Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Vitalija Vaivadienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-57-1-00705-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; (S).

2012 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. (A. B.), L. B. ir jų gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. bauda 10 MGL (1300 litų), jam į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo 2010-04-18 laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai;

L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. bauda 13 MGL (1690 litų);

Iš L. B. priteista po 800 Lt J. P. ir L. M. naudai neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. B. priteista 400 Lt V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-04-17, apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, jis, sėdėdamas automobilio „VOLVO“-460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius tarnybines pareigas einančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulės J. P. atžvilgiu, įžeidė ją,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. pareikalavus, kad A. B. nustotų keiktis ir atsiprašytų policijos pareigūnės J. P., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulio V. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė tarnybines pareigas ėjusį patrulį V. K.,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patruliui V. K. iškvietus pastiprinimą- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulę L. M. bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulį R. L., jis jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė einančius tarnybos pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyresniuosius patrulius L. M. ir R. L.,

po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, policijos pareigūnams dar iškvietus pastiprinimą- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M., jis jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M..

po to, policijos tarnybiniu automobiliu FIAT DUKATO v/n (duomenys neskelbtini) bevežant A. B. į Vilniaus rajono policijos komisariatą, esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), jis keikė necenzūriniais žodžiais jį lydėjusius policijos pareigūnus- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., G. D. ir patrulį J. M. ir tuo įžeidė einančius savo tarnybines pareigas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulį G. R., patrulį G. D. ir patrulį J. M., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.

L. B. nuteista už tai, kad ji 2010-04-17, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulei J. P. sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius vairuotojos A. B. pateikti dokumentus patikrinimui, o keleiviui A. B. pradėjus įžeidinėti savo tarnybines pareigas einančius policijos pareigūnus-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulę J. P., vyr. patrulę L. M., patrulį V. K., vyr. patrulį R. L., turėdama tikslą sukliudyti sulaikyti A. B., įžeidusį policijos pareigūnus, prieš policijos pareigūnus panaudojo fizinį smurtą, t.y. kojomis sudavė du smūgius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulei J. P. į dešinę blauzdą ir dešinį kelį, padarydama poodines kraujosruvas dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko suspaudė pirštais ir draskė nagais vyresniajai patrulei L. M. dešinį ir kairį riešus, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniojo dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimą kairiojo riešo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suplėšė vyresniosios patrulės L. M. uniforminės striukės rankovę, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams-savo tarnybines pareigas ėjusioms Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB patrulei J. P. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PB vyr. patrulei L. M., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005; 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2007). Už pasipriešinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012) policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir už valstybės tarnautojo įžeidimą numatyta teisinė atsakomybė. Ją numato kaip Baudžiamasis, taip ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Taigi smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti yra atribojamasis nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymis.

Šiuo atveju, apeliantė L. B. nuteista už tai, kad ji turėdama tikslą sukliudyti sulaikyti A. B., įžeidusį policijos pareigūnus, prieš policijos pareigūnus panaudojo fizinį smurtą, t.y. kojomis sudavė du smūgius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS patrulei J. P. į dešinę blauzdą ir dešinį kelį, padarydama poodines kraujosruvas dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko suspaudė pirštais ir draskė nagais vyresniajai patrulei L. M. dešinį ir kairį riešus, taip padarydama kraujosruvas ir odos įdrėskimus dešiniojo dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimą kairiojo riešo srityje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suplėšė vyresniosios patrulės L. M. uniforminės striukės rankovę, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. B. nei grasino panaudoti tuoj pat smurtą, nei panaudojo smurtą, nei pasipriešino policininkams, t.y. neigiamas veiksmų atlikimas už kuriuos apeliantė nuteista. Tuo pačiu nurodoma, kad tik po mėnesio, kai buvo pradėtas jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, policininkai, stengdamiesi išvengti atsakomybės, pradėjo kurti istoriją apie A. B. ir L. B. įvykdytus nusikaltimus. Akivaizdu, kad policininkų parodymai jau buvo suderinti, aptarti, t.y. neginčijamas vienų policininkų parodymų atitikimas kitų policininkų parodymams, jų nuoseklumas, minėti parodymai yra pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti ir aptarti, todėl parodymai apeliacinės instancijos nutartyje neatkartotini.

Atsižvelgus į išdėstytą, tai, kad J. P. ir L. M. padaryti sužalojimai (nežymūs sveikatos sutrikdymai) buvo konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1290/10 (b.l. 49-50), kurioje konstatuota, kad L. M. padaryta: kraujosruvos ir odos įdrėskimas dešiniame dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimas kairio riešo srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-17), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, aprašytos kraujosruvos būdingos suspaudimui pirštais, odos įdrėskimai galėjo gautis nuo įdrėskimų nagais ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1291/10 (t.1, b.l. 74-75) J. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-17), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. (t.1, b.l. 74-75), o tyrimai pradėti ir baigti 2010-04-22, t.y. praėjus nedaug laiko po įvykių, pritartina pirmosios instancijos teismo darytai išvadai, kad L. B. versiją paneigia nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, kuriuose konstatuoti nežymūs kūno sužalojimai, daiktų poėmio bei daiktinių įrodymų apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad uniforminės striukės apžiūra bei nurodyti jos sugadinimai.

Iš sužalojimų kiekio ir vietos (L. M. padaryta kraujosruvos ir odos įdrėskimas dešiniame dilbio - riešo srityje, odos įdrėskimas kairio riešo srityje, J. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos ir kelio išoriniame paviršiuje), nukentėjusiųjų parodymų, darytina išvada, kad smurtą L. B. naudojo tyčia, suvokdama, kad jį vartoja.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje esančiais įrodymais be realių abejonių nustatyti L. B. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Tiek pasipriešinimas valstybės tarnautojui (BK 286 straipsnis), tiek valstybės tarnautojo, einančio savo pareigas, įžeidimas (BK 290 straipsnis) baudžiamajame įstatyme aprašyti formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-557/2005), t. y. kaip būtinasis ir pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis šiose sudėtyse nurodyta veika. Minėtos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (pvz. keiksmažodžiais, nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį teisėtai atliekantį viešojo administravimo funkcijas. Kartu turi būti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis. Kaltininko tokio elgesio motyvas pagal BK 286 ir 290 straipsnius nėra būtinas sudėties požymis. Už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2K-421/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Sprendimas konkrečią veiką kvalifikuoti kaip nusikaltimą turi būti pagrindžiamas įvertinus veikos pobūdį, kuris turi pasiekti nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla Nr. 10-1-00631-10), prokurorės 2010 10 04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymių. Vilniaus miesto prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 11 12 nutarimu atmestas L. B. ir jos atstovo advokato A. B. skundas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011 01 28 nutartimi pareiškėjo advokato A. B. skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2011 03 15 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis palikta galioti. Teismų nutartys yra įsiteisėjusios ir įsigaliojusios, jose nurodyta, kad policijos pareigūnai nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. 2 d., 24 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, veikė teisėtai. Teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria. Visi pareigūnai buvo uniformuoti. Kviečiami net 2 ekipažai. L. B. turėjo paklusti, neprovokuoti policininkų, o A. B. būdamas neblaivus, vis keikėsi, nenustojo to daryti. Motina turėjo (galėjo raminti sūnų, o ne priešingai).

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. B. buvo nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 290, kaip tęstinę nusikalstamą veiką ir vertina tai, kad pats A. B. apeliaciniame skunde, kurį pats ir pasirašė, nurodo, kad policininkas V. K. priėjės prie automobilio, grubiai pažeisdamas Patrulių veiklos instrukcijos XII skyriaus reikalavimus, pradėjo nepagrįstai reikalauti atsiprašyti policininkės, bei toliau grasinti, kad jam bus duodami „bananai“ bei nuvežtas į policiją ir tokiais savo veiksmais policininkas išprovokavo A. B., todėl pastarasis sujaudintas tokių policininkų neteisėtų veiksmų galėjo ir pavartoti necenzūrinius žodžius, bet nei vienas iš jų nebuvo nukreiptas konkrečiam asmeniui įžeisti, mėginant A. B. jėga išvilkti iš automobilio, pastarasis galėjo pavartoti necenzūrinius žodžius, bet tai buvo tik savigynos nuo neteisėtų policininkų veiksmų metu pavartoti necenzūriniai žodžiai, o ne konkrečiam policininkui daromi įžeidimai, t.y. iš išdėstyto matyti, kad A. B. neneigia necenzūrinių žodžių vartojimą, o iš aplinkybės, kad patrulis V. K. reikalavo atsiprašyti policininkės, parodo, kad nuteistasis A. B. negalėjo nesuvokti ir nesuprasti savo veikos faktinę ir socialinę prasmę, kad jo vartojami necenzūriniai žodžiai įžeidžia asmenį teisėtai atliekantį viešojo administravimo funkcijas (patrulę, kuri pareikalavo pateikti automobilio dokumentus), pareigūną V. K. (kadangi pats prašymas atsiprašyti parodo, kad vartojami necenzūriniai žodžiai yra įžeidžiantys) kuris, teismo vertinimu, savo veiksmais siekė, leisdamas A. B. atsiprašyti, leisti A. B. nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, numalšinti konfliktinę situaciją, ir sušvelninti A. B. savo teisinę padėtį. Šiuo atveju, teisėtų veiksmų, kurie bus atliekami neatsiprašius, įvardinimas, nelaikytinas neteisėta veikla, o laikytina tik poveikio priemone, kuria siekiama sudrausminti ir įspėti apie galimas veiksmų pasekmes necenzūrinius žodžius vartojantį asmenį. Tai, kad po siūlymo atsiprašyti A. B. ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius, parodo, kad jis suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekė taip elgtis. Įvertinusi aplinkybes, kad A. B. vartojo būtent necenzūrinius žodžius, t.y. juos vartojant savaime galinčiu įžeisti, žodžius vartojo pakankamai ilgą laiko tarpą, net po sąlygų atsiprašyti sudarymo, jais, kaip, kolegijos nuomone, be abejonių nustatyta bylos medžiaga, o būtent, pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, siekdamas įžeisti policijos pareigūnus, juos vartojo daugelio policijos pareigūnų atžvilgiu: J. P., V. K., L. M., R. L., G. R., G. D. ir patrulio J. M., vartojo necenzūrinius žodžius ir suprantant po prašymo atsiprašyti, kad jie policininkus įžeidžia, vartojo necenzūrinius žodžius skirtingose vietose (automobilyje kuriuo jis važiavo, ir tarnybiniu automobiliu bevežant jį į Vilniaus rajono policijos komisariatą) – darytina išvada, kad, šiuo atveju, A. B. veikos pobūdis pasiekė nusikaltimo lygmenį pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Atsižvelgus į išdėstytą, ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kurių nuoseklumas skunde neginčijamas, darytina išvada, kad byloje esančiais įrodymais be realių abejonių nustatyti A. B. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Pažymėtina, kad, įvertinus aplinkybių visumą, kolegija nepritaria skundo argumentui dėl necenzūrinių žodžių provokavimo, be to, kaltininko tokio elgesio motyvas pagal BK 290 straipsnius nėra būtinas sudėties požymis. Nors skunde nurodoma, kad automobilyje sėdėję kiti asmenys patvirtino, kad A. B. J. P. nekoliojo ir todėl negalėjo įžeisti, tačiau kolegija, šiuo atveju, minėtais parodymais netiki, kadangi automobilyje sėdėjo nuteistojo giminės ir artimieji, kurie turi motyvą jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jis neneigia vėlesnių necenzūrinių žodžių vartojimo atvejų, kurie, įvertinus aplinkybių visumą ir eigą, teismo vertinimu, be abejonių patvirtina J. P. parodymus dėl jos įžeidimo. Kolegija mano, kad įžeista (užgauliai pažeminta) buvo būtent necenzūriniais žodžiais. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad policijos pareigūnai grasino A. B. „bananais“, o būtent, neteisėtu jų panaudojimu. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad policininkai galėjo iš anksto planuoti pasipriešinimą, nešalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. vartojo būtent necenzūriniius žodžius ir būtent pareigūnų atžvilgiu ir tuo kolegija neabejoja. Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. amžius nesiekė penkiasdešimties metų, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad policijos pareigūnų veiksmai jos atžvilgiu buvo neproporcingi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. B. ir L. B. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. B. ir L. B. asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir L. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė jiems švelnią bausmės rūšį - baudas, ženkliai mažesnes nei BK 47 str. numatytas baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus. Tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeidžiant BPK ir CK nuostatų, priteisė iš nuteistųjų neturtinę žalą.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. B., L. B. ir jų gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.