Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-07-21 · Byla Nr. ATP-318-309/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-06-07Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
ATP-318-309/2016
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00333-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-318-309/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00333-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.; 2.7.4.3.; 3.26.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo R. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 30 d. 6.19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traukė priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,58 promilės girtumas. Šiais veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. A. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą – taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią papildomą administracinę nuobaudą skirti trumpesniam, nei numato įstatymas, terminui.

Apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už vairavimą esant neblaiviam jis nebuvo baustas. Dėl padaryto grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo jis labai pergyvena, suvokia, kokios pasekmės galėjo kilti, jei dėl jo kaltės būtų įvykęs eismo įvykis, ateityje pažada naujų teisės pažeidimų nebedaryti. Taip pat nurodo, kad dirba UAB „V.“ vairuotoju ir išlaiko šeimą, pažeidimą padarė ne savo noru, o darbdavio paprašytas vykti į reisą, nors tuomet jam buvo nedarbo diena, be to, pasitikrinęs ir pasitikėdamas namuose turimo alkotesterio rodmenimis – tąkart alkotesteris rodė 0,00 promilių. Esant tokioms aplinkybėms prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad pažeidimą jis padarė pažeidęs būtinojo reikalingumo sąlygas (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

R. A. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jo žmona serga nepagydoma Vilsono liga ir ją kartą per tris mėnesius reikia vežti į Kauno klinikas, o kartą per mėnesį – į Klaipėdos universitetinę ligoninę, jos vartojami vaistai yra labai brangūs, teritorinė ligonių kasa kompensuoja tik 60 procentų šių vaistų kainos. Atkreipia dėmesį, kad paskirtą baudą jis jau sumokėjo, išklausė 4 valandų privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. A. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti. Mano, kad R. A. skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir būtų priežastis neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ar šią teisę atimti trumpesniam terminui.

R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde R. A. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią papildomą administracinę nuobaudą skirti trumpesniam, nei numato įstatymas, terminui.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skundžiamu nutarimu R. A. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, t. y. paskirta minimali šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ATPK 30¹ straipsnį ir pagrįstai minėto straipsnio nuostatų apeliantui netaikė.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas R. A. nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. A. teiginį, kad jis pažeidimą padarė pažeisdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad R. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (8–10 b. l.), teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir į paminėtas aplinkybes atsižvelgė nustatydamas R. A. skirtinos administracinės nuobaudos dydį. Be to, teismas įvertino ir kitą apelianto skunde nurodytą aplinkybę – kad jam automobilis reikalingas darbinėms pareigoms atlikti. Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir dėl to švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis bei šeimos finansinė gerovė, pagal šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos, nei numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pažymėtina, kad R. A. darbo pobūdis reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirtą baudą jis jau sumokėjo, išklausė 4 valandų privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus teigiamai charakterizuoja pastarąjį, tačiau taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 329 straipsnyje numatyta galimybė asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą (pareigūną) su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais ir finansine gerove taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai – šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. A. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas