Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – ten pat, pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis (duomenys neskelbtini) neįgalumą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. P. 2024 m. gruodžio 20 d., apie 05.29 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamajame, būdamas neblaivus (1,97 prom.), tyčia kumščiu sudavė tris smūgius į dešinės rankos žastą savo šeimos nariui – mamai A. P., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir jo mama A. P. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Jų santykiai yra geri, tik išgėrus kartais įvyksta konfliktai. Jis geria dažnai, į savaitę vieną ar du kartus. Mama alkoholį vartoja retai. 2024 m. gruodžio 19 d., pas juos į svečius atvažiavo mamos brolis, su kuriuo jie išgėrė vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės. Kai jis parnešė antrą butelį degtinės, mamos brolis išvažiavo namo. Jie su mama liko gerti dviese. Po kurio laiko prie jų prisijungė kaimynas J. P., tačiau jis begeriant užmigo. Kaimynui užmigus, tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Dėl girtumo jis neprisimena priežasties, dėl ko jie susipyko. Nors jis pats neatsimena, kad konflikto metu sudavė mamai kumščiu į ranką, bet jei ji taip sako, tai gal ir galėjo suduoti. Nors jis to neneigia, tačiau jokių aplinkybių papasakoti negali, nes nieko neprisimena. Pamena tik tiek, kad į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis savo mamos atsiprašys ir tiki, kad ji jam atleis. Tai pirmas kartas, kai jis mušė mamą.

3. Kaltinamojo J. P. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame name ji gyvena kartu su savo sūnumi J. P.. Sūnus yra neįgalus, kadangi viena akimi yra visiškai aklas, o kita akimi blogai mato. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, niekada iki šio įvykio jis nėra jos mušęs. Sūnus pasitaikius progai išgeria, bet tikrai ne kiekvieną dieną. 2024 m. gruodžio 20 d. įvykio metu ji pati buvo išgėrusi. 2024 m. gruodžio 19 d. pas ją į svečius buvo atvykęs jos brolis, su kuriuo gėrė degtinę. Brolis pasisvečiavo ir išvyko namo. 2024 m. gruodžio 20 d. ryte sūnus buvo kažkur išėjęs. Ji gulėjo lovoje, kai išgirdo, kad jis sugrįžęs. Jam virtuvėje kažkas nepasisekė, jis pradėjo keiktis. Ji J. nieko nesakė, nes nenorėjo veltis su juo į konfliktą, tačiau jis atėjo pas ją į kambarį ir jai, gulinčiai lovoje, sudavė tris smūgius kumščiu į dešinės rankos žastą. Tuo jis sukėlė jai fizinį skausmą. Ji sūnui nieko nesakė, jis iš jos kambario išėjo. Jausdama fizinį skausmą ir matydama, kad sūnus nerimsta, vaikšto po namus piktas ir kažką kalbėdamas, ji atsikėlė ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko ir J. buvo sulaikytas. Namuose tuo metu buvęs kaimynas J. P. įvykio nematė, nes miegojo virtuvėje, o viskas įvyko miegamajame. Po įvykio su sūnumi bendravo telefonu, jis jos nuoširdžiai atsiprašė ir ji jam atleido, pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi, kadangi tai buvo pirmas kartas. Pažinodama savo sūnų mano, kad jis iš savo klaidų pasimokė ir daugiau tai nepasikartos. Civilinio ieškinio nereiškia ir nepageidauja, kad jai būtų nustatinėjamas sveikatos sutrikdymo mastas iš medicininių dokumentų.

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2024 m. gruodžio 20 d. pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo miegamojo kambaryje neblaivus (1,97 prom.) J. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (1,82 prom.) motiną A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusią dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytos fizinės žalos atvykę GMP medikai apžiūrėjo įvykio vietoje į gydymo įstaigą nesivežė. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įtariamasis J. P. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.

6. 2024 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, kur yra girtavimo požymių – tuščia alkoholio tara.

7. Iš 2024 m. gruodžio 20 d. asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, kad A. P. dešinės rankos žaste yra kraujosruva.

8. 2024 m. gruodžio 20 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientės A. P. teigimu sūnus jai trenkė kumščiu į žastą. Stebima hematoma trigalvio raumens srityje, krepitacijų nėra, judesiai neapriboti. Po apžiūros pacientė vykti į SPS atsisako. Preliminari diagnozė – peties ir žasto kiti paviršiniai sužalojimai.

Motyvuojamoji dalis

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

10. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo J. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. P. smurtavo savo šeimos nario – mamos A. P., atžvilgiu, tai yra 2024 m. gruodžio 20 d., apie 05.29 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamajame, būdamas neblaivus (1,97 prom.), tyčia kumščiu sudavė tris smūgius į dešinės rankos žastą savo šeimos nariui – mamai A. P., tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

12. Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo J. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būnant gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant per 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

14. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

15. Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, turi neįgalumą, yra nedirbantis, neteistas, jo atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje nenustatyta, administracine tvarka baustas, taip pat atsižvelgia į J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kartu, teismo vertinimu, yra pagrindas vietoj įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė savo šeimos nariui – mamai. Be to, vadovaujantis BK 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nurodė, kad turi neįgalumą, nustatytinas šešių mėnesių terminas įmokai sumokėti.

17. Į J. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 20 d. 06 val. 05 min. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 15 val. 40 min. (viena para).

18. Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu ar mokymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į J. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 20 d. 06 val. 05 min. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 15 val. 40 min. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad J. P. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390. Mokant būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. P. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.