Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nukentėjusiam K. D., kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1.)2002-07-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., - 4 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2.) 2003-01-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. - 8 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė, 3.) 2004-01-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 24 str. 6 d. vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. - 2 m. laisvės atėmimo, 4.) 2004-05-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), 63 str. 1 d., 4 d. - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 5.) 2005-11-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 145 str. 2 d. - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 6.) 2009-03-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d. - 5 m. laisvės atėmimo bausmė, 7.) 2014-05-19 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 d., 8 d. bausmės vykdymą atidėti 2 m. įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos savivaldybės ribų; 2014 11 05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, sulaikytas Jungtinėje karalystėje 2015 09 25, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal 284 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. V., mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2014-07-25, apie 22:00 val., UAB (duomenys neskelbtini) neaptvertoje įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, dėl konflikto, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais veiksmais, tyčia vieną kartą degančią cigaretę prilietė K. D. prie dešinio skruostikaulio, tyčia vieną kartą koja spyrė K. D. į galvos sritį ir du kartus rankos kumštimi sudavė į veido sritį, taip sukeldamas K. D. fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo G. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dienos vakarą su draugais T. ir M. buvo bare. M. B. paskambino D. J., po to atvežė jam skolą. D. J. telefonu kalbėjo su nukentėjusiu, pasakė, kad šis jį terorizuoja dėl kažkokios skolos, prašė dėl skolos su juo pakalbėti. Kalbantis su nukentėjusiu telefonu šis negražiai kalbėjo, tada pasakė, kad reikia susitikti. Nuvažiavo į kaimą kuriame dirbo K. D.. Su T. užėjo į neaptvertą teritoriją, pamatė nukentėjusį ir vieną iš liudytojų geriančius. Paklausė nukentėjusio kodėl telefonu negražiai kalbėjo. Nukentėjęs pagriebė lentą, ja užsimojo, lentą iš jo atėmė ir sudavė vieną smūgį. Kur pataikė tiksliai neprisimena gal į petį gal į veidą. Prisimena, kad sudavė daugiausiai du smūgius. Po smūgio sudavimo nukentėjęs atsitraukė ir viskas tuo baigėsi, draugas jį nusivedė ir išvažiavo. Smūgius reikėjo suduoti, kadangi nukentėjęs būtų puolęs, buvo grėsmingai nusiteikęs, viena koja buvo priekį, rankos pakeltos. Į įvykio vietą atvažiavo tikslu išsiaiškinti, kodėl buvo grasinta, jokios cigaretės į veidą negesino, iš viso nerūkė ir nerūko, kadangi sportuoja.

Nukentėjęs K. D. parodė, kad įvykio dieną paskambino D. J., kadangi šis tą dieną buvo gavęs algą ir jam buvo skolingas, sakė nepamiršti bet negrasino, atsiliepė kaltinamasis ir paklausė apie santykius su Darium, atsakė, kad šis yra jo bendradarbis. Tada kaltinamasis pradėjo grasinti, sakė atvažiuos, papjaus, šiam pasiūlė eiti pas daktarus, jeigu su galva negerai. Baigus darbą atvažiavo trys asmenys, tarp jų kaltinamasis taip pat D. J.. Vienas asmuo liko automobilyje, o kaltinamasis su kitu asmeniu priėjo. G. V. paklausė ar jis jam siūlė galvą persišviesti į tai pastarajam pasakė, kad šis grasino papjauti. Jam sėdint ant lentų kaltinamasis priėjo ir cigarete, kurią rūkė, prilietė veidą. Po šio veiksmo susinervavo pagriebė lentą apie trijų metrų ilgio ja mostelėjo, tačiau kaltinamasis lentą „nusiėmė“, atėmė, tada nestipriai įspyrė į galvą, po to sudavė du smūgius kumščiu į akių sritį. Dėl smūgių jautė skausmą, buvo akies patinimas. Daugiau smūgių nesudavė, pradėjus skambinti viršininkui kaltinamasis ir kiti asmenys pabėgo. Įvykis buvo Klevinės kaime lentpjūvės neaptvertoje teritorijoje, tuo metu darbas jau buvo pasibaigęs. Įvykio vietoje buvo D. J. , A. Ž., M. J.. A. Ž. ir M. J. buvo toliau nuo įvykio vietos. Kaltinamasis atvažiavo, kadangi pasiūlė persišviesti galvą, tai yra dėl pokalbio telefonu. Jeigu procesas vyktu privataus kaltinimo tvarka nori, kad kaltinamasis atsakytu už savo veiksmus.

Kaltinamasis pripažino, kad sudavė daugiausiai du smūgius nukentėjusiam. Savo kaltę neigė aiškindamas, kad smūgius sudavė gindamasis nuo nukentėjusio puolimo. Be to aiškino, kad nukentėjęs pirmasis pradėjo provokuoti konfliktą, vadindamas jį necenzūriniais žodžiais. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti nukentėjusio, liudytojo A. Ž. parodymais. Teismas konstatuoja, kad esant kaltinamojo ir nukentėjusio parodymų prieštaringumui, patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusio parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusio ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, taip pat atitikimas kitiems bylos įrodymams. Teismas konstatuoja, kad nukentėjęs iš esmės buvo nuoseklus aiškindamas apie įvykio aplinkybes, jo parodymus, kad būtent kaltinamasis provokavo konfliktą patvirtina ir visiškai nesuinteresuotas liudytojas A. Ž. parodęs, kad būtent kaltinamasis pradėjo konfliktinę situaciją ir sudavė smūgį nukentėjusiam ir po to nukentėjęs reagavo pasiimdamas lentą. Be to apie tai, kad buvo sumuštas iš karto po įvykio nukentėjęs paskambinęs informavo liudytoją D. R., tai šis liudytojas patvirtino ir įrodymų tyrimo metu. Be to vadovaujantis BPK 276 str. 4d. buvo perskaityti liudytojo M. J. parodymai iš kurių turinio matyti, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir nukentėjęs K. D. patvirtino, kad kaltinamasis gesino cigaretę į veidą nukentėjusiam. Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus dalyje dėl to, kad šis cigarete veido nelietė bei kaip nurodė to negalėjo būti, kadangi sportuoja ir iš viso nerūko, konstatuoja, kad ir kartu su G. V. atvykę asmenys, liudytojai T. T. ir D. J. parodė, kad kaltinamasis rūkė įvykio dieną, o D. J. nurodė, kad tai darė ir įvykio metu. Šioje dalyje liudytojų ir kaltinamojo parodymų prieštaravimai patvirtina, kad kaltinamasis parodydamas apie įvykio aplinkybes bei savo veiksmus perteikdamas kaip gynybinius, siekia išvengti atsakomybės. Nukentėjęs nuo pirmosios apklausos nurodė įtarimuose nurodytus esminius kaltinamojo veiksmus bei išliko nuoseklus įrodymų tyrimo teisme metu, jam nėra jokių priežasčių ar motyvų apkalbėti kaltinamąjį. Teismas neturi pagrindo abejoti K. D. parodymų teisingumu, jais vadovaujasi.

Kaip matyti iš liudytojų T. T. ir M. B. parodymų jie visų įvykio aplinkybių nematė, apie jas parodyti negali, jie nei patvirtina nei paneigia faktinių nustatytų aplinkybių ir nukentėjusio parodymų teisingumo.

Vertinant liudytojo D. J. parodymus teismas konstruoja, kad jie iš esmės skiriasi dėl esminių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Be to šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. V. iš viso nesmūgiavo nukentėjusiam, aiškindamas, kad buvo tik susistumdymas nors pats G. V. patvirtino, kad smūgiavo K. D.. Teismas D. J. parodymus teisiamojo posėdžio metu vertina kaip melagingus, duotus siekiant padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimų padarymų aplinkybes bei G. V. kaltę patvirtina nukentėjusio parodymai, kuriuos patirtina liudytojo A. Ž. parodymai perskaityti liudytojo M. J. parodymai, šių įrodymų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali būti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais siekia sutrikdyti ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Konkrečių asmeninių motyvų dominavimas kaltininko veikoje rodo, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Byloje nustatyta, kad 2014 07 25 G. V. veiksmai atlikti pagal savo pobūdį viešoje vietoje, tačiau dėl prieš tai įvykusios konfliktinės situacijos telefoninio pokalbio metu, aiškinantis D. J. skolos aplinkybes. Be to veiksmai atlikti po lentpjūvės darbo valandų, be konfliktinės situacijos dalyvių pakankamai trumpą laiko tarpą trukusiais kaltinamojo veiksmais įprastas kitų žmonių elgesys sutrikdytas nebuvo. Teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog G. V. tyčia buvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, be to, pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka nėra.

Nukentėjęs įrodymų tyrimo metu parodė, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, reagavo į kaltinamojo veiksmus pranešdamas, kad buvo sumuštas. Akivaizdu, kad žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi bei jautri fiziniam poveikiui kūno dalis, todėl vertinant nukentėjusio parodymų turinį teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai (smūgių sudavimas) neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą K. D., taip elgėsi dėl menkavertės priežasties atvykdamas į jam nežinomą įvykio vietą, akivaizdu, kad provokavo ir pradėjo konfliktą, todėl veiksmai atlikti nesant jokios gynybinės situacijos, priešingai bandydamas naudoti lentą nuo neteisėto puolimo gynėsi nukentėjęs K. D.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 284 str. 1d. perkvalifikuojama į BK 140 str. 1d. , kadangi yra nustatyta, jog G. V. tyčia suduodamas smūgius sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiam K. D..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. G. V. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo terminu nepraėjus ilgesniam laiko tarpui nuo nuosprendžio už analogiško pobūdžio veikas priėmimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinėmis nuobaudomis, tai charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti, teismas sprendžia, kad jam kaip recidyvistui turi būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė numatyt BK 140 str. 1d. sankcijoje.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, pasekmių nukentėjusio sveikatai nelikę, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, individualizavus asmenybę, teismas sprendžia, kad remiantis bausmės skyrimo pagrindais G. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

Bendrinant bausmes taikytinas BK 64 str., neatlikta 2014 05 19 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis skaičiuotina nuo 2015 10 09 d. (panaikinta nutartis skirti suėmimą šioje byloje).

Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš bylos medžiagos matosi, kad kaltinamasis buvo pagal EAO Jungtinės Karalystės perduotas Lietuvai. Policijos departamentas prie LR VRM pateikė teismui duomenis, kad dėl kaltinamojo pargabenimo patyrė 1521,61 Eur išlaidų. Kaltinamajam šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti(b.l. 64-65), su šiuo nutarimu jis susipažinęs, jam buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau jis, pažeisdamas kardomosios priemonės reikalavimus, nepranešęs nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui išvyko iš gyvenamosios vietos į užsienį, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. Taigi, ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats kaltinamasis G. V.. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad G. V. pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės buvo konvojuotas 2015-10-08, todėl išlaidos dėl jo pargabenimo ( pareigūnams išmokėtos komandiruočių išmokos, lėktuvų bilietai ) buvo būtinos ištirti bei išnagrinėti bylą ir joje priimti sprendimą, jos laikytinos proceso išlaidomis ir sutinkamai su LR BPK 103 str.1d.6p., 104 str.2d., ši suma priteistina iš kaltinamojo G. V. Policijos departamento prie LR VRM naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d. 3d. prie 2014 05 19 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies(2016 01 15 dienai) pridėti šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės dalį ir subendrintą bausmę G. V. paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos(2016 01 15) į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 09 25 iki 2015 10 09 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios paskirti suėmimą.

Priteisti iš kaltinamojo G. V. Policijos departamento prie LR VRM naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 1521,65 EUR ( vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 65 centus ) proceso išlaidų dėl kaltinamojo ekstradicijos.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienios, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės miesto apylinkės teismą.