Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Donatai Petraško,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje – pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai M. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymas, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs M. J. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog būtina tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. J. diagnozuota psichikos liga. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2021 m. spalio 14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Komisijos išvada) nurodyta, kad per stebimą laikotarpį M. J. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili – išsakė kliedesines idėjas, klausos haliucinacijas, vyrauja didybės kliedesiai; išlieka nekritiškas savo būklei; vengė lankyti užimtumo veiklas; dėmesio koncentracija, mąstymas nenuoseklus, su rezonavimo elementais, emocijos stokoja adekvatumo; haliucinacijas neigia. Dėl to Komisija rekomendavo M. J. pratęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos bei kitus bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog M. J. psichikos būklė nepakankamai stabili, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo gydymas turi būti tęsiamas tomis pačiomis sąlygomis. Kaip matyti iš bylos dokumentų, M. J. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo pakeistos gydymo sąlygos ir priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau ši priemonė nebuvo efektyvi – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ji buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes M. J. nesilaikė režimo, nesilankė pas gydytoją, nevartojo vaistų, šeimos nariai nebuvo pajėgūs užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl gydymosi ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų vykdomas.

11. Pirmiau paminėti duomenys neleidžia daryti išvados nei apie M. J. socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog M. J. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Skunde nurodomos aplinkybės, jog jis nori padėti vaikams, mamai, taip pat dirbti, užsidirbti ir kt., šios išvados nepaneigia. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, dėl šiuo metu nepakankamai stabilios M. J. psichinės sveikatos, yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai M. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį ar ją keisti, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti M. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.