Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltasis alksnis“ ieškinį atsakovui M. A. dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija, DGK) sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-06 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 195 pagrindu atsakovas M. A. dirbo UAB „Bartas alksnis“ staliumi- staklininku (b.l. 38-41). Šalys sulygo dėl 2000 Lt darbo užmokesčio, mokamo du kartus per mėnesį (b.l. 38), nuo 2014-05-02 darbo sutartyje darbo apmokėjimo sąlyga apspręsta taip: „LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis ir priemokos už pasiektus individualius darbo rezultatus“ (b.l. 40). Abi šalys nurodo, jog 2015-03-09 UAB „Baltasis alksnis“ veikla buvo priverstinai sutrikdyta, baldų gamyba sustabdyta (b.l. 2, 88). Tą pačią dieną darbuotojas pateikė darbdaviui prašymą dėl atleidimo iš darbo (b.l. 112). VSDFV duomenimis, nuo 2015-03-13 iki 2015-04-03 atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gavo ligos pašalpą (b.l. 108, 110). Darbuotojas teigė, kad darbdavys delsė įforminti atleidimą iš darbo, todėl dėl darbo santykių pasibaigimo konstatavimo jis buvo priverstas kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Darbdavio teigimu, darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2015-04-03 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 127 str. 1 d. pagrindu pagal 2015-03-09 darbuotojo prašymą (b.l. 42)

Darbuotojo 2015-03-09 prašyme nenurodyta, nuo kurios datos jis savo noru ketino išeiti iš darbo. Pagal DK 127 str. 1 d. nuostatas, apie būsimą darbo sutarties nutraukimą darbuotojas privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Duomenų apie tai, jog šalys būtų susitarusios dėl trumpesnio, nei virš nurodytas, darbo santykių pasibaigimo įforminimo, byloje nepateikta. Taigi, nesant kitų aplinkybių, darbo santykiai turėjo pasibaigti praėjus 14 darbo dienų nuo 2015-03-09.

Abi šalys neginčija, kad 2015-03-10 bei 2015-03-12 dienomis darbuotojas nedirbo. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes dėl 2015-03-09 priverstinio iškeldinimo iš įmonės užimamų patalpų, kai darbuotojai buvo išvaryti, pakeistos durų spynos, įmonė iškraustyta, sutiktina su atsakovo argumentais, jog darbdavys pats nesuteikė darbuotojui darbo vietos, neužtikrino gamybos proceso nepertraukiamumo, neperkėlė darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. Įrodymų, jog buvo priešingai, darbdavys teismui nepateikė.Esant nurodytoms aplinkybėms, nors duomenų apie prastovos įmonėje paskelbimą nėra, Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog darbuotojas buvo prastovoje ne dėl darbuotojo kaltės, todėl jam turi būti mokamas DK 195 str. 3d. nustatyto dydžio atlygis.

Kaip minėta, nuo 2015-03-13 iki 2015-04-03 atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, gavo ligos pašalpą (b.l. 108, 110). Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nedarbingumo metu darbo sutartis su juo negalėjo būti nutraukta , kadangi tai prieštarautų DK 131 str. 1d. 1p. nustatytam imperatyvui dėl draudimo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 str.), išskyrus DK 136 str.1d. nustatytus darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atvejus, kurie šiuo atveju netaikomi. Taigi, darbdavys galėjo atleisti darbuotoją iš darbo tik pasibaigus pastarojo nedarbingumo laikotarpiui, t.y. nuo 2015-04-04. Bylos duomenimis, tai nebuvo padaryta. Iš VSDFV informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą matyti, jog nei 2015-04-22 nei 2015-05-11 duomenimis atsakovo atleidimas iš darbo nebuvo įregistruotas VSDFV, taip pat nebuvo nurodytos atsakovo draudžiamosios pajamos įmonėje už 2015 m. kovo mėnesį (b.l. 108- 111). Taig,i akivaizdu, jog pranešimas VSDFV apie darbo sutarties su atsakovu nutraukimą pagal DK 127 str.1d. nuo 2015-04-03 buvo pateiktas po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo.

Taigi, įrodymų, jog darbdavys tinkamai įvykdė savo pareigą laiku ir tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą ir apie tai nedelsiant pranešti VSDFV, byloje nepateikta. Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo metu atsakovo atleidimas iš darbo nebuvo įregistruotas VSDFV, darbo bylos nagrinėjime darbdavys nedalyvavo, jokių duomenų neteikė, savo nuomonės dėl darbuotojo prašymo nepareiškė. Be to, kaip nurodyta ginčijamame DGK sprendime, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius atliko visus galimus veiksmus nustatyti darbdavio arba jį atstovaujančių asmenų buvimo vietą, tačiau tai nepavyko: kviečiamas į komisijos posėdį įmonės įgaliotas asmuo neatvyko, jam siųstos korespondencijos nepriėmė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Sutiktina, kad įpareigojimo įforminti darbo sutarties nutraukimą, realiai nebuvo kam įteikti. Esant šioms aplinkybėms, DGK pagrįstai konstatavo darbo santykių pasibaigimą DK 124 str. 1d. 4p. pagrindu nuo DGK sprendimo priėmimo dienos.

Ginčydamas DGK sprendimą, ieškovas nurodo, kad DGK atsakovui priteista suma nesutampa su bendrovės jam paskaičiuotu darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, taig pagal bendrovės turimus duomenis, bendrovė nėra skolinga darbuotojui darbo ginčų komisijos priteistą sumą (b.l. 2). Darbdavio pateiktuose žiniaraščiuose atsakovui už 2015 m. sausio mėn. paskaičiuota 300 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2015 m. vasario mėn.- 300 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, už 2015 m. kovo mėnesį 114,29 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio bei 1044,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l. 75-78). Pateikti žiniaraščiai gali patvirtinti tik nurodytų sumų paskaičiavimo faktą, tačiau atsiskaitymo su darbuotoju už vasario bei kovo mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo aplinkybė, žiniaraščiuose nurodytų sumų apimtyje, nepatvirtinta jokiais įrodymai, taigi nėra įrodyta (CPK 178 str., 185 str.). Darbdavys privalėjo pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (DK 141 str. 1d.), tačiau šios prievolės neįvykdė. Šiuo atveju darbuotojui turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis už dirbtą laiką bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Imant domėn padarytos darbo sutarties pakeitimus nuo 2014-05-02 dėl darbo užmokesčio dydžio, atsakovui turėjo būti mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis ir priemokos už pasiektus individualius darbo rezultatus vieną kartą per mėnesį (b.l. 40). Atsakovo darbo ginčų komisijai nurodytos aplinkybės dėl šalių sulygto 2601,26 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio (kas atitinka 753,38 Eur (neatskaičius mokesčių)) bei jo mokėjimo grynais pinigais, kas sudaro 579,24 Eur (atskaičius mokesčius), už 2014 m. lapkričio, gruodžio bei 2015 m. sausio mėnesius patvirtinamos kasos išlaidų orderiais bei darbdavio pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l.18, 79- 82). Taigi, darbdavys pats pateikė teismui įrodymus, jog faktiškai mokėdavo darbuotojui per mėnesį didesnį užmokestį, nei nurodo ieškinyje: 579,24 Eur (atskaičius mokesčius) arba 753,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Tokiais duomenimis rėmėsi ir Darbo ginčų komisija, skaičiuodama darbuotojui priteistinas sumas. Teismas neturi pagrindo suabejoti Darbo ginčų komisijos paskaičiavimais. Be to, bylos duomenimis, darbdavys VSDFV pateikdavo netikslius duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, šie duomenys 2015-07-02 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo patikslinti, remiantis minėtu DGK sprendimu (b.l. 101-102).

Taigi, ieškovo nurodomos aplinkybės dėl nesutikimo su DGK sprendimu nepaneigia akivaizdžios ir šiam momentui neįvykdytos jo, kaip darbdavio, pareigos pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti DGK priimtą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo veiksmų pasekoje galimų nuostolių įmonei atsiradimo faktas, apie kurį ieškinyje teigė ieškovas (b.l. 5), nepagrįstas jokiais įrodymais, taigi neįrodytas (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į nustatytą, teismas vertina, kad DGK teisingai konstatavo darbo santykių pasibaigimo faktą DK 124 str. 1d. 4p. pagrindu bei darbdavio prievolę sumokėti darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį, užmokestį už priverstinę prastovą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pagrindo naikinti DGK sprendimą ieškinio pareiškime nurodomais argumentais nėra, jis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Baltas alksnis“ ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-28 sprendimą Nr. DGKS-1848 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-5599 pagal darbuotojo M. A. prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo konstatavimo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš darbdavio UAB „Baltas alksnis“ palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.