- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-625-922/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00571-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pažeidėjas
- B. R.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui- B. R., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, institucijos, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį traukiamas B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad jis 2014-09-30 d. 12 val. 57 min. Akmenės r., Kivylių k., Klykolių g. vairavo transporto priemonę „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,66 prom. girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 202 punktų reikalavimus, todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį.
B. R. teismo posėdyje pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tądien buvo darbe, bendradarbiai ir darbdavys nepastebėjo, kad jis yra neblaivus, pats nesijautė toks neblaivus. Jis važiavo per pietus namo pavalgyt ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Prašė skirti trumpesnį nei minimalus specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi jis yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, dirba traktorininku-kombainininku, jei jam būtų atimta teisė vairuoti, jis netektų darbo. Paaiškino, kad žmona nedirbanti, registruota darbo biržoje, šeimoje auga nepilnametis vaikas, kuris mokosi mokykloje, jis su žmona rūpinasi ligotu garbaus amžiaus uošviu, gyvenančiu Žagarėje, jis sunkiai vaikšto, todėl jį reikia nuvežti pas daktarus pan., žmona nėra įgijusi teisės vairuoti. Be to, ir pats turi sveikatos problemų, jam buvo operuotas inkstas, į darbą kasdien važiuoja su jam priklausančia transporto priemone, nes darbas yra Klykolių k., nuvažiuot į darbą galima tik su nuosava transporto priemone, nes viešojo transporto nėra.
Liudytojas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad yra žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta daugelį metų, t. y. nuo 1992 m., kai jis įsidarbino bendrovėje. Paaiškino, kad B. R. nuo 1992 m. iki šiol dirba traktorininku-kombainininku, yra darbštus ir pareigingas darbuotojas, vairuoja traktorių, o kai reikia padeda darbuotis ir sandėliuose. Tądien B. R. buvo darbe, nors jis pats skirstė darbininkams darbus, tačiau nepastebėjo, kad jis yra neblaivus. Nurodė, kad jam yra žinoma, kad B. R. yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, išlaiko žmoną ir vaikus, žmona yra namų šeimininkė ir turi sveikatos problemų, sūnus moksleivis, be to, ir pats B. R. turi sveikatos problemų, todėl nevartodavo alkoholio per bendrovės vakarėlius, todėl jis nesupranta, kaip taip galėjo atsitikti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą su jame esančiu B. R. pasiaiškinimu, kuriuo jis pripažino kaltę, galėjosi; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinį pranešimą; Pranešimą dėl B. R. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2014-09-30 d. 12.57 val. B. R. nustatytas 1,66 promilių girtumas; Transporto priemonės „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktą. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė „RENAULT MEGANE SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso B. R.. Iš B. R. charakterizuojančių duomenų matyti, kad neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, dviejų vaikų tėvas, vienas iš jų vis dar nepilnametis, žmona nedirbanti, registruota darbo biržoje. B. R. dirbantis, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. B. R. pateikė duomenis iš savo medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad jam 1988 m. pašalintas kairysis inkstas, todėl jam paskirta dieta ir numatyta didinti skysčių kiekį. Dėl kairio inksto stokos, dešiniojo inksto akmenų apsunkintas inksto darbas ir tai gali turėti įtakos organizmo apsivalymui nuo toksinių medžiagų.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924-12; Nr. N261-1194-12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-2219-11).
Nors asmenis, kuriems yra pašalintas inkstas, rekomenduojama atsisakyti alkoholio, tačiau B. R. vartojo alkoholį, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas vidutinis (1,66 prom.) girtumas. Pažymėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teisimo 2014-10-27 nuosprendžiu B. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, dėl to, kad jis 2014-09-30 d. 13.20 val. Akmenės rajone, Kivylių kaime, Klykolių ir Kaštonų gatvių sankryžoje, policijos tarnybiniame automobilyje „ŠCODA OCTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dėtuvę prie rankinio stabdžio svirties padėjo 1000 litų – penkias 200 litų kupiūras Nr. AE8402865, Nr. AJ5691612, Nr. AF5723745, AF0572260, Nr. AF4793403, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už transporto priemonės „RENAULT MEGANE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimą neblaiviam (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,66 prom. girtumas), taip tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojams - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui R. G. ir vyresniajai patruliai M. R., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus. Teismo posėdyje nuosprendžiu B. R. paaiškino, kad 2014-09-30 darbe išgėrė alaus ir apie 13.00 val. važiavo Kivylių k., Klykolių g., kai jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai. Tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, B. R. aiškino, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Nepaisant to, aplinkybė, kada – iš vakaro ar pažeidimo dieną – transporto priemonės vairuotojas – B. R. – vartojo alkoholį neturi reikšmės kvalifikuojant veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kadangi atsakomybė pagal minėtą straipsnį gali kilti ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Įtyrus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole B. R. padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, sudėtys įrodytos.
Dėl administracinės nuobaudos
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad B. R. nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.
ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atžvilgiu, administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad B. R. pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17‑103/2007, Nr. N1‑1396/2007, N444-3096/2010). Taigi ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos tuomet, kai, teismo vertinimu, minimalios sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo principams.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę vidutinio girtumo būklėje parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-1504/2008; Nr. N444-5431/2009; Nr. N575-5297/2010; Nr. N-575-2544/2011). Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties bei šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (pvz., Konstitucinio Teismo 1996-03-15 ir 1996-07-10 nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007). Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Nagrinėjamu atveju, ištyrus duomenis, darytina išvada, kad dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Skiriant nuobaudą B. R., atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, šeimoje auga nepilnametis sūnus, dirbantis, vienintelis išlaiko šeimą, taip pat į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, 30 straipsniu ir 30² straipsniu, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui skiriant minimalaus dydžio administracines nuobaudas, numatytas atitinkamo ATPK straipsnio sankcijoje.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtinos administracinės nuobaudos už kiekvieną iš pažeidimų subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą administracinę nuobaudą, numatytą už sunkesnįjį iš pažeidimų, t. y. ATPK 126 straipsnio 4 dalies, sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio2 dalies 1 punktu, 288 straipsniu teismas
nutaria:
pripažinti B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų metų laikotarpiui.
Pripažinti B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) (28 EUR) baudą.
Skirti B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų metų laikotarpiui.
Išaiškinti B. R., baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.