- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 1-184-659/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- M. V., L. V.
- Kaltinamasis
- R. E.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2007 m. rugsėjo 29 d., lauko kavinėje, esančioje J. Janonio g. 17, Klaipėdoje, turėdamas finansinių įsipareigojimų už paimtus kreditus, žinodamas, kad jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas, šią informaciją nuslėpė nuo M. V., melagingai pasakęs, kad jokių finansinių įsipareigojimų niekam neturi, šiuo metu parduoda nekilnojamą turtą ir jau turi pirkėją, dėl to paskolą grąžinti nurodytu laiku nebus problemų, taip įtikino M. V. ir L. V., kad turi realią galimybę skolą grąžinti, nors realiai jokio parduodamo nekilnojamo turto neturėjo ir laiku grąžinti skolos neturėjo realių galimybių, iš M. V. ir L. V. pasiskolino 30 000 Lt, pažadėjęs grąžinti pinigus iki 2007-11-20 su 3 000 Lt palūkanomis, tačiau savo įsipareigojimo nevykdė ir skolos negrąžino. Tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, savo naudai įgijo M. V. ir L. V. priklausančius 30 000 Lt.
Kaltinamasis R. E. kaltę pripažino iš dalies, tačiau parodymus duoti atsisakė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. E. kaltės nepripažino ir parodė, kad M. V. nei apie jo finansinius įsipareigojimus, nei apie tai, kam R. E. skolinasi pinigus, nieko neklausė, o R. E. nesakė. Jam M. V. paskolino 30 000 Lt, o ne 33 000 Lt. 33 000 Lt sumą jis turėjo grąžinti, įskaitant 3000 Lt palūkanas (2 t., b.l. 36-38,42, 46-47,59, 61,62).
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2007 m. rugsėjo 29 d. buvo susitikęs su R. E.. Jis minėjo, kad jam reikalinga trumpalaikė paskola, todėl pastarajam paskolino 33000 Lt. Tai įvyko Klaipėdos mieste J. Janonio gatvėje. Tame perdavime dalyvavo ir jo žmona L. V.. R. E. ranka buvo parašytas raštelis, kad gavo pinigus. Pinigai buvo įteikti. Jis minėjo, kad vykdo projektą, susijusį su nekilnojamojo turto pardavimu. Sakė, kad reikia greitai pabaigti žemės sklypo projektą ir tam, kad pabaigti reikalingi pinigai, kad nepabėgtų klientas. Imti paskolos iš banko nenorėjo, nes ilgai užtrunka. R. E. garantavo, kad greit parduos ir atiduos pinigus. Paskola buvo sudaryta dviejų mėnesių laikotarpiui. Sakė, jog jokių paskolų ir kreditų neturi. Blogiausiu atveju paimtų paskolą ir jam tuos pinigus grąžintų. R. E. įtikino jį, o jis – M. V., pasitikėjo juo, todėl paskolino. Tačiau baigėsi terminas ir pradėjo skambinti. R. E. atsakydavo, kad dar neina parduoti. Tada buvo kalba apie tam tikrą nekilnojamą turtą apie kurį imdamas paskolą minėjo. Ėjo laikas, vėliau ta kalba dingo apie tą turtą. Jis su žmona tada pradėjo namą statyti ir reikėjo pinigų, tada jis intensyviai pradėjo jo ieškoti, skambinti. Po to jo žmona skambino jam irgi prašė grąžinti pinigus. Jis jam pasakė: „Rolandai būk žmogus, atsuk nors tą kraniuką nors po 100 ar 200 litų per mėnesį. Ir visi pokalbiai pasibaigdavo gerai, gerai. Jau tada suprato, kad kažkas yra negerai, kad R. E. neketina atiduoti pinigus. Po to pradėjo suprasti, kad jokio turto R. E. neturi.
Nukentėjusioji L. V. parodė, kad yra nukentėjusio M. V. žmona. R. E. pažinojo nuo 2007 metų. Pažinojo jį ir iš anksčiau, galima sakyti, kad kolegos yra. 2007 m. rugsėjo mėnesį ji su savo vyru susitiko su ponu R. E., kad paskolinti jam pinigų. R. E. minėjo, kad reikalingi pinigai kažkokiems formalumams sutvarkyti. Sakė, kad galėtų pasiimti paskolą iš banko, bet ilgai užtruktų. Ir jos akivaizdoje vyras jam paskolino 33000 litų, ką patvirtino pono R. E. parašytas raštelis. Terminą numatė 2 mėn. Jiems buvo aktualus tas terminas, nes patys ruošėsi namą statyti po 2 mėnesių. Ponas R. teigė, kad esant reikalui jis galėtų paimti paskolą ir jiems grąžintų tuos pinigus. Praėjus terminui jie pinigų negavo. Ir ji skambino ir vyras skambino. R. E. žadėjo, kad grąžins pinigus, po to išvis nustojo žadėti, kad grąžins. Bet ir po šiai dienai negavo nė lito. Prieš keletą metų sutiko kolegą, buvusį R. E. viršininką ir šis jai pasakė, kad jokio projekto R. E. neruošė, o kad greičiausiai yra lošimai, ir Švėkšnoje iš pažįstamų R. E. yra prisiskolinęs. Tada suprato, kad yra apgauti. R. E. pasakojo, kad nebus jokių problemų atiduoti pinigus, jei reiks paims ir paskolą. Tą pačią dieną, kai pasirašė paskolos raštelį ir atidavė pinigus. Pats R. E. rašė sutartį ir teksto jam niekas nediktavo. Ji iš rankinuko padavė R. E. pinigus ir jis pats persiskaičiavo. Jie buvo pardavę butą ir turėjo pinigų. Toje sumoje dalis pinigų buvo jos, nes tuo metu su M. V. dar nebuvo susituokę. Jos dalis buvo 20 000 Lt, o likusieji buvo M. V.. Tuo metu jie su M. V. bendro ūkio nevedė, butas, kurį pardavė, buvo jos. Ji buvo apklausiama po to, kai jie jau buvo vedę, jai buvo sudėtinga dalyvauti procese, todėl nutarė kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą vienu pareiškimu.
Iš 2007-09-29 paskolos sutarties matyti, kad R. E. pasiskolino iš M. V. 33 000 Lt iki 2007-11-20 (t. 1 b. l. 3).
Iš duomenų, gautų iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų, nustatyta, kad 2007-09-29, R. E. skolinantis iš M. V. pinigus, jam 2006-09-27 buvo suteikta AB banko “Snoras” paskola 40 000 Lt sumai (1 t., b.l. 99-107), AB “Lietuvos žemės ūkio bankas” 1997-06-16 paskola 18 000 Lt (1 t., b.l. 157-160), banko “Nord /LB” 2005-02-07 paskola 40 000 Lt sumai (1 t., b.l. 170-179), banko “DNB” 2005-12-20 paskola 80 000 Lt (2 t., b.l. 139), banko “DnB Nord” 2006-07-20 paskola 10 000 Lt (1 t., b.l. 161-169).
Iš VšĮ Jūrininkų ligoninės pažymos matyti, kad nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iš R. E. atlyginimo pagal vykdomuosius raštus pradėti nuskaičiuoti išieškojimai. 2007 m. rugsėjo mėnesį R. E. iš priskaičiuoti atlyginimo išskaičiuota pagal vykdomuosius raštus 2 170,04 Lt, jam išmokėta 1 383,49 Lt (2 t., b.l. 29).
Pranešimu, gautu iš Švėkšnos specialiosios mokyklos, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 metų rugsėjo mėnesio pagal vykdomuosius raštus dėl skolų iššieškojimo iš R. E. atlyginimo buvo išsskaičiuota antstolių kontoroms 6 640,08 Lt, R. E. išmokėta 25330,85 Lt (2 t., b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. E. buvo pareikšti kaltinimai tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y, R. E. 2007-09-29 paskolos sutartimi iš M. V. pasiskolino 33 000 Lt, žinodamas, kad pinigų negrąžins, ir jų negrąžino. Kaltinamasis R. E. neigia skolinęsis 33 000 Lt ir tvirtina, kad skolinosi 30 000 Lt, o 3 000 Lt buvo palūkanos. Tuo tarpu nukentėjusysis M. V. ir L. V. nurodo, kad R. E. skolinosi 33 000 Lt, t.y. 20 000 Lt paskolino L. V. ir 13 000 Lt – M. V.. Teismas, vertindamas tokius prieštaringus kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus pastebi, kad 2007-09-29 paskolos sutartyje skolinta pinigų suma yra taisyta, t.y , aiškiai matyti, kad pradžioje suma buvo 30 000 Lt, ir padarytas taisymas į 33 000 Lt. Jokių atžymų šioje sutartyje dėl padarytų taisymų nenurodyta, todėl lieka nepaneigti kaltinamojo teiginiai, kad jis iš M. V. skolinosi 30 000 Lt. Nors nukentėjusioji L. V. tvirtino, kad dalis skolintų pinigų priklausė jai, nes tuo metu su M. V. nebuvo sudariusi santuokos, tačiau nukentėjusieji teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl laikytina, kad 30 000 Lt suma buvo bendras M. V. ir L. V. turtas.
Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose šio kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-265-693/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir padariniai proceso metu nebuvo esminis klausimas nuo kurio priklausytų kaltinimo ar gynybos pozicija byloje, teismas daro išvadą, kad patikslintas kaltinimas, nesuvaržo R. E. teisės gintis ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintų teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą bei rungimosi principų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. E. pareikštas kaltinimas taisytinas nurodant, kad jis iš M. V. ir L. V. pasisikolino 30 000 Lt, o ne 33 000 Lt ir akivaizdu, kad R. E. pasiskolinta suma nepatenka į didelės vertės turto išaiškinimą, numatytą BK 190 str., todėl R. E. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Tais atvejais, kai yra aišku, jog šis terminas yra suėjęs ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. E. buvo pareikšti kaltinimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ši veika padaryta 2007-09-29 ir tuo metu galiojusios BK redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-06-28 iki 2008-02-05) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kadangi minėtos BK įstatymo redakcijos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė neviršijo 3 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad R. E. būtų slapstęsis ir dėl to senaties eiga būtų sustojusi, todėl šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2012-09-29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, R. E. atžvilgiu nutrauktina.
Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp, BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297 str., 302-307 str.,
nusprendžia:
baudžiamąją bylą, kurioje R. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.