Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-527-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2A-527-585/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“
Kategorijos
  • 11.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-527-585/12Proceso Nr. 2-03-3-03190-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal J. J. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti ieškovės atleidimą iš VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus akušerės pareigų neteisėtu ir priteisti jos penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-13 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p., 235 str. 2 d. 1 p. už darbo pareigų neatlikimą, t. y. už neleistiną elgesį su paciente. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo drausminių nuobaudų neturėjo ir sistemingai darbo drausmės nepažeidinėjo, todėl jos atleidimas iš darbo už tariamą pakartotinį drausmė pažeidimą, kurio atsakovas nenurodė įsakyme, yra neteisėtas. Be to, atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nenurodė jokių teisės aktų ar ieškovės darbo pareigų, kurias ji pažeidė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nėra nei vienos drausminės atsakomybės sąlygos, todėl drausminė nuobauda ieškovei paskirta neteisėtai be jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsikirsdamas į ieškovės argumentus nurodė, kad 2011-06-13 įsakyme atleisti ieškovę iš darbo ieškovei 2010-12-13 taikyta drausminė nuobauda - pastaba - buvo paminėta, todėl ieškovės atleidimas iš darbo be įspėjimo, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog ieškovė 2011-05-06 atsakovo pacientės gimdymo metu elgdamasi agresyviai bei sakydama necenzūrinius žodžius, nurodytus pacientės 2011-05-16 skunde, su paciente elgėsi neleistinai, pažeisdama šios teises ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį buvo nubausta drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo. Atsakovas, skirdamas ieškovei atleidimą iš darbo atsižvelgė į tai, kad ji savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, į tai, kad prieš tai ieškovei per paskutinius 12 mėnesių (2010-12-13) buvo taikyta drausminė nuobauda bei į 2011-06-13 atsakovo audito grupės vienbalsį sprendimą „Atleisti ieškovę iš darbo“. Šiuo atveju yra visos drausminės atsakomybės sąlygos. Kadangi atsakovas ieškovei pagrįstai skyrė tinkamą drausminę nuobaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-09-27 sprendimu ieškinio netenkino. Teismas, įvertinęs ir 2011-12-13 skirtos nuobaudos ieškovei teisėtumą, sprendė, kad ieškovė, nepraėjus 12 mėnesių nuo paskirtos drausminės nuobaudos, padarė dar vieną darbo drausmės pažeidimą – neleistinai elgėsi su paciente, todėl atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu pagrįstai. Be to, teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad ieškovė netinkamai, įžeidžiančiai bendravo ir elgėsi su paciente jos gimdymo metu, vartodama necenzūrinius žodžius ir kitus žeminančius išsireiškimus žemino pacientės orumą ir ją įžeidinėjo. Toks elgesys pažeidė jai kaip akušerei tiesiogiai keliamus reikalavimus, numatytus atsakovo patvirtintuose Akušerės pareiginiuose nuostatuose. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai ieškovės elgesį įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi toks elgesys ne tik žemina kito žmogaus orumą, pažeidžia jo konstitucines teises, bet ir menkina patį darbdavį, žemina ir menkina jo reputaciją. Nenustatęs jokių aplinkybių, pateisinančių tokį ieškovės elgesį, teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmuose yra visos drausminės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas 2011-06-13 atsakovo įsakymas dalyje dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovei DK 235 str. 2 d. 1 p. pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas.

Šalies argumentai

Ieškovė J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-27 sprendimą ir tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, nurodė, kad įvertinus byloje esančią medžiagą, liudytojų paaiškinimus, nepaisant to, kad tiek apeliantė, tiek ir liudytojais apklausti kiti atsakovo darbuotojai, dirbę atsakovo pacientės gimdymo metu, nepatvirtino matę ar girdėję netinkamą apeliantės elgesį pacientės atžvilgiu, ir teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų pacientės ir jos vyro paaiškinimais apie tai, kad apeliantė pacientės gimdymo metu su ja elgėsi netinkamai, vartojo necenzūrinius, pacientę žeminančius ir įžeidžiančius žodžius ir išsireiškimus. Konkrečiai apeliantė nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas gydytojos M. D. paaiškinimus, kadangi pacientė ir jos vyras nurodė, jog gimdymo metu buvo ir kitos moterys, tarp jų ir M. D., todėl ji galėjo girdėti apeliantės vartojamus necenzūrinius žodžius ir išsireiškimus, be to, M. D. negalėjo turėti suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jos paaiškinimais nebuvo pagrindo abejoti. Be to, liudytojų paaiškinimai yra prieštaraujantys, ir teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantė taip pat nurodė, kad pacientė ir jos vyras pirmiausia buvo nepatenkinti tuo, kad kai kuriuos veiksmus ieškovė atliko netinkamai ir įžeidžiančiai, pavyzdžiui kūdikio uždėjimą ant motinos iškart po gimdymo suprato kaip medicinos normų pažeidimą, kai tuo tarpu tokie veiksmai atitiko medicinos normas, todėl, apeliantės nuomone, skundą dėl tariamai įžeidžiančių ieškovės veiksmų pacientė parašė neadekvačiai įvertinusi gimdymo metu tinkamai atliktus ieškovės veiksmus ir tik po 10 dienų.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdamas su apeliantės argumentais dėl gydytojos M. D. parodymų netinkamo vertinimo, atsakovas nurodė, kad tokie apeliantės teiginiai yra klaidinantys teismą, kadangi priešingai nei teigia apeliantė, gydytoja turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, nes jos žinioje buvo apeliantė ir kitas personalas. Be to, atsakovas atsiliepime pastebėjo, kad vienu metu gimdant 7 moterims, gydytoja visų pokalbių tarp apeliantės ir gimdyvės galėjo ir negirdėti ir kreipti dėmesį tik į pačią gimdymo eigą, bet ne į šalutinius dalykus. Atsakovo nuomone, apeliantė taip pat klaidina teismą, nurodydama, jog gimdyvė jos kūdikio uždėjimą ant jos iškart po gimdymo suprato kaip medicinos normų pažeidimą. Atsakovas pabrėžė, kad pacientė akivaizdžiai ir nedviprasmiškai tiek savo 2011-05-16 skunde, tiek ir paaiškinimuose teismui nurodė, jog medicinos normų pažeidimas buvo būtent neetiškas ir visas moralės normas peržengiantis apeliantės elgesys su gimdyve. Nesutikdamas su apeliante, atsakovas nurodė, kad 10 dienų terminas po gimdymo, kada gimdyvė surašė skundą dėl apeliantės elgesio, laikytinas kaip itin trumpas po tokio įvykio kaip gimdymas, ypač trukusio ilgiau nei įprastai ir pirmą kartą. Dėl šios priežastis tikėtina, jog po tokio trumpo laiko tarpo aplinkybės, nurodytos pacientės skunde atspindėjo tikrąją situaciją, buvo tikslios ir neišgalvotos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės sutapo su šios liudytojos paaiškinimais teisme. Apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad apeliantei priklauso 5 vidutinių mėnesinių dydžių išeitinė išmoka bei turi būti priteista neturtinė žala, atsakovas prašė atmesti kaip visiškai nepagrįstus, kadangi apeliantė nepateikė jokių šiuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.

Apeliantė pagrindiniu skundo argumentu kelia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą reikšmingų bylos aplinkybių faktinį vertinimą, atmetus liudytojos M. D., L. Š. ir A. V. parodymus ir pasirėmus, kaip nurodė pati apeliantė, prieštaringais A. S. bei J. D. parodymais.

Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslą – pasiekti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176str.1d.).

Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185str.1d.). Įrodymų vertinimas civiliniame procese pagal suformuotą teismų praktiką grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, grindžiama laisvo įrodymo vertinimo principu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą teismas gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinųjų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ištirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Dalis į teismo posėdį kviestų liudytojų nebuvo apklausti, šalims atsisakius besikartojančių liudytojų parodymų tyrimo (b.l. 140). Taigi teismas užtikrino šalių teisę įrodinėti, ištyrė šalių byloje pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų vertinimo.

Pirmosios instancijos nesirėmė liudytojos M. D. parodymais. Nors apeliantė pagrįstai nurodė, kad A. S. ir J. D. teigė, kad ieškovė netinkamai elgėsi M. D. akivaizdoje, todėl jos parodymų negalima atmesti vien tuo pagrindu, kad ši liudytoja netinkamo ieškovės elgesio metu galėjo būti pasišalinusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytoja M. D., į teismo klausimą ar žino dėl ko vyksta byla, atsakė, kad žino, jog byla vyksta dėl A. S. skundo, paduoto dėl akušerės ir jos (M. D.) netinkamai vykdytos gimdyvės priežiūros (b.l.137). Vadinasi, liudytoja M. D. davė parodymus teismui, būdama įsitikinusi, kad vyksta procesas, susijęs su A. S. skundo, nukreipto ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš ją pačią, nagrinėjimu. Teismas, prieš apklausdamas liudytoją, išsiaiškina jo santykius su šalimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams vertinti (CPK 192str.5d.). Nustatęs, kad dėl liudytojos M. D. suvokimo apie tyrimo apimtį, ši liudytoja tapo labiau suinteresuota ieškovės nurodomų aplinkybių patvirtinimu ir A. S. bei J. D. nurodomų aplinkybių paneigimu, negu nesuinteresuotu visų jai žinomų reikšmingų bylos aplinkybių atskleidimu, teismas turėjo rimtą pagrindą tokios liudytojos parodymais nesiremti. Tokią išvadą sustiprina ta aplinkybė, kad liudytoja M. D. yra pas atsakovą dirbanti gydytoja, iš esmės atsakinga už jai talkinančio personalo darbą priimant gimdymą, kadangi akušeris privalo vykdyti gydytojo nurodymus (VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ akušerės pareiginių nuostatų 13.8p., 17.7p., 18.10p. [b.l. 58-63]), dėl to yra gydytojui pavaldus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo remtis šios liudytojos parodymais atmetami.

Liudytojų L. Š. ir A. V. parodymais remtis paneigiant atsakovo išvadą apie ieškovės įvykdytus pažeidimus nėra galimybės, kadangi šios liudytojos patvirtino buvusios A. S. akivaizdoje trumpą laiką, periodiškai, o A. S. bei J. D. taip pat nepatvirtina, kad jų nurodomi ieškovės netinkami veiksmai buvo atlikti šių liudytojų akivaizdoje.

A. S. bei J. D. parodymai turi neesminių nesutapimų dėl skundo surašymo aplinkybių, tačiau tokie neatitikimai negali būti pakankama priežastimi visiškai atmesti jų parodymus, nes gali būti paaiškinti įprastu asmens iš atminties dėstomų aplinkybių tvarkos supainiojimu, kurio tikimybę dar padidina didelis šių asmenų nurodomomis aplinkybėmis natūraliai patirtas jaudulys. Taip pat apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko tą aplinkybę, kad nėra nustatytas joks A. S. ir J. D. suinteresuotumas apkalbėti ieškovę ir siekti jos atleidimo iš darbo išskyrus tą, kurį nurodo patys šitie asmenys – aiškiai netinkamą, pasibjaurėtiną, visiškai nederantį gydymo įstaigos personalui elgesį su gydymo įstaigos klientu, esančiu gydymo įstaigos priežiūroje ypatingai pažeidžiamos būsenos aplinkybėmis.

Nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teismas apeliantės argumentus atmeta.

Netinkamu darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų taikymu apeliacinis skundas nėra grindžiamas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė netinkamo DK 136str.3d.1p., kaip ieškovės atleidimo iš darbo pagrindo, taikymo.

Atmetus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinis skundas netenkinamas.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79str.1d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88str.1d.6p.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra šalies patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos, numatytos CPK 88str.1d. Tokią išvadą teismas daro aiškindamas CPK 88str.1d.9p., numatantį ir kitų išlaidų atlyginimą, kai jos, taip pat kaip ir 1-8 punktuose nurodomos išlaidos, yra būtinos ir pagrįstos, net kai jos šiuose punktuose nenumatytos. Taigi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, esminis požymis yra jų būtinumas tam teismo procesui, kuriame jos patiriamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovą bylos procese nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo savo darbo pareigas atlikęs atsakovo darbuotojas teisininkas, todėl teismas papildomą advokato samdymą vertina kaip atsakovo veiksmą, sukūrusį jam šiomis aplinkybėmis nebūtinas išlaidas, kurios negali būti priteisiamos iš kitos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAntanas Rudzinskas