Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Andriui Paulauskui ir Laurai Augustinavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB "Laineda" skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja siekia atgauti 567 000 Lt pelno mokesčio ir 151 200 Lt socialinio mokesčio permokas, kurias mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais atsisakė jai grąžinti ir nurodo, kad ji 2006-12-06 su UAB "Kirmėliškių sodybos" sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, Turtas), pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis, Sandoris), kurioje šalys susitarė, kad žemės sklypo kaina, kurią pirkėjas turi sumokėti pareiškėjai, yra 10 000 000 Lt. 2011-12-27 pareiškėja pateikė patikslintą 2006 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją, kurioje perskaičiavo pelno mokestį už 2006 m., sumažindama jį 567 000 Lt, bei patikslintą 2006 m. mokestinio laikotarpio laikinojo socialinio mokesčio deklaraciją, kurioje perskaičiavo 2006 m. laikinąjį socialinį mokestį, sumažindama jį 151 200 Lt suma.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą patenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja UAB “Laineda” pagal 2006-12-06 notarine tvarka įformintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pardavė bendrovei “Kirmėliškių sodybos” 33,5753 ha žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 10 000 000 Lt sumą, Sutarties pasirašymo dieną UAB “Kirmėliškių sodybos” pardavėjui UAB “Laineda” sumokėjo 5 000 000 Lt avansą, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2008-06-01 (Sutarties 2.1.2 punktas) (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 7-73/2014 (toliau - ir MGK byla Nr. 7-73/2014), I t., b. l. 88-97). Įvykusį nekilnojamojo turto tiekimą UAB “Laineda” įformino išrašydama bendrovei “Kirmėliškių sodybos” 2006-12-06 sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00001 10 000 000 Lt sumai (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 144). Pareiškėja pajamomis pripažino 10 000 000 Lt ir gautas pajamas deklaravo pateiktoje metinėje finansinėje atskaitomybėje (Pelno (nuostolių) ataskaitoje) bei pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), už 2006 m. deklaravo ir į biudžetą sumokėjo 1 073 388 Lt pelno mokesčio, taip pat už 2006 m. deklaravo (forma KIT702) ir į biudžetą sumokėjo 286 237 Lt socialinio mokesčio (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 44-52).

Sutarties šalys 2007-09-17 sudarė susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir šiuo susitarimu Sutarties 2.1.2 punktą pakeitė nustatant likusios nesumokėtos 5 000 000 Lt sumos sumokėjimo terminą ne vėliau kaip iki 2007-10-31, ir 2007-09-26 UAB “Kirmėliškių sodybos” pavedimu UAB “Laineda” pervedė 1 220 000 Lt (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 86-87, 100-102).

UAB “Laineda” 2011-12-27 išrašė UAB “Kirmėliškių sodybos” kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00002, kuria 3 780 000 Lt koregavo 2006-12-06 sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00001 (MGK byla Nr. 7-73/2017, I t., b. l. 85).

2011-12-27 pareiškėja vietos mokesčių administratoriui pateikė patikslintas pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas už 2006 metus, kuriose atitinkamai pelno mokestis sumažinamas 567 000 Lt suma ir socialinis mokestis - 151 000 Lt suma, o 2011-12-28 pateikė prašymus (juos patikslinant 2012-01-04) dėl 567 000 Lt pelno mokesčio ir 151 000 Lt socialinio mokesčio permokų grąžinimo (MGK byla Nr. 7175/2013, b. l. 19, 20, MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 31, 32, 40, 44-52).

Inspekcija 2012-03-26 sprendimais Nr. 560069 ir Nr. 560072 atsisakė pareiškėjai grąžinti 567 000 Lt pelno mokesčio bei 151 000 Lt socialinio mokesčio permokas, tačiau šiuos sprendimus, kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, 2012-04-26 pareiškėja apskundė Komisijai, kuri 2012-07-27 sprendimu Nr. S-128 (7-73/2012) patenkino pareiškėjos skundą, panaikino Inspekcijos 2012-03-26 sprendimus Nr. 560069 ir Nr. 560072 ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 1-2, 3-6, 13, 14, II t., b. l. 78-85).

Inspekcija, vykdydama MGK 2012-07-27 sprendimą Nr. S-128 (7-27/2012), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymus grąžinti 151 000 Lt socialinio mokesčio ir 567 000 Lt pelno mokesčio permokas, ir 2013-06-20 sprendimu Nr. (20.16-06)-RMA-23660 atsisakė pareiškėjai grąžinti 567 000 Lt pelno mokesčio ir 151 000 Lt socialinio mokesčio permokas, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepagrįstai patikslino 2006 metų pelno ir laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas 2011-12-27 išrašytos juridinės galios neturinčios kreditinės sąskaitos pagrindu ir todėl realiai 2011-12-31 pelno ir laikinojo socialinio mokesčio permokų nebuvo (MGK byla Nr. 7175/2013, b. l. 9, 18).

Pareiškėja padavė skundą MGK dėl VMI 2013-06-20 sprendimo Nr. (20.16-06)-RMA-23660 panaikinimo, tačiau MGK 2013-10-28 sprendimu Nr. S-173 (7-175/2013) patvirtino Inspekcijos 2013-06-20 sprendimą Nr. (20.16-06)-RMA-23660 (MGK byla Nr. 7175/2013, b. l. 2-6, 55-64).

Šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymus grąžinti pelno mokesčio ir socialinio mokesčio permokas.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti (MAĮ 57 str.). Pagal MAĮ 80 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, tai yra penki praėję kalendoriniai metai, skaičiuojami atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ 80 straipsnio 3 dalį (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija), mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. MAĮ 66 str. 1 dalyje numatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 (toliau – ir Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų užpildymo taisyklės), 186 punktas įtvirtina, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje nustatomi trūkumai, jie turi būti pašalinti įsakymu Nr. VA-135 nustatyta tvarka.

Sisteminė Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių, patvirtintų minėtu VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 (toliau – ir Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės), nuostatų analizė leidžia teigti, kad mokesčio deklaracija gali būti tikslinama, nustačius, kad ji užpildyta su klaidomis ar esant trūkumų, turinčių (turėsiančių) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei.

2001-11- 06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 10 str. (2006 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nustato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Vadovaujantis 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7 str. 1 dalimi, pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 8 dalyje nustatyta, kad asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) yra susiję asmenys; 2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios, negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos, o šio straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra: 1) vienetas ir jo dalyviai; 2) vienetas ir jo valdymo organų nariai; 3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais ir kt. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 2 str. 37 dalimi, tikroji rinkos kaina yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 1 ir 3 dalyse (2004-01-22 įstatymo Nr. IX-1972 redakcija) atitinkamai nustatyta, kad: vienetai, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą; vienetai, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnį (2005 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-231 redakcija), socialinio mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-5746 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Apskaitos informacija turi būti: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 str.). BAĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prekės grąžinamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo–pardavimo operacijos, išrašymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais rašomi patikslinamieji apskaitos dokumentai. (...) Patikslinamąjį apskaitos dokumentą surašo ūkio subjektas, kuris surašė apskaitos dokumentą, kurį reikia tikslinti, arba šalių susitarimu ūkio subjektas, kuris gavo šį apskaitos dokumentą.

Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, mokesčių mokėtojo ūkinės operacijos turi būti pagrįstos objektyvia, aiškia ir išsamia informacija, o mokesčių deklaracija gali būti tikslinama tik nustačius, kad ji užpildyta su klaidomis ar esant trūkumų, turinčių įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei.

Pareiškėja nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu negrąžinti pelno mokesčio ir socialinio mokesčio permokų grindžia šiais argumentais: 1) mokesčių administratorius nepagrįstai nurodo nesant duomenų, kad Sutarties sudarymo metu Turto tikroji rinkos kaina buvo mažesnė, nei nurodyta Sutartyje; 2) mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos 2011-12-27 išrašyta kreditinė sąskaita-faktūra neturi juridinės galios; 3) mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad nesant įforminto Sutarties pakeitimo notarine tvarka, šiuo atveju 2012-12-31 galiojo žemės kaina, nurodyta Sutartyje.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Sutarties pasirašymo dieną UAB “Kirmėliškių sodybos” pardavėjui UAB “Laineda” sumokėjo 5 000 000 Lt avansą. Sutarties 3 straipsnyje buvo nurodyta, jog šios Sutarties sudarymas patvirtina ir įrodo Turto perdavimo – priėmimo faktą tarp šalių ir kad ši sutartis laikoma Turto perdavimo – priėmimo aktu. Pagal Sutarties 3.2 punktą, sutarties pasirašymo dieną pirkėjas tampa turto savininku, t. y. įgyja nuosavybės teisę į Turtą. Taigi, Sutarties pasirašymo dieną pirkėjas UAB “Kirmėliškių sodybos” tapo Turto savininku, t. y. įgijo nuosavybės teisę į Turtą. Sutarties pagrindu įvykusį nekilnojamojo turto tiekimą UAB “Laineda” įformino išrašydama pirkėjui, t. y. UAB “Kirmėliškių sodybos”, 2006-12-06 sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00001 10 000 000 Lt sumai. Minėtą sumą pareiškėja pripažino savo pajamomis, gautas pajamas deklaravo pateiktoje metinėje finansinėje atskaitomybėje bei pelno mokesčio deklaracijoje, ir už 2006 m. deklaravo bei į biudžetą sumokėjo 1 073 388 Lt pelno mokesčio, taip pat deklaravo ir į biudžetą sumokėjo 286 237 Lt socialinio mokesčio. UAB “Kirmėliškių sodybos” 2007-09-26 pavedimu pardavėjui, t. y. pareiškėjai, pervedus dar 1 220 000 Lt, iš viso UAB “Kirmėliškių sodybos” pardavėjai UAB “Laineda” pagal Sutartį sumokėjo 6 222 000 Lt, o likusios sutarties sumos, t. y. 3 778 000 Lt, už pagal Sutartį įsigytą turtą, nesumokėjo. Pareiškėja 2011-12-27 UAB “Kirmėliškių sodybos” išrašė kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00002, kuria 3 780 000 Lt koregavo 2006-12-06 sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00001, t. y. ja žemės sklypo pardavimo kainą sumažino iki tiek, kiek UAB “Kirmėliškių sodybos” už šį sklypą jai faktiškai buvo sumokėjusi, ir būtent minėtos kreditinės sąskaitos-faktūros Nr. LAI 00002 pagrindu pareiškėja 2011-12-27 mokesčių administratoriui pateikė patikslintas pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas už 2006 metus, o 2011-12-28 pateikė prašymus dėl 567 000 Lt pelno mokesčio ir 151 000 Lt socialinio mokesčio permokų grąžinimo.

Pareiškėja, kaip priežastį, dėl kurios išrašomas patikslinantis apskaitos dokumentas, nurodo Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 1 dalį, įpareigojančią pajamomis ir sąnaudomis iš bet kokio sandorio pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio tikrąją rinkos kainą. Teiginį, kad 2006-12-06 sudaryto Sandorio kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos pareiškėja grindžia UAB "Auditas ir konsultacijos" 2011-12-27 atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 528/2039(Tra):11 (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 70-84), kurioje nustatyta, kad Turto rinkos vertė Sandorio sudarymo dieną buvo 483 000 Lt, ir pažymi, kad mokesčių administratorius minėtos ataskaitos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo ir neįrodė, jog ji yra netinkamas įrodymas Turto tikrajai rinkos vertei pagrįsti, todėl ja nepagrįstai nesirėmė nustatydamas Turto tikrąją rinkos vertę Sandorio sudarymo metu. Pareiškėja teigia, kad Sutartyje nurodyta suma neatitiko tikrosios žemės sklypo rinkos kainos ir yra nulemta to, kad pirkėjas ir pardavėjas, t. y. pareiškėja ir UAB “Kirmėliškių sodybos”, buvo asocijuoti asmenys, kurie galėjo daryti vienas kitam įtaką ir nesielgė taip, kad kiekvienas iš jų sandoriu siektų maksimalios naudos sau, todėl tikroji žemės sklypo rinkos kaina yra būtent ta, kurią 2011-12-27 nustatė UAB "Auditas ir Konsultacijos" 2006-12-06 dienai, t. y. 483 000 Lt.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl aplinkybės, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu pareiškėja ir UAB "Kirmėliškių sodybos" buvo asocijuoti asmenys, kaip tai suprantama pagal PM įstatymo 2 str. 8 dalį, nėra. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nesukonkretino, kokią konkrečiai įtaką, kaip asocijuoti asmenys, vienas kitam darė pareiškėja ir UAB “Kirmėliškių sodybos”. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad Sutarties sudarymo momentu (2006-12-06) Sandorio šalys darė viena kitai įtaką ir dėl to Sandorio kaina galėjo neatitikti tikrosios rinkos kainos. Pareiškėja taip pat neįvardino, kokį konkretų ūkinį įvykį ar ūkinę operaciją ji įformino 2011-12-27 išrašydama kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00002, bei nepaaiškino, kodėl nurodant PMĮ 40 str. 1 dalį buvo išrašyta kreditinė sąskaita-faktūra, kuria mažinama parduoto sklypo kaina iki būtent pirkėjo faktiškai sumokėtos sumos, t. y. 6 220 000 Lt, o ne iki 483 000 Lt sumos, kurią, pareiškėjos teigimu, kaip tikrąją rinkos kainą, atitinkančią PMĮ 40 str. 1 dalies reikalavimus, 2011-12-28 nustatė UAB "Auditas ir Konsultacijos".

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB "Kirmėliškių sodybos" kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą BUAB "Dutch Investment Company" ir civilinę bylą pagal ieškovo BUAB "Kirmėliškių sodybos" ieškinį atsakovams UAB "Laineda", BUAB "Dutch Investment Company", Aurimui Steibliui ir kt. dėl žalos atlyginimo, 2011-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2674-232/11 konstatavo, jog sudarant Sutartį nei pareiškėja, nei pirkėjas, t. y. UAB “Kirmėliškių sodybos”, sprendimų nepriėmė vienasmeniškai, nes sprendimai dėl Sutarties sudarymo buvo priimti visuotinių akcininkų susirinkimo. Sprendimą pirkti žemės sklypą 2006-12-05 priėmė UAB “Kirmėliškių sodybos” neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio sprendimu buvo nuspręsta ir pritarta ne tik sutarties dėl žemės sklypo iš pareiškėjos įsigijimui, bet ir dėl konkrečios žemės sklypo įsigijimo kainos, t. y. pritarta žemės sklypo įsigijimui už 10 000 000 Lt. Be to, Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje taip pat nustatė, kad prieš pat Sutarties sudarymą, t. y. likus mažiau nei mėnesiui iki jos pasirašymo, 2006-11-08 buvo atliktas turto vertinimas ir pagal UAB “Ober-Haus” 2006-11-08 turto vertinimo išvadą nustatyta Turto rinkos vertė - 9 700 000 Lt, o likvidacinė vertė - 6 800 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Sutarties sudarymo metu šio turto vertė buvo mažesnė (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 154, 156-159).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2674-232/11, šiuo metu yra įsiteisėjusi (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 156-159, LITEKO sistemos duomenys), todėl šioje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės dėl UAB “Ober-Haus” 2006-11-08 turto vertinimo išvados pagrįstumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis šioje administracinėje byloje iš naujo įrodinėjamos nebus, taip pat nebus vertinami ir analizuojami pareiškėjos teiginiai dėl "Auditas ir konsultacijos" 2011-12-28 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 528/2039(Tra):11 nustatytos Turto rinkos vertės.

Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-l500-603/1200 iškėlė UAB "Kirmėliškių sodybos" bankroto bylą, 2010-07-15 nutartimi patvirtino UAB "Kirmėliškių sodybos" kreditorių 5 995 480 Lt finansinius reikalavimus ir 2010-10-04 nutartimi pripažino UAB “Kirmėliškių sodybos” bankrutavusia (MGK byla Nr. 7-73/2014, I t, b. l. 116-117, 120-121, 125-126, 127-129). Pareiškėjai 2010-05-31 raštu kreipusis į bankroto administratorių dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą, Vilniaus apygardos teismas 2010-10-29 nutartimi patikslino BUAB "Kirmėliškių sodybos" kreditorių sąrašą pareiškėjos finansiniais reikalavimais - 5 415 984 Lt suma, kurią sudarė pareiškėjai negrąžinta skola pagal Sutartį - 3 780 000 Lt ir sutartiniai delspinigiai bei procesinės palūkanos 1 635 984 Lt sumai, tačiau 2012-02-14 pareiškėja atsisakė dalies kreditorinio reikalavimo (3 780 000 Lt sumai) ir su BUAB "Kirmėliškių sodybos" 2012-05-11 pasirašė taikos sutartį civilinės bylos Nr. B2-2492-603/2012 dalyje dėl įmonės finansinių reikalavimų (įskaitant šalių konstatavimą, kad Sutarties kaina yra sumažinama 3 780 000 Lt suma), ir šią taikos sutartį 2012-05-21 nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas (MGK byla Nr. 7175/2013, b. l. 44, MGK byla Nr. 7-73/2014, I t., b. l. 107, 108, 118, 122-124, II t., b. l. 46-47, 48-49).

Taigi, UAB "Ober-Haus" 2006-11-08 turto vertinimo išvada šiuo metu yra galiojanti ir nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, ir pati pareiškėja, kreipdamasi dėl įtraukimo į BUAB "Kirmėliškių sodybos" kreditorių sąrašą, savo veiksmais pripažino, jog turto pardavimo kaina pagal 2006-12-06 nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartį buvo 10 000 000 Lt, o 3 780 000 Lt suma yra UAB "Kirmėliškių sodybos" negrąžinta (nesumokėta) skola. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo 26 str. 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, pareiškėja, kaip BUAB "Kirmėliškių sodybos" kreditorius, šiuo atveju turėjo teisę laisva valia apsispręsti, ar tikslinga dalyvauti bankroto procese, taip pat atsisakyti savo reikalavimo bankroto byloje, todėl pareiškėjos siekis teismine tvarka susigrąžinti iš asocijuoto asmens 3 778 000 Lt skolą patvirtina sklypo tikrąją rinko kainą 10 000 000 Lt sumai.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 str. 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus, ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo patvirtinta notaro, šalių susitarimas dėl kainos sumažinimo, kaip esminės Sutarties sąlygos pakeitimo, šiuo atveju taip pat turėjo būti patvirtintas notaro, tačiau pareiškėja vienašališkai, nekeičiant Sutarties esminės sąlygos (dėl kainos), 2011-12-27 išrašė UAB "Kirmėliškių sodybos” kreditinę sąskaitą-faktūrą LAI 00002, kuria 3 780 000 Lt suma koregavo 2006-12-06 sąskaitą- faktūrą LAI 00001, t. y., žemės sklypo pardavimo kainą sumažino iki tiek, kiek UAB "Kirmėliškių sodybos" už šį sklypą faktiškai yra sumokėjusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju juridinis pagrindas pagal BAĮ 12 str. nuostatas išrašyti kreditinę sąskaitą-faktūrą dėl kainos pakeitimo pareiškėjai atsirado tik 2012-05-11, t. y., kai pareiškėja ir UAB "Kirmėliškių sodybos" pasirašė taikos sutartį civ. bylos Nr. B2-2492-603/2012 dalyje dėl įmonės finansinių reikalavimų (įskaitant šalių konstatavimą, kad 2006-12-06 sudarytos Sutarties kaina yra sumažinama 3 780 000 Lt suma). Kadangi vadovaujantis aukščiau paminėtomis BAĮ 12 str. ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 10 str. nuostatomis, nauja ūkinė operacija į apskaitą įtraukiama tik po to, kai ji įvyksta ir pateikiama tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą, todėl šiuo atveju turėtų būti mažinamos pareiškėjos 2012 metų pajamos.

LVAT 2011-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-872/2011 pažymėjo, kad vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas teisę tikslinti deklaraciją įgyja tik tuomet, kai deklaracijoje yra nustatomos tam tikros klaidos ar trūkumai (Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės, Metinių pelno mokesčio deklaracijų užpildymo taisyklės), todėl, konstatavus, jog klaidų ir trūkumų 2006 m. pelno mokesčio deklaracijoje nebuvo, pareiškėjo argumentai dėl jo teisės tikslinti mokesčio deklaraciją apribojimo nepagrįsti.

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadas: 1) Sutarties sudarymo metu (2006-12-06) turto pardavimo kaina atitiko parduodamo žemės sklypo tikrąją rinkos kainą (10 000 000 Lt), todėl pareiškėja, 2006-12-06 išrašydama sąskaitą-faktūrą Nr. LAI 00001 10 000 000 Lt sumai, teisingai įformino žemės sklypo pirkimo-pardavimo ūkinę operaciją ir teisingai ją apskaitė buhalterinės apskaitos registruose pajamomis pripažindama 10 000 000 Lt sumą bei teisingai gautas pajamas deklaravo pateiktoje metinėje atskaitomybėje bei pelno mokesčio deklaracijoje už 2006 metus; 2) 2011-12-27 jokia nauja ūkinė operacija neįvyko ir nei vienos iš priežasčių, nurodytų BAĮ 15 str. 1 dalyje, patikslinančio dokumento surašymui nebuvo, pareiškėjos 2011-12-27 išrašyta kreditinė sąskaita - faktūra LAI 00002 vertintina, kaip neturinti juridinės galios, o joje nurodytas ūkinės operacijos turinys ir koregavimo priežastis - kaip nepagrįsti; 3) pareiškėjos 2006 m. pelno mokesčio deklaracijoje nebuvo padaryta klaidų ir (ar) trūkumų, todėl ją tikslinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, mokesčių inspektorius, atlikęs pareiškėjos mokestinį tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, jog realiai 2011-12-31 pelno mokesčio ir socialinio mokesčio permokų nebuvo, todėl priėmė pagrįstą sprendimą negrąžinti pareiškėjai ginčo mokesčių permokų.

Dėl nurodytų argumentų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-06-20 sprendimas Nr. (20.16-06)-RMA-23660 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-10-28 sprendimas Nr. S-173 (7-175/2013) yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvas, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB "Laineda" skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.