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl abiejų šalių veiksmų, nesutinkant su pareikštais reikalavimais. Todėl kolegija sprendžia, kad taikyti CPK 95 str. numatytas nuostatas nuostoliams atlyginti ar skirti baudas pagrindo nėra. Be to, nuostoliai šioje byloje nebuvo įvardijami ir jų priteisti CPK 95str.2d. pagrindu pirmosios instancijos teisme atsakovai neprašė.

Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinius skundu jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Nustatyta, kad atsakovės apeliacinį skundą padavė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl joms grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 58, t.5), nes prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti laikomas savarankišku reikalavimu, kuris CPK 80, 84str. pagrindu turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 87str.1d.1p.).

Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (b.l.85, t.5) priteistinos iš visų apeliantų (CPK 88str.1d.3p., 93, 96str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-109-96/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB“VVV“ ir atsakovų T. M. bei E. M.-K. 23,95Lt valstybei procesinių dokumentų apeliacinėje teismo instancijoje siuntimo išlaidų, t.y. po 7,98Lt iš kiekvieno.

Grąžinti T. M. 130,0Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-04-21 VMI prie LR Finansų ministerijos .

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis