Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-493/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00212-2014-3

2015 m. liepos 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistajam G. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta griežtesne laisvės atėmimo bausme apimta švelnesnė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 parų arešto bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime (sulaikyme) nuo 2014-06-20 iki 2014-06-22 ir laikas, išbūtas suėmime – nuo 2014-07-28 iki 2015-01-28.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltinamojo G. M. priteista 11,34 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš G. M. valstybės naudai priteista 121,59 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad panaudojęs fizinį smurtą ir pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl girtumo, išžagino G. A.. Nustatyta, jog G. M. 2014 m. liepos 16 d. apie 00 val. 15 min. – 00 val. 30 min., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 ‰ girtumas), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su G. A., panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y., paėmęs G. A. ant rankų, nusinešė prieš jos valią į namo antrą aukštą, kur paguldė ant lovos, numovė G. A. džinsines kelnes ir kelnaites bei atsigulė šalia G. A.. Tada mėgino nuvilkti palaidinę. Siekdamas palaužti nukentėjusios priešinimąsi, tyčia, sudavė vieną kartą ranka G. A. į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuvilko G. A. palaidinę ir liemenėlę, atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, savo kūnu užgulė G. A., atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suėmė G. A. už rankų, jas prispaudęs laikė virš galvos ir atliko lytinį aktą. Dėl pavartoto smurto nukentėjusiajai G. A. buvo padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvos žastų ir dešinės šlaunies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią ir tokiu būdu fiziniu smurtu, palauždamas G. A. valią, atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su G. A. prieš jos valią, tai yra ją išžagino.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės: paskirti G. M. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo; taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatas, bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti, laiką, išbūtą kardomajame kalinime (sulaikyme) nuo 2014-06-20 iki 2014-06-22 ir laiką, išbūtą suėmime nuo 2014-07-28 iki 2015-01-28.

Skunde pažymima, kad baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nurodoma, jog, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Prokurorės teigimu, nuosprendyje teismas ne tik neįvertino aplinkybių, jog G. M. buvo praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, bet ir kelios dienos iki šio nusikaltimo – išžaginimo, padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Tai, prokurorės manymu, akivaizdžiai rodo G. M. gyvenimo būdo antivisuomenines nuostatas, polinkį smurtauti, todėl, tik paskyrus griežtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo G. M. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. M., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad, nors kaltinamasis anksčiau yra keturis kartus teistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, sunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl pripažintinas recidyvistu, baustas administracine tvarka, tačiau bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

Šiuo atveju padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ir pati nukentėjusioji elgėsi gana lengvabūdiškai, buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kurį vartojo kartu su nuteistuoju ir kitais asmenimis. Dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusiosios fizinei sveikatai sunkių pasekmių sukelta nebuvo – jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. M. nukentėjusiosios atsiprašė, ji dėl bausmės skyrimo G. M. teismo posėdyje nepasisakė.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, atsižvelgtina į kaltininką charakterizuojančius duomenis bei elgesį tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos. Kaip jau minėta, G. M. iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, po veikos padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, tačiau už nusikalstamą veiką, padarytą iki šio nusikaltimo. Byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo G. M. būtų nusižengęs įstatymams. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pateikė duomenis, kad po nusikaltimo padarymo vedė bei su žmona 2015 m. kovo 11 d. susilaukė kūdikio, kuriam reikalingas išlaikymas, kadangi žmona nedirba. Nepaneigti nuteistojo parodymai, jog jis dirbdamas privačiai išlaiko šeimą. Nuteistasis teigė suvokiantis savo veiksmų pasekmes, labai dėl jų gailisi, yra pasiryžęs gydytis ir nebevartoti alkoholio.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad G. M. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis, nei rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pasiryžimą daugiau nenusikalsti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, yra pakankama bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje, pasiekti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. M., išlaidas iki 2015 m. gegužės 25 d. sudaro 28,95 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės apeliacinį skundą atmesti.