Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-157-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2A-157-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 157 – 198 / 2010

Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)30.5; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei Z. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5759-452/2009 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, sutikslinusi ieškinį (b. l. 57-59), prašė įpareigoti Panevėžio apskrities viršininką sudaryti su L. J. (ieškove) valstybinės žemės sklypų - 1,60 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2,84 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,55 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad, pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-4699 patvirtintą Antašavos Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jos (ieškovės) sutuoktiniui P. J. buvo suprojektuoti trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai - 1,60 ha, 2,84 ha, 1,55 ha, esantys (duomenys neskelbtini). Šie sklypai buvo paženklinti natūroje. 2008-12-11 buvo parengtas ir su jos sutuoktiniu suderintas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektas, kuris perduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų Kupiškio rajone pardavimo P. J.“ priėmimo. Pirkimo - pardavimo sutartis notariškai patvirtinta nebuvo, nes pablogėjus sveikatai (duomenys neskelbtini) P. J. mirė. Po sutuoktinio mirties ji priėmė palikimą. 2009-01-12 kreipėsi į Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių, kad su ja, kaip P. J. įpėdine ir turto paveldėtoja, būtų sudaryta žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. Tačiau 2009-01-19 iš žemėtvarkos skyriaus gavo pranešimą, jog po vyro mirties ji negali paveldėti teisės sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties, t. y. įstatymai nenumato galimybės sudaryti sutarties su mirusių asmenų turto paveldėtojais. Ieškovės manymu, atsakovo atsisakymas sudaryti su ja pirkimo - pardavimo sutartį yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis CK 5.1 str., po vyro mirties ta teisė perėjo jai, kaip įpėdinei pagal įstatymą, tuo labiau, jog ji su sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, kartu ūkininkavo, be to, po vyro mirties ūkį įregistravo savo vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo Panevėžio apskrities viršininką sudaryti su L. J. valstybinės žemės sklypų – 1,60 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2,84 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,55 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių Antašavos kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registre patikėjimo teise 2008-10-17 buvo įregistruoti parduodami trys žemės sklypai: 2,8400 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,5500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1,6000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2008-12-11 P. J. pasirašė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektą, kuriame kiekvienam sklypui buvo nustatytos žemės sklypų kainos ir jų sumokėjimo tvarka, tačiau notariškai ši sutartis patvirtinta nebuvo, nes (duomenys neskelbtini) pirkėjas mirė. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su P. J. buvo sudaryta, nes tarp P. J. ir Panevėžio apskrities viršininko buvo aiškiai susitarta dėl visų esminių pirkimo - pardavimo sąlygų, t. y. parduodamų žemės sklypų dydžio, šių sklypų priklausomumo ir kainos. Laikė, jog notarinės sutarties nebuvimas nedaro jos negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d., 6.393 str. 1, 2 d.).

Teismas taip pat nustatė, kad L. J. yra P. J. sutuoktinė ir pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą. Kitų paveldėtojų nėra. Teismo nuomone, byloje esantys dokumentai pavirtina ieškovės ūkininkavimo faktą, kas atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Be to, ji, kaip mirusio sutuoktinio bendraturtė, turi pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypus, nurodytus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projekte, todėl su ja turi būti sudaryta žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis tokiomis pat žemės sklypų kainomis ir tvarka, kaip buvo nurodyta P. J. pasirašytame sutarties projekte. Teismas konstatavo, kad iš naujo ieškovei kreipiantis dėl žemės įsigijimo, ji atsidurtų blogesnėje padėtyje ir tuo būtų pažeista jos teisė ir teisėti lūkesčiai. Spręsdamas dėl galimybės sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį su L. J., teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog šie žemės sklypai yra jos nuomojami, niekam kitam neperleisti, neapsunkinti draudimu, todėl pardavus jai šiuos tris žemės sklypus, realiai nebus pažeisti kitų asmenų interesai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, toks sprendimas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. O būtent – prašymai parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir pateikiami papildomi dokumentai, nurodyti Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 9 punkte, yra neatsiejamai susiję su asmeniu, atitinkančiu valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės subjektams taikomus įstatymo reikalavimus. Teismo teiginys, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su P. J. buvo sudaryta, prieštarauja teisės aktams, nes ji nebuvo patvirtinta notariškai. Be to, CK 6.1 str. nustatyta, kad prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. CK 6.128 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai kreditorius (šiuo atveju – P. J.) miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Panevėžio apskrities viršininko prievolė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį yra pasibaigusi, nes valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę teikiama tik konkretiems asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus. Taigi, teismo įpareigojimas sudaryti su L. J. 1,60 ha, 2,84 ha ir 1,55 ha valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Antašavos kadastro vietovėje, prieštarauja įstatymų nuostatoms. Kaip matyti, prašymą ir papildomus dokumentus pirkti žemės ūkio paskirties žemę pateikė ne ieškovė, o P. J.. Apelianto teigimu, tik ieškovei pateikus prašymą, papildomus dokumentus, nurodytus Taisyklių 9 punkte, galėtų būti iš naujo pradėta vykdyti valstybinės žemės pardavimo procedūra ir atitinkamai su ja sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad jai pradėjus iš naujo ginčo žemės sklypų įsigijimo procedūrą žemės sklypai būtų parduodami eilės tvarka, todėl nėra garantijų, kad ji juos galėtų įsigyti, be to, ši procedūra užtruktų keletą metų (valstybinės žemės pirkimo - pardavimo P. J. procedūra pradėta 2005 m.). Šiuo atveju belieka tik sudaryti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį ieškovės vardu, kadangi visi dokumentai pilnai paruošti, o parduotini žemės sklypai yra jos nuomojami, niekam kitam neperleisti, neapsunkinti draudimais. Kadangi buvo atlikti visi būtini veiksmai pirkėjo teisėms ir pareigoms įgyti, vadinasi, po P. J. mirties teisę pirkti minėtą valstybinę žemę tokiomis pat sąlygomis ir tvarka paveldėjo ir ji (ieškovė).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2005m gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Ž-4699 patvirtintas Antašavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame apeliantės sutuoktiniui P. J. suprojektuoti trys parduotini žemės ūkio paskirties žemės sklypai (1,60 ha, 2,84 ha, 1,55 ha) (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai 2006-01-12 paženklinti natūroje, 2008-12-11 buvo parengtas ir su P. J. suderintas valstybinės žemės pirkimo pardavimo projektas ir perduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų Kupiškio rajone pardavimo P. J.“ priėmimo. P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau Panevėžio apskrities viršininko 2009-01-16 įsakymu Nr. Ž-185 buvo nuspręsta parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1,60 ha, 2,84 ha, 1,55 ha) (duomenys neskelbtini) parduoti P. J. (b.l.29). Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009-02-21 raštu Nr.20-564(1.38)-60 pasiūlė ieškovei L. J. kreiptis į teismą dėl P. J. pradėto sandorio užbaigimo sudarant žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pardavimo sandorį savo vardu ( b.l.15-16). Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 str.1, 2 d.). Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su P. J. sudaryta nebuvo, nes ji nebuvo sudaryta laikantis įstatyme nustatytos notarinės formos. Todėl pirmos instancijos teismo motyvai, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis su P. J. sudaryta buvo ir sutarties notarinės formos nebuvimas nedaro jos negaliojančia iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė lengvatinėmis sąlygomis Lietuvos piliečiams parduodama vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Byloje nustatyta, kad P. J. vardu registruotą ūkį ieškovė tvarkė kartu su sutuoktiniu. Dokumentus dėl žemės įsigijimo tvarkė ieškovė pagal sutuoktinio išduotą įgaliojimą, žemės sklypus (1,60 ha, 2,84 ha, 1,55 ha) (duomenys neskelbtini) nuomojasi, moka žemės nuomos mokestį, nustatyta tvarka yra deklaravusi žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ( b.l.132-136, 140). Ieškovė paveldėjo sutuoktinio ūkininko ūkį ir tęsia ūkininkavimą, jai išduotas diplomas patvirtina turimą žemės ūkio specialisto išsilavinimą, L. J. ūkis atitinka higienos ir gyvūnų gerovės, minimalių aplinkosaugos normų laikymąsi (b.l.20-22, 147 ). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad su ieškove gali būti sudaryta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (1,60 ha, 2,84 ha, 1,55 ha) pirkimo pardavimo sutartis tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip nurodyta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties su P. J. projekte ( b.l. 98- 99 ). Kadangi visi dokumentai dėl minėtų žemės sklypų įsigijimo pateikti atsakovei, ieškovė žemės sklypus nuomoja, žemės sklypai niekam neperleisti, neapsunkinti draudimais, tai pradėjus žemės sklypų įsigijimo procedūrą iš naujo, teisėjų kolegijos nuomone, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė