Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-464-254/2017, kuria patenkintas A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ savininko A. T. turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi A. T. įmonei „Ieškok informacijos“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ bankroto administratorius N. S. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.Bankroto administratorius nurodė, kad bankrutavusi įmonė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal patvirtintus ir nepatenkintus 13 284,11 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodė, kad įmonės kreditoriai, bankroto administratorius ir įmonės savininkas sprendė klausimą dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, įmonė įgijo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino – leido vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ savininkui A. T. priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, o jų savininkai subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles. Teismas konstatavo, kad yra įvykdytos įstatyme numatytos sąlygos išieškojimui iš įmonės savininko turimo turto – kreditoriai, įmonės savininkas ir bankroto administratorius sprendė klausimą dėl taikos sutarties sudarymo iki įmonės likvidavimo, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. T. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino bankroto administratoriaus prašymą leisti vykdyti išieškojimą iš A. T. turto. Atsakovo nuomone, šis prašymas turėtų būti sprendžiamas kartu su kreditoriaus A. P. patikslintu ieškiniu dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, nes kitu atveju pirmosios instancijos teismas turės atlikti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ bankroto administratorius N. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti A. T. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 2 500 Eur baudą. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kodėl jo iškelti klausimai (dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininko turtą bei dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo) turėjo būti sprendžiami kartu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas).Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju įmonės bankroto administratorius nurodė, kad įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinti įmonės kreditorių reikalavimai, o taikos sutarties bankroto procese sudaryti nepavyko. Įmonė nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. turi bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, o tai reiškia, kad taikos sutarties bankroto procese jau ir nebėra galimybės sudaryti. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko (apelianto) turtą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, kad, jo nuomone, klausimas dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą turėtų būti sprendžiamas kartu su kreditoriaus A. P. prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Toks apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turto. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčo klausimo išsprendimas neturi jokios įtakos kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir tikslinimo procesui.Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas leisti bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ bankroto procese kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą nukreipti į įmonės savininko – apelianto turtą, todėl ji paliekama nepakeista. Bankrutavusios A. T. įmonės „Ieškok informacijos“ bankroto administratorius N. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovui A. T. paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinio teismo vertinimu, aptariamu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliacinės instancijos teismui pateikta tik su atskiruoju skundu susijusi bankroto bylos dalis, todėl nėra objektyvios galimybės patikrinti visų bankroto administratoriaus nurodytų atsakovo veiksmų (procesinio elgesio) bankroto procese. Atsakovas turi teisę teikti skundą dėl, jo nuomone, abejonių keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti jam baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.