Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbęs darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2015-08-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 8 MGL (301, 28 Eur) dydžio bauda;

2) 2015-12-11 to paties teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti, o darbo netekus registruotis darbo biržoje; per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą. Pritaikius BK 64¹ str., laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 iki 8 mėnesių. Pagal BK 64 str. 1, 2 d. bausmę subendrinus su 2015-08-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 8 MGL dydžio bauda, įpareigojant šiuo laikotarpiu : kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose, dirbti, o darbo netekus registruotis darbo biržoje; ir per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą; bausmių neatlikęs; teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. B. parodė, kad 2015-12-14 sūnus į namus grįžo labai girtas, nuėjo miegoti. Kad jis ar jo rūbai būtų buvę kruvini nepastebėjo. Apie tai, kad sūnus įtariamas nužudęs V. S. sužinojo tik vakare policijos pareigūnams atvykus daryti kratos. M. S. ir M. B. tądien nematė, pas ją į namus ieškoti sūnaus jiedu nebuvo atėję. V. S. ji pažinojo, jis buvo mėgėjas girtauti, linkęs smurtauti, mušdavo žmoną.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 483/15 (05) įrodo, kad V. V. S. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lupoje, smakro srityje, odos nubrozdinimais kaktoje, pakaušinėje srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies srityje, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, daugybinėmis muštinėmis žaizdomis kairio antakio srityje, kaktoje, dešinėje momeninėje srityje, viršugalvio srityje, kairėje pakaušinėje srityje, smakro srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, lokaliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje srityje, kraujosruva minkštuosiuose veido audiniuose kaktinėje srityje, įvykus išoriniam nukraujavimui. Jam nustatyti šie sužalojimai : 1) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lupoje, smakro srityje, odos nubrozdinimais kaktoje, pakaušinėje srityje, kairiame smilkinyje, kairės ausies srityje, pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, daugybinėmis muštinėmis žaizdomis kairio antakio srityje, kaktoje, dešinėje momeninėje srityje, viršugalvio srityje, kairėje pakaušinėje srityje, smakro srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, lokaliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje srityje, kraujosruva minkštuosiuose veido audiniuose kaktinėje srityje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais (poodinės kraujosruvos, pogleivio kraujosruva, odos nubrozdinimai) ir kietais bukais ribotą paviršių bei buką briauną turinčiais (muštinės žaizdos) daiktais, galimai suduodant kumščiu, kėdėmis, žarstekliu, spardant kojomis ar panašiai ne mažiau 15 trauminių poveikių. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; 2) poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejose plaštakose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, paviršinės žaizdos abiejuose plaštakose, dešiniame dilbyje. Šie sužalojimai padaryti tuo pačiu ar tais pačiais kietais bukais, ribotą paviršių bei buką briauną turinčiais daiktais, kaip ir galvos sužalojimai, galimai suduodant kumščiu, kėdėmis, žarstekliu, spardant kojomis ar panašiai, ne mažiau 9 trauminiais poveikiais; 3) poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje, kaklo srityje, nugaroje, kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio lūžis, dešinės pusės 2, 3, 4, 11 – o ir kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7 – o šonkaulių lūžiai, abipusiai plaučių plyšimai. Šie sužalojimai padaryti tuo pačiu ar tais pačiais kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, spardant kojomis ar panašiai, ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. Tyrimo metu jo kraujyje rasta 1,31 promilių, šlapime – 1,17 promilių etilo alkoholio. Visi sužalojimai padaryti tuo pačiu laiku, daugiausiai prieš kelias valandas iki jo mirties (1 t., 13 – 19 b. l.).

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM 483/2016(05) bei 2016-03-21 specialisto išvados Nr. MK 13/2016(01) matyti, kad V. V. S. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos, pogleivio kraujosruva, odos nubrozdinimai – padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai; daugybinės muštinės žaizdos padarytos kietais bukais, ribotą paviršių ar bukas briaunas turinčiais daiktais (galimai žarstekliu, medinėmis kėdėmis ar panašiai, nes ir žarsteklis, ir medinės kedės dalys turi bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius). Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, todėl konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatyti nėra galimybės (1 t., 20 – 28 b. l.; 2 t., 38 – 47 b. l.).

2016-02-11 apžiūros protokolas patvirtina, kad ant V. V. S. įvykio metu dėvėtos striukės daugelyje vietų rastos dėmės, panašios į kraują; nugaros viduryje, išorinėje pusėje nuo kaklo linijos žemyn striukė suplėšyta (1 t., 34 – 36 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1522/15 (05) patvirtina, kad M. S., galimai įvykio dieną, buvo padaryti sužalojimai : poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešinėje plaštakoje ir dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais (1 t., 145 b. l.).

2016-03-25 apžiūros protokolas įrodo, kad apie V. V. S. nužudymą Bendrajam pagalbos centrui H. J. pranešė 16.22 val. BPC operatoriui jis tvirtino nematęs, kas sumušė nukentėjusįjį (1 t., 178 – 182 b. l.).

Iš 2015-12-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. V. S. lavonas rastas bute (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje rastos išlaužytos kėdės, jų dalys išmėtytos po visą kambarį, ant jų matosi dėmės, panašios į kraują. Kruvinas plaukų kuokštas rastas prilipęs prie spintos. Nuo V. V. S. lavono, 76 cm atstumu ant kėdžių nuolaužų, rastas metalinis žarsteklis (2 t., 1 – 21 b. l.).

2016-02-22 specialisto išvada Nr. S 12/2016(01) įrodo, kad : 1) ant žarsteklio, rasto įvykio vietoje, užlenkto galo rastas žmogaus kraujas su prilipusiais plaukais. Atlikus DNR tyrimą, kraujo dėmėje nustatytas V. V. S. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe; 2) nuoplovoje nuo žarsteklio rankenos, ant M. B. sportinių kelnių rastas V. V. S. kraujas su 99,9999999999996% tikimybe; 3) ant M. B. pirštinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas V. V. S. DNR profilis su 99,9999999999996 % tikimybe ir DNR priemaiša, kuri priklauso M. B. su 99,99999999 % tikimybe (2 t., 28 – 36 b. l.).

2016-04-19 specialisto išvada Nr. 140-(698)-IS1-2262 patvirtina, kad kvapo pėdsake, kuris 2015-12-14 buvo paimtas įvykio vietoje nuo žarsteklio, rastas kaltinamojo kvapas (2 t., 54 – 56 b. l.).

Iš 2015-01-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietoje paimtas medinių kėdžių dalis ant daugumos jų rastos dėmės, panašios į kraują. Jos su akivaizdžiais lūžių požymiais (2 t., 64 – 67 b. l.).

2016-01-11 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus paimtus M. B. rūbus, ant pirštinių nukirptais pirštų galais bei kelnių rastos dėmės, panašios į kraują (2 t., 1345 – 136 b. l.).

2015-12-16 specialisto išvada Nr. G 1521/15(05) patvirtina, kad kaltinamajam M. B. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas dešinės plaštakos delnakaulių srityje, odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje, padaryti kietu buku daiktu, galimai 2015-12-14, ne mažiau 2 bukais trauminiais poveikiais. Jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 7 b. l.).

Kaltinamajam 2015-12-14 19.36 val. buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas (2 t., 107 b. l.).

Pažyma iš Panevėžio priklausomybių ligų centro patvirtina, kad 2015-12-16 M. B. atlikus narkotinių medžiagų testą organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (3 t., 9 b. l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Kaltinamasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir parodė, kad įvykio dieną jis vienas nuėjęs į butą (duomenys neskelbtini), sumušė V. V. S., padarydamas jam teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nuo kurių jis įvykio vietoje ir mirė. Anot jo, bute jam mušant nukentėjusįjį buvo tik H. J., kuris gulėjo lovoje ir į konfliktą nesikišo. Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino liudytojai H. J., J. D. bei M. S., įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados. Kaltinamasis parodė, kad į butą nuėjo norėdamas nuraminti triukšmavusius kaimynus, įvykio metu buvo apimtas nepaaiškinamo pykčio ir dėl to mušė nukentėjusįjį rankomis, spardė, daužė jį medinėmis kėdėmis, kurias jis paėmė iš kito kambario, bei jų lūženomis. Nors kaltinamasis tvirtino neprisimenantis, kad mušė nukentėjusįjį ir bute rastu metaliniu žarstekliu, tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, žarsteklis, pasak liudytojo H. J., įprastai buvęs bute prie krosnies, po įvykio buvo rastas netoli V. V. S. lavono, greta kėdžių lūženų, ant kurių daugumos po įvykio specialistai rado nukentėjusiojo kraujo. Antra, ant žarsteklio buvo rastas V.V. S. kraujas su plaukais. Trečia, ant žarsteklio rastas kaltinamojo kvapas. Todėl, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį ir įvykio vietoje rastu žarstekliu. Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti, jog nukentėjusįjį V.V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė kaltinamasis.

M. B. parodė nukentėjusįjį mušęs vienas, pripažino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jam pačiam atrodo baisūs, sutiko, jog nukentėjusysis buvo sumuštas žiauriai. Tačiau, jo nuomone, jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip itin žiaurūs, nors pats negalėjo atskirti kuo gi skiriasi sąvokos „žiaurus“ ir „itin žiaurus“. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaip padarytas itin žiauriai, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys b/bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235/2016). Įvertinus aukščiau nustatytas V. V. S. nužudymo aplinkybes bei papildomai atsižvelgus į tai, kad sužalojimai jam buvo padaryti esant gyvam; ne mažiau 29 trauminiais poveikiais; per pakankamai trumpą laiką, betarpiškai prieš mirtį; jam buvo sumušta galvos sritis, padarant ne tik daugybines kraujosruvas, bet ir labai skausmingas daugybines muštines žaizdas galvoje, dėl kurių ir įvyko išorinis nukraujavimas; jam buvo sulaužytas krūtinkaulis, daugybė abiejų pusių šonkaulių, plyšo abu plaučiai; sužalojimus kaltinamasis padarė ne tik mušdamas rankomis, bet ir spardydamas, mušdamas medinėmis kėdėmis iki jos lūždavo ir jų sulaužytomis dalimis bei žarstekliu – kolegija pripažįsta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį V. V. S. nužudė veikdamas itin žiauriai. M. B. parodė, kad jis matė kruviną nukentėjusiojo veidą, mušamas V. V. S. jam nesipriešino, kaltinamasis smūgiuodamas nukentėjusiajam sulaužė dvi kitame kambaryje buvusias medines kėdes ir po to dar mušė jį kėdžių lūženomis, bendrai suduodamas jam daugybę smūgių, mušė jį iki tol, kol nukentėjusysis pradėjo kriokti – tai reiškia, kad jis puikiai suprato savo itin žiauraus elgesio pobūdį.

Šios aplinkybės paneigia ir kaltinamojo parodymus, jog jis nemanė žudyti nukentėjusiojo ir jo mirties nesiekė. Priešingai, jos parodo, jog M. B., ne tik spardydamas, bet ir įvairiais pašaliniais daiktais suduodamas nukentėjusiajam daugybinius smūgius į gyvybiškai reikšmingas žmogaus kūno vietas (galvą bei pilvo sritį) ne tik suprato savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau jis suvokė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali mirti ir siekė jo mirties. Todėl šią veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Jo veika pilnai įrodyta ir tinkamai bei teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nukentėjusysis V. S. prašė priteisti jam iš kaltinamojo 935,07 Eur jo patirtai turtinei žalai ir 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamajame posėdyje jis ieškinį sumažino iki 783,07 Eur turtinės ir 33860 Eur neturtinės žalos (atėmus LR Teisingumo ministerijos Sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išmokėtas sumas : atitinkamai 152 Eur ir 1140 Eur). Turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su tėvo laidotuvėmis, jos įrodytas paties nukentėjusiojo parodymais, jo pateiktais rašytiniais dokumentais. Tačiau, jo prašoma suma mažinama 304 Eur, nes nukentėjusysis teisme patvirtino gavęs laidojimo pašalpą. Todėl, jam iš kaltinamojo priteisiama 479,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Jo prašomas priteisti ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkinamas iš dalies.

Nužudytasis V.V. S. buvo nukentėjusiojo tėvas. Dėl tėvo mirties jis neabejotinai patyrė netekties skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą. Kolegijos nuomone, tėvo, kad ir kokį skirtingą ir kitiems neįprastą gyvenimo būdą jis buvo pasirinkęs, netektis neabejotinai sukelia pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, ir yra neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis šią žalą ir privalo atlyginti. Tačiau, bet kokios žalos dydis turi būti įrodytas, žala turi būti atlyginta teisingai. Iš bylos matyti, kad nužudytasis iki mirties negyveno kartu su sūnumi V. S., o glaudėsi pas H. J. bute, kuriame ir buvo nužudytas. Nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ne per seniausiai pats grįžo gyventi į Lietuvą, kiek galėjo rėmė tėvą maisto produktais, kitais daiktais, nes pinigus jis pragerdavo. Be to, nustatyta, jog iš nužudytojo buvo atimtos tėvystės teisės, nukentėjusysis su kitais broliais ir seserimis užaugo vaikų namuose. Taigi, galima tvirtinti, kad nukentėjusiojo ir nužudyto jo tėvo santykiai nebuvo itin artimi. Be to, nukentėjusysis su ieškiniu nepateikė teismui jokių duomenų, kad dėl tėvo mirties jis patyrė kažkokių rimtesnių sveikatos problemų, gydėsi, ar patyrė kitokius reikšmingesnius nepatogumus. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, įvykio aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo dirbo, gaudavo pastovias pajamas, savarankiško turto jis neturi), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys mažinamas iki 15000 Eur. Tokia suma, kolegijos nuomone, yra reali, ji atitinka teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Įvertinus nukentėjusiajam jau atlygintą sumą, jam iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti priteisiama 13860 Eur.

Nukentėjusioji N. S. savo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (3 t., 138 b.l.), todėl procesas dėl jo nutraukiamas.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skirdama bausmę kaltinamajam kolegija atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, pasekmes, asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61 str.

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis teigė, kad įvykio metu buvo labai girtas, tvirtino, kad tik dėl girtumo tiksliai nepamena įvykio aplinkybių ir negali paaiškinti savo žiauraus elgesio priežasties.

M. B. pilnametis, pakaltinamas, iki nusikaltimo padarymo dirbo, darbe buvo apibūdinamas gerai. Yra reikšminga jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau, jis padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą, smurtinį nusikaltimą, kuris ne tik labai pavojingas visuomenei, bet juo buvo sukeltos itin sunkios bei jau nebepataisomos pasekmės – buvo nužudytas visiškai niekuo dėtas, gerokai vyresnis už kaltinamąjį, žmogus, kurio jis iki įvykio net nepažinojo. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos kelioms dienoms po jam paskelbto teismo nuosprendžio už nesunkų, tačiau taip pat smurtinį nusikaltimą. 2015 m. jis tris kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, dvi iš jų – pagal ATPK 50³ str. už svetimo turto sugadinimą, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Tai rodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, jam skirtos administracinės nuobaudos ir teistumas jokios įtakos jo elgesiui nepadarė. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl, jis baudžiamas griežta laisvės atėmimo bausme arčiau sankcijoje numatyto jos vidurkio. Prie šios bausmės jam pridedama dalis bausmės, paskirtos 2015-12-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (BK 64 str. 3 d.).

Nukentėjusysis V. S. prašo priteisti jam 1300 Eur už jį atstovavusio gynėjo paslaugas (3 t., 155 – 157 b. l.). Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinusi tai, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį advokatas I. Ruželė atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, parengė civilinius ieškinius, vyko į posėdžius, bet nors byla dėl labai sunkaus nusikaltimo, tačiau nėra itin sudėtinga, ji buvo išnagrinėta per tris neilgus teismo posėdžius, pats nukentėjusysis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, todėl reikšmingesnės teisinės pagalbos teisme jam nereikėjo, nukentėjusiojo atstovui sumokėta ir jo prašoma atlyginti suma, kolegijos nuomone, yra aiškiai ir nepagrįstai per didelė, todėl ji mažinama iki 700 Eur, priteisiant ją iš kaltinamojo.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui 2015-12-15 asmens kratos metu iš M. B. buvo paimti rasti pinigai – 123,63 Eur (2 t., 109 – 111, 115 – 119 b. l.), kurie perduoti saugoti į Panevėžio AVPK finansų skyrių. Pagal BPK 116 str., proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam žala pilnai nėra atlyginta, siekiant nepažeisti jo teisėtų ir pagrįstų turtinių interesų, iš kaltinamojo M. B. išimti minėti pinigai turi būti panaudoti nukentėjusiojo civilinio ieškinio padengimui. Kadangi tyrimo metu laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas šiems pinigams nebuvo taikytas, pagal BPK 151 str. 6 d., jį taiko teismas, kurio žinioje yra byla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamajam M. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), ir 1/3 ūkinio pastato, priklausančio šiam butui. Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui nebuvo taikytas. Atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys nukentėjusiajam nėra atlygintas, siekiant jį užtikrinti, vadovaujantis BPK 151 str. 6 d., iki ieškinio atlyginimo apribojama kaltinamojo nuosavybės teisė į aukščiau paminėtą turtą. Be to, tyrimo metu prokuroro nutarimais buvo laikinai – iki 2016-10-08, apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į pinigines lėšas jo vardu esančiose sąskaitose AB „DNB bankas“ ir „Swedbank“ AB. Kadangi byloje nėra duomenų apie šiose sąskaitose turimas kaltinamojo pinigines lėšas, be to, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo vardu turimam nekilnojamam turtui, tolesnis šios procesinės prievartos priemonės taikymas sąskaitose galimai esančioms piniginėms lėšoms nėra tikslingas ir reikalingas, todėl ji naikinama (BPK 151 str. 8 d.).

Iš kaltinamojo valstybei kaip proceso išlaidos išieškomi 22,29 Eur, išmokėti liudytojams už atvykimą į teismą (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas

NUSPRENDĖ:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 6 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., iš dalies sudedant subendrinus jam šią bausmę ir 2015-12-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas bausmes (pagal BK 65 str. 1 d. 1 p., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai), skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų 2 (dviem) mėnesiams ir 8 MGL (301 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Į bausmės laiką jam įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-12-14 iki 2016-09-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės šis nuosprendis jam palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam V. S. 479,07 Eur turtinei ir 13860 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl N. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl 35000 Eur neturtinės žalos jai atlyginimo nutraukti nukentėjusiajai atsisakius ieškinio.

Laikinai apriboti M. B. nuosavybės teisę į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje laikomus iš jo išimtus 123,63 Eur (2016-01-11 kvitas A Nr. 001909) ir panaudoti šiuos pinigus V. S. civilinio ieškinio atlyginimui.

Laikinai – iki bus atlygintas V. S. priteistas civilinis ieškinys, apriboti M. B. nuosavybės teisę, uždraudžiant disponuoti žemiau nurodytu turtu, šiam turtui :

1) 1/2 daliai buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini));

2) 1/3 daliai jam ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio 1 punkte nurodytam butui (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2016-04-08 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimais paskirtą laikiną M. B. nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms AB „DNB bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus : 1) M. B. rūbus ir batus – grąžinti jam arba jo artimiesiems; 2) likusius daiktus bei lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Išieškoti iš M. B. nukentėjusiajam V. S. 700 Eur už advokato paslaugas bei valstybei 22,29 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o M. B. – nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.