- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1-2145-651/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00469-12-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajai R. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2011-11-22 iki 2012-04-26, naudodamas psichinę prievartą, t.y. sistemingai įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „patalpinsiu į psichiatrijos ligoninę“, „užmušiu“, „sukaposiu“ ir kt. baugino nukentėjusiąją R. P., grasino nužudyti, laikė ją nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, su ja bendrauja nuo 1987 m., o viename bute gyvena nuo 1998 m. Veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima, tačiau bendrų vaikų neturi. Nurodė, kad psichinės prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, jai negrasino. 2012 m. vasario mėn. buvo dideli šalčiai, nukentėjusiosios kontoroje buvo užšalę vamzdžiai ir jie su kaimynu juos šildė, jis su kaimynu išgėrė degtinės, dėl ko R. P. labai ant jo supyko. Buvo tik su bliuzonu, kai iš I. Kanto gatvės parbėgo namo, tačiau durys buvo užrakintos, ji jo neįsileido, pagalvojo gal negirdi, beldė, tada kažkas iškvietė policiją. Teigia, kad savo kaltės niekada nepripažino, tačiau prokurorė jį bandė įtikinti, kad jis buvo girtas ir nieko neprisimena.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad nuo 2011-11-20 prasidėjo kaltinamojo girtuoklystės, būdavo, kad jo neįsileisdavo į namus, bijojo, kadangi jis jai grasindavo. Nurodė, kad kaltinamasis geria kas mėnesį gavęs pensiją. Ji jau labai seniai jo bijo, jis žeminimais yra ją paveikęs. Pirmą kartą, kad patalpins ją į psichiatrinę ligoninę, jis pasakė jos svainiui, artimieji jai pasakė, kad reikia jo pasisaugoti. 2012-02-11 jis vėl girtavo su kaimynu, grįžo apie 03.00 val. nakties, beldė į duris su kirviu, kapojo jas, jo toks elgesys buvo nukreiptas į tai, kad padaryti jai didelę traumą, nes ji į savo butą investavo labai daug. Tuomet suprato, kad turi būti labai atsargi, būti pasiruošusi bet kam. Paskutinis kartas buvo kuomet jis gėrė 3 dienas iš eilės. Jai išvykus į kitą miestą, ji visada randa jį girtą, o tą kartą rado jį miegantį girtą ant grindų, ant židinio buvo padėtas alaus butelis, ji jį išpylė, tuomet jis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir, žinodamas jos silpnas vietas, pradėjo grasinti. Nurodė, kad tokių jo išpuolių buvo labai daug, visų neįmanoma prisiminti. Teigia, kad jis ją žemina kaip žmogų, naudoja psichinę prievartą, kuri tiesiogiai ją liečia. Su kaltinamuoju gyvena apie 14 metų, tačiau mano, kad jos namai yra tik jos asmeninė nuosavybė. Kaltinamojo agresyvumas pradėjo reikštis gal maždaug prieš 5-6 metus, nuo tada prasidėjo intensyvi agresija. Po durų sukapojimo ji suprato, kad yra reali grėsmė jos gyvybei ir sveikatai ir mano, kad tie grasinimai galėjo būti įvykdyti. Po įvykio kaltinamasis bandė jos atsiprašyti, pataikauti, tačiau tai visada būna tik iki kito išgėrimo. Šiuo metu kaltinamasis taip pat gyvena su ja, tačiau jį isileido tik tol, kol jis susiras gyvenamą vietą. Jie su kaltinamuoju nėra susipykę, dalykiškai su juo pasikalba, jam sakė, kad jei pasirinks girtavimą, turės išeiti iš jos namų. Dėl kaltinamojo girtuoklysčių turi rūpintis savo psichologine būsena ir saugumu. Į medikus dėl savo būsenos yra kreipusis prieš 2-3 mėnesius, jai buvo išrašyti raminamieji.
Iš 2012-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu niekas nepaimta (b.l. 4-8).
Iš 2011-12-05 Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog surinkus medžiagą pagal 2011-11-23 Kauno m. Centro PK gautą R. P. pareiškimą dėl A. A. jai keliamos grėsmės buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 1 d., nesant nusikaltimo ar nusižengimo požymių (b.l. 19).
Iš 2012-02-20 Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog surinkus medžiagą pagal 2012-02-13 Kauno m. Centro PK gautą R. P. pareiškimą buvo paiūlyta pareiškėjai pagal BK 187 str. 1 d., t.y. dėl buto durų sugadinimo, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 25).
Asmens blaivumo testo kvitu Nr. 19122 nusttayta, kad sulaikymo 2012-04-26 18.47 val. metu A. A. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas (b.l. 27).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis A. A. pasakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, nevertintinos keliančiomis realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, todėl nesudarančios pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. A. tiesiogine tyčia siekė įbauginti nukentėjusiąją, įtikinti ją savo grasinimais, jog jie gali būti realizuoti. Tokie kaltinamojo teiginiai, kaip „patalpinsiu į psichiatrijos ligoninę“, ar kaltinime nurodomas nukentėjusiosios laikymas nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje nepatenka į BK 145 str. 1 d. dispozicijoje nurodytą grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat matyti, kad kaltinamasis šiuo metu gyvena pas nukentėjusiąją kol susiras kitą gyvenamąja vietą, jie nėra susipykę, bendrauja dalykiškai, todėl teismui kyla abejonių dėl nukentėjusiosios tikėjimo, kuris yra viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 145 str. 1 d. kilti, kad kaltinamojo grasinimuose minimi veiksmai realiai gali būti įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. A. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktinių įrodymų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,
nusprendė:
A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomasias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją Kauno miesto Centro PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.