Kauno apylinkės teismo nuosprendis

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2002-01-16 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 271 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2010-04-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. – 20 MGL (2600 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

per laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. 7 d. iki 10 d., tiksli data teisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 23 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro duris įsibrovė į J. Ž. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš čia slapta pagrobė J. Ž. priklausančią 1100 litų vertės rankinę žoliapjovę „Stihl“.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žoliapjovę anksčiau buvo pasiskolinęs netoli nukentėjusiosios esančios jo brolio sodybos žolei nupjauti. 2012 m. liepos mėn., tiksliai dienos datos neatsimena, apie 23.00 val., jis, būdamas neblaivus, atvyko pas J. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis ketino iš J. pasiskolinti žoliapjovę „Stihl“. Brolis savo sodyboje žolės nupjauti jo neprašė. Pabeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė, o namo viduje buvo tamsu. Tada jis nusprendė žoliapjovę pasiimti. Paėmė minėtą žoliapjovę iš tik kabliu užkabinto ūkinio pastato. Kodėl pas nukentėjusiąją atvyko beveik naktį ir norėjo žoliapjovę pasiskolinti žolei savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, kurie yra apie 50 km nuo nukentėjusiosios sodybos, nupjauti, paaiškinti negalėjo. Sužinojęs, kad yra parašytas pareiškimą dėl žoliapjovės dingimo, jis apie tai niekam nesakė, nes bijojo, suprato, kad tai vagytė. Vėliau policijos pareigūnams pats pateikė pavogtą iš J. Ž. ūkinio pastato žoliapjovę „Stihl“. Gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal J. Ž. protokolą-pareiškimą (b. l. 2).

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis A. K. parodė kaip ir kokiu būdu padarė nusikaltimą (b. l. 41-44).

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad 2012 m. liepos 10 d. apie 09.00 val., nuėjusi į savo ūkinį pastatą, pastebėjo, kad jame nėra 1100 litų vertės žoliapjovės „Stihl“. Šiuo metu žoliapjovė jai grąžinta (b. l. 8-9, 10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, tai yra J. Ž. ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-7).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Ž. pateikė tyrimui žoliapjovės „Stihl“ garantinį lapą (b.l. 14-15).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. K. pateikė tyrimui žoliapjovę „Stihl“ (b.l. 18), kuri apžiūrėta ir tai įforminta daiktų apžiūros protokole (b.l. 19-23), bei grąžinta nukentėjusiajai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kita ištirta bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Šiuo atveju ūkinis pastatas pripažintinas patalpa.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, prisipažino visiškai. Ištirtais nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad į ūkinį pastatą buvo patekta per spyna nerakintas duris. Kaltinamasis pagrobto turto vertės neginčijo, nors šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi. Kaltinamojo kaltę pagrobus kaltinime nurodytą turtą įrodo ir aukščiau išvardinti ištirti rašytiniai įrodymai. Akivaizdu, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis, pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė. Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiosios negyvenamos patalpos įgytu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, apysunkis, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, į kaltininko asmenybę – teistas 2 kartus, turi neišnykusį teistumą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, nesumokėjęs, nors, kaip pats patvirtino, per tą laiką galimybę turėjo, nes dirbo neoficialiai, tai yra bausmės neatlikęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, nes paskirtų baudų nesumokėjęs (ATPK 36 str.), sveikas, savo šeimos neturi, priešingai, nei teigė teismui, nuosprendžio priėmimo dieną dar nedirba (duomenys iš Sodra duomenų bazės), atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, nes praeityje jau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei, paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vengė įvykdyti piktybiškai, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 49 str.), jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 61 str.), nustatant žemesnį, nei už nusikaltimą numatytos arešto bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d.), paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinant su 2010-04-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 20 MGL, tai yra 2600 litų bauda, į arešto bausmę įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27 (BK 66 str.), arešto bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę (BK 49 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė. A. K. šioje byloje buvo sulaikytas nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27 (b.l.29,30). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.45), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2010-04-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 20 (dvidešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-25 iki 2012-07-27.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. K. sulaikius, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.