Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai A. M. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, specialaus vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2001-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 112 str. 1 d., 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str., l metams laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2) 2002-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 255 str. 2 d. l metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. subendrinus bausmes su 2001-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė l metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2003-09-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 4) 2003-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d., 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. prijungta dalis bausmės pagal 2003-09-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2006-05-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., l metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su 2003-12-04 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo, 2009-01-15 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. 2009-03-21, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.35 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kirviu mažiausiai keturis smūgius nukentėjusiajam V. K. į galvą, padarė jam tris muštines žaizdas pakaušyje ir vieną kaktoje, skeveldrinį įspaustinį pakauškaulio žvyno užpakalinės kaukolės duobės lūžį, abipusiai momenkaulių, dešinio smilkinkaulio žvyno, kaktikaulio, kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės, kaukolės pamato vidurinės duobės dešinės pusės linijinius lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, daugybinius galvos smegenų sumušimus, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius, smegenų kamieno tilto sumušimą, ko pasėkoje dėl sunkios galvos smegenų traumos V. K. 2009-03-21 mirė, tokiu būdu nužudė V. K. .

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino iš dalies, tvirtino, kad V. K. nužudė gindamasis. S. B. parodė, kad 2009-03-21 susitiko su V. K. . Iš pradžių jis su V. K. ir šio sugyventine I. R. jo bute išgėrė butelį degtinės, alaus, trauktinės. Po to, kai I. R. išsimaudė ir išmaudė vaikus, jie nusipirkę 2 butelius degtinės ir 2 litrų talpos butelį alaus nuvažiavo į I. R. namus ir ten toliau šventė. Su jais kartu buvo ir M. B. , kuri gyvena kartu su I. R. . Prieš išvažiuodamas iš namų, S. B. pasiėmė mėsos išmušimo plaktuką ir įsidėjo jį į kišenę. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, visi bendravo draugiškai. Po kiek laiko I. R. su V. K. nuėjo miegoti, jis liko su I. kaimyne dviese. Staiga jis pajuto smūgį į galvą. Pradėjo bėgti kraujas. Su kuo jam buvo trenkta į galvą, jis nematė. Atsisukęs jis pamatė, kad V. K. ima mėsos išmušimo plaktuką. Kaltinamasis tvirtina, kad jis apsvaigo, išsigando, norėdamas apsiginti griebė po ranka pasitaikiusį kirvį ir smogė V. K. į galvą, šis išvirto į verandą, lyg bandė keltis, todėl jis V. K. dar sudavė su kirviu į galvą. Galėjo būti, kad jis sudavė V. K. 4 smūgius. To, kad V. K. metė butelį į sieną, nepamena, neginčija, kad V. K. galėjo jį sužaloti su buteliu. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. B. parodė, kokiu būdu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, sudavė du smūgius kirviu V. K. į galvą (t. 1, b. l. 174, 175).

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2009-03-22 jai paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad V. K. užmuštas. I. R. jai pasakojo, kad V. K. kirviu sužalojo jo draugas, po to, kai V. atsikėlęs pasakė šiam „einam pasikalbėti“. V. K. laidotuvėmis rūpinosi ji, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja I. R. , V. K. sugyventinė (kartu su juo turi vaiką) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad išgertuvės vyko virtuvėje, jokių konfliktų nebuvo. Vakare ji nuėjo migdyti vaikų, iš paskos atėjo ir V. K. . Po kiek laiko jis pašoko iš lovos ir išėjo iš kambario, su savimi jis nieko nepasiėmė. Ji išgirdo, kaip V. K. sakė: „einam vyriškai pasikalbėti“. Išgirdusi garsus, išėjo pasižiūrėti, kas yra, ir pamatė, kaip S. B. sudavė kirviu V. K. į galvą, o po to numetė kirvį verandoje. S. B. jai šaltai pasakė, kad V. nebegyvas. Kaimynė M. B. jai pasakojo, kad matė, kaip V. K. metė butelį į sieną. Jis sudužo ir jo šukės S. B. sužalojo veidą. Mėsai mušti plaktuką S. B. pasiėmė iš savo namų. Jis jį vežėsi su savimi. Šis plaktukas vėliau buvo rastas verandoje, ten jį galėjo padėti S. B. . I. R. patvirtino, kad būdavo atvejų, jog V. K. ir anksčiau pašokdavo iš lovos ir eidavo aiškintis, tačiau aiškinimaisi vykdavo žodžiu, jis nesimušdavo.

Savo parodymus liudytoja I. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu taip juos susiedama su aplinkybėmis vietoje (t. 1, b. l. 103, 104).

Liudytoja M. B. parodė, kad 2009-03-21 vakare atvyko du vyriškiai, vienas iš jų V. K. , kitas, kaip vėliau sužinojo, jo draugas S. B. . Jie su savimi atsinešė alaus ir degtinės. Jie atsisėdo virtuvėje prie stalo, užkandžiavo ir gėrė degtinę. Ji su Irma prisėdo prie jų. Niekas tarpusavyje nesipyko, bendravo draugiškai. Vėliau ji nuėjo migdyti vaiko, po to grįžo į virtuvę ir sėdėjo kartu su S., I. su V. buvo nuėję miegoti. Jiems bekalbant, atsidarė virtuvės durys ir į virtuvę įbėgo V. K. , rankose jis nieko neturėjo. V. K. rėkė: „einam vyriškai pasikalbėti”. Grėbė butelį ir metė į sieną. Jo šukės galėjo sužaloti S. B. . V. K. S. B. virtuvėje nesudavė jokio smūgio. S. B. nereikėjo gintis nuo V. K. . Vaidotas apsisuko ir ėjo į verandą. S. B. paėmė nuo grindų ties krosnimi buvusį kirvį ir nuėjo iš paskos. Maždaug po dešimties minučių į kambarį atėjo I. R. , ji prie sienos padėjo kirvį, kurį į verandą išsinešė S. B. . Ji greitai pasakė, kad gali būti, jog S. B. užmušė V. K. .

Liudytojas A. Ž. parodė, kad tarnybos metu 2009-03-21 vakare gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Sulaikė S. B. . Atsisėdus į tarnybinį automobilį, S. B. paaiškino, kad kartu su sužalotu V. K. jis gėrė, kad V. K. be priežasties smogė jam su plaktuku, po ko jis tik pastūmė V. K. , ir šis nuo jo stūmimo krito ir susižalojo.

M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 329/09(02) konstatuota, kad V. K. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: skeveldrinis įspaustinis pakauškaulio žvyno (užpakalines kaukolės duobės) lūžis, abipusiai momenkaulių, dešinio smilkinkaulio žvyno, kaktikaulio, kaukolės pamato priekinės duobės dešinės pusės, kaukolės pamato vidurinės duobės dešinės pusės linijiniai lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, daugybiniai galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, smegenų kamieno (tilto) sumušimas. Konstatuoti galvos sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (ar vienu daiktu) keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sprendžiant pagal galvos sužalojimų pobūdį V. K. galva sužalota keleto valandų iki mirties bėgyje. Galvos sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti galvos sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Vertinant galvos smegenų sužalojimų visumą galima teigti, kad V. K. savarankiškų veiksmų tikimybė po galvos traumos yra minimali. V. K. kūno padėties sužalojimo metu tiksliai nustatyti negalima, tačiau galima teigti, kad sužalojant pakaušį V. K. negulėjo aukštielninkas. Didžiausia tikimybė, kad sužalojant kaktą užpuolikas buvo V. K. iš priekio, o sužalojant pakaušį - iš užpakalio (t. 1, b. l. 32-37).

2009-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), veranda, kurioje ant grindų rastas V. K. lavonas su kirstinėmis žaizdomis galvos srityje. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: metalinis mėsos išmušimo plaktukas, nuo jo paimtas kvapo pėdsako pavyzdys, ir vyriška juodos spalvos striukė; mėlynos spalvos džinsinės kelnės; virtuvėje ant stalo nuo 11 talpos stiklainio nukopijuotas 1 piršto pėdsakas, nuo 2 l talpos plastikinio butelio nukopijuoti du pirštų pėdsakai, nuo sudužusio degtinės butelio „VD“, 0,51. talpos nukopijuotas vienas piršto pėdsakas, kirvis, nuo jo paimtas kvapo pėdsakas (t. 1, b. l. 3-19).

2009-06-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas kirvis. Kirvio galvos pleištas, kirvio medinė rankena ties penties dalimi sutepta nevienodo dydžio raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 22-24).

2009-04-27 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. l40-l-(30)-ISI-58 konstatuota, kad kvapų pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu verandoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo rasto metalinio mėsos išmušimo plaktuko, rastas S. B. kvapas, bet nerasta nukentėjusiojo V. K. , liudytojų I. R. , M. B. kvapų. Kvapų pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu verandoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo rasto kirvio rastas S. B. ir nukentėjusiojo V. K. kvapai, bet nerasta liudytojų I. R. , M. B. kvapų (t. 1, b. l. 75-77).

2009-03-24 specialisto išvadoje Nr. G1427/09(02) užfiksuota, kad S. B. konstatuotas galvos sumušimas su muštine žaizda dešinio smilkinkaulio srityje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti mėsos išmušimo plaktukas, sužalojimas galėjo būti padarytas ir butelio dugno kraštu (t. 1, b. l. 50-51).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 157/09 (02) konstatuota, kad 2009-03-22 00 val. 55 min. S. B. šlapime rasta 3,63 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 141).

Iš medicininės apžiūros akto Nr. 406 matyti, kad 2009-03-22 00 val. 55 min. S. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 142).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog S. B. kaltė nužudžius V. K. pilnai įrodyta. Kaltinamasis S. B. iš pradžių tvirtino, kad V. K. kirviu į galvos sritį sudavė 2 kartus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta specialisto išvadoje, t.y. 4 smūgius. Kad S. B. sudavė V. K. kirviu į galvos sritį, patvirtina liudytojų I. R. , M. B. parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai duomenys. Kadangi teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad V. K. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų suduodant į galvą 4 kartus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, daroma išvada, jog tarp S. B. smurtinių veiksmų (smūgių sudavimo kirviu į galvos sritį) ir V. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo S. B. teiginius, jog jis nužudyti V. K. nenorėjo, kad jis gynėsi nuo V. K. , kadangi jo sveikatai buvo iškilusi grėsmė, paneigia nustatytos nužudymo aplinkybės – suduotų smūgių skaičius, nužudymui panaudoto įrankio pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija. Normalaus protinio išsivystymo žmogus, kirviu suduodamas smūgius į galvą, negali nesuprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti žmogaus mirtį. Tai, kad S. B. V. K. sudavė su kirviu 4 smūgius į galvą, smūgius sudavė net po to, kai V. K. jau buvo nukritęs ant žemės, rodo, jog S. B. suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į V. K. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir to siekė, t. y. nužudė V. K. turėdamas tiesioginę tyčią. Tokiu būdu padaryta kaltinamojo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.

Nors kaltinamasis tvirtina, kad V. K. kirviu į galvos sritį smogė gindamasis, kadangi šis jam su kažkokiu daiktu sudavė į galvą, o kai atsisuko pamatė, kad V. K. ima mėsos išmušimo plaktuką, taigi jam buvo kilusi reali grėsmė, kvalifikuoti jo veiką pagal LR BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d. nėra pagrindo, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad S. B. būtų reikėję gintis nuo V. K. smurtinių veiksmų, kad jo gyvybei ar sveikatai buvo kilusi reali grėsmė.

S. B. teiginius apie tai, kad V. K. buvo paėmęs mėsos išmušimo plaktuką, visų pirma paneigia specialisto išvada Nr. l40-l-(30)-ISI-58, kurioje konstatuota, kad kvapų pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu verandoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo rasto metalinio mėsos išmušimo plaktuko, rastas įtariamojo S. B. kvapas, bet nerasta nukentėjusiojo V. K. kvapo. Kaltinamojo teiginius taip pat paneigia įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad mėsos išmušimo plaktukas buvo rastas verandoje. Tuo tarpu faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad konflikto pradžia vyko ne verandoje, o virtuvėje. Iš to seka, kad V. K. neturėjo galimybės pasiimti plaktuko ir juo sužaloti S. B. . Be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtina ir liudytoja M. B. , kuri parodė, kad S. B. nereikėjo gintis nuo V. K. . Tiek liudytoja I. R. , tiek liudytoja M. B. patvirtino tą aplinkybę, kad V. K. į virtuvę išbėgo rankose nieko neturėdamas. Abi liudytojos parodė, kad girdėjo, kaip V. K. kvietė S. B. „eiti vyriškai pasikalbėti“. Be to, liudytoja M. B. nurodė ir tą aplinkybę, kad V. K. čiupo butelį ir jį trenkė į sieną. Šiuos jos parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Neatmetama galimybė, kad V. K. buteliu galėjo sužaloti S. B. , kadangi specialisto išvadoje konstatuota, kad S. B. muštinė žaizda smilkinyje galėjo būti padaryta ir butelio dugno kraštu. Liudytoja M. B. parodė, kad sudužusio butelio šukė galėjo pataikyti S. B. . Tačiau V. K. daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko, tik kvietė S. B. „išsiaiškinti“ ir ėjo į verandą. Tuo tarpu S. B. pasiėmė kirvį ir nusekė paskui V. K. , po ko, verandoje sudavė V. K. kirviu į galvą. Kad kaltinamasis gynėsi nuo V. K. , paneigia ir suduotų smūgių skaičius. Pats kaltinamasis parodė, kad po suduoto pirmojo smūgio V. K. parkrito, tačiau S. B. jam sudavė dar tris smūgius į galvos sritį – gyvybei itin svarbų organą. Tai rodo, kad S. B. ne gynėsi nuo V. K. , bet jį puolė, be to, puolė ir iš už nugaros. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojant kaktą užpuolikas buvo V. K. iš priekio, o sužalojant pakaušį – iš užpakalio (t. 1, b. l. 32-37). Nors kaltinamajam ir buvo konstatuota muštinė žaizda smilkinyje, tačiau tai nebuvo pagrindas S. B. gintis nuo V. K. , kadangi kaip jau anksčiau minėta, V. K. tik trenkė butelį į sieną, galėjo juo užkliudyti ir S. B. , tačiau daugiau nesmurtavo, nuėjo į verandą. Tuo tarpu S. B. kirviu nukentėjusiajam sudavė iš paskos nusekęs į verandą. Taigi, galima daryti išvadą, kad V. K. veiksmai nebuvo pavojingi, todėl nebuvo ir būtinosios ginties situacijos. Nesant būtinosios ginties, negali būti ir jos ribų peržengimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., yra pilnai įrodyta.

Kaip seka iš nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytų duomenų apie kaltinamojo S. B. teistumą, būdamas pilnametis, jis yra padaręs tyčinių nusikaltimų, neišnykus pirmesniam teistumui. Taigi, iki nagrinėjamo labai sunkaus nusikaltimo padarymo jis jau buvo recidyvistas ir pagal LR BK 27 str. 2 d. 2 p. gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl teismas tokį sprendimą ir priima.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kad S. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino jis pats, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2009-03-22 00 val. 55 min. S. B. šlapime rasta 3,63 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 141), medicininės apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad S. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 142).

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nužudė savo draugą. S. B. anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, aptariamą nusikaltimą jis padarė praėjus vos dviems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, išvadų iš teistumų nedaro. Marijampolės pataisos namų administracijos S. B. charakterizuojamas patenkinamai, iki suėmimo nedirbo. Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nenustatytas ir jos ribų peržengimas, todėl S. B. taikyti LR BK 62 str. nuostatų nėra pagrindo. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis pripažįstamas pavojingu recidyvistu, ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, S. B. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra didesnis, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 66 str. kaltinamajam į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2009 m. liepos 29 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-03-22 iki 2009-07-29.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: kraujo pavyzdžius, įvykio vietos apžiūros metu paimtų dėmių, panašių į kraują pavyzdžius, patalpų foninio kvapo pavyzdį, nukentėjusiojo V. K. drabužius - marškinėlius, trumpikes, odinę striukę, džinsines kelnes, 4 pirštų pėdsakus; S. B. kraujo, nuopjovų nuo rankų, nagų, delnų ir pirštų pėdsakų pavyzdžius; I. R. , M. B. seilių, pirštų ir delnų pėdsakų pavyzdžius; metalinį mėsos išmušimo plaktuką, kirvį – kaip menkaverčius, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus: S. B. drabužius – juodos spalvos medžiaginę striukę, odinius batus, kelnes, megztinį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. B. ar jo nurodytam asmeniui.

Daiktinius įrodymus: skaitmeninę laikmeną, S. B. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie paleidimą iš Marijampolės pataisos namų, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.