Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jos prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 05.50 val., Prūsų g. 14, Vilniuje, būdama neblaivi (nustatytas 2,66 promilių girtumas, tačiau įvertinus galimą alkotesterio paklaidą, tai yra +/- 1,7 procento, nustatytas 2,63 promilių girtumas) vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus. Už šių pažeidimų padarymą I. Š. paskirta 580 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams..

2017 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas I. Š. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nėra duomenų apie I. Š. veiksmais atlygintą visuomenei sukeltą pavojų. Toks reikalavimas nėra apibrėžtas, nėra aišku, kokiu būdu toks pavojus turėtų būti atlygintas. Apeliantė pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo tik kieme labai nedidelį atstumą, perstatant jį iš vienos vietos į kitą, kas turėjo būti įvertinta, sprendžiant apie tokiu pažeidimu sukeltą realų pavojų visuomenei. Įstatyme nėra numatyta, kad už tam tikrų rūšių teisės pažeidimus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti trumpinamas. I. Š. pripažino padariusi vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, suprato galimas šios situacijos neigiamas pasekmes ir padarė iš to reikiamas išvadas. Dėl tokio elgesio jai gėda prieš artimuosius ir draugus, todėl pasižada ateityje laikytis įstatymo reikalavimų.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad I. Š. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo išnagrinėtas apie jo nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešus prašymą padavusiam asmeniui. Ši aplinkybė, apeliantės nuomone, taip pat sudaro sąlygas naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą kaip neteisėtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta 2016 m. rugsėjo 27 d., nuo šios dienos taip pat vykdoma paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatyta pagal ATPK 329 straipsnio nuostatas pateikto prašymo nagrinėjimo tvarka. Apeliaciniame skunde cituojamoje ATPK 272 straipsnio 1 dalyje kalbama apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iš esmės, tuo tarpu, šiuo atveju yra nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo procese, todėl ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta bylos nagrinėjimo tvarka teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju I. Š. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, prie kurio pridėjo visus jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis, taip pat pasinaudojo savo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde išsamiai nurodė priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo būtinas žodinis prašymo nagrinėjimas, asmens teisė į gynybą yra tinkamai įgyvendinta.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tokiu atveju, be formaliųjų sąlygų, svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, padaryto pažeidimo pobūdis bei jo pavojingumas negali būti vieninteliu bei pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, tam turi būti vertinama aptartų aplinkybių visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo I. Š. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Sutiktina, kad I. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 31). Ji yra atestuota pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 38). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, be šiuo atveju egzistuojančių visų ATPK 329 straipsnyje nurodytų formaliųjų sąlygų teismas turi įvertinti ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą.

I. Š. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, pažeidimo padarymo metu jai nustatytas sunkus 2,63 promilių girtumas, kuris daugiau nei šešis kartus viršijo leistiną normą, toks pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Taip pat apeliantės vairuota transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nors padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, pavojingumo pobūdis buvo įvertintas pirmosios instancijos teisme, skiriant administracinę nuobaudą, o įstatymas nenumato, kad už tokios rūšies pažeidimus negali būti trumpinamas specialiosios teisės atėmimo terminas, šios aplinkybės charakterizuoja pažeidėjos asmenybę, todėl visumoje yra reikšmingos. Be šių aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad I. Š. nuo 2006 m. trylika kartų bausta administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, du kartus už vairavimą esant neblaiviai, du kartus jai jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (b. l. 11-13), tačiau asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir vėl šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kiekvienais metais reguliariai daromi teisės pažeidimai rodo I. Š. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Nepaisant to, kad pažeidėja šį kartą yra sumokėjusi jai paskirtą baudą, tačiau kai kurios praeityje paskirtos baudos nėra sumokėtos, todėl akivaizdu, kad tik tokios rūšies administracinės nuobaudos nedaro teigiamo poveikio apeliantės elgesiui.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad I. Š. 5 metų laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b. l. 32), nėra teista (b. l. 35), turi vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b. l. 33), yra įgijusi kirpėjo kvalifikaciją (b. l. 37), augina mažametį vaiką (b. l. 41), yra registruota darbo biržoje (b. l. 40), UAB „L.“ pateikia tarpininkavimo raštą (b. l. 34), rūpinasi neįgalia senyvo amžiaus močiute (b. l. 43-48), nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis ar šeimyninės aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo ar kasdienių poreikių tenkinimo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. I. Š. turima kirpėjo kvalifikacija nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl jos darbinė veikla gali būti vykdoma ir neturint šios rūšies specialiosios teisės. Nors apeliantė nurodo, kad ji rūpinasi savo senyvo amžiaus neįgalia močiute, tačiau ji nėra vienintelis asmuo, galintis prižiūrėti artimąjį giminaitį (b. l. 12). Be to, šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio I. Š. nesulaikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visas reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad visuomeniškai naudingas pažeidėjo elgesys įstatyme nėra numatytas, kaip būtinoji sąlyga ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui. Toks elgesys galėtų teigiamai charakterizuoti pažeidėjo asmenybę ir būti vertinamas kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.