Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-6579-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
A2.6.-6579-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03846-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
P. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 6579 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03846-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 26 d. 10 val. 41 min. Marijampolėje, Kęstučio g. 3, P. K., vairuodamas automobilį MERCEDES-BENZ SPRINTER 313 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad neužkliudys stogelio, dėl ko jį kliudė ir sugadino. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas stogelis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu P. K. savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino, tačiau nurodė, jog iš įvykio vietos nepabėgo. Teismui paaiškino, kad jo vairuojama mašina buvo aukštesnė, todėl atsirėmė į stogelį. Jis išlipo iš mašinos, prie jo priėjo žmogus, pasakė, kad viską sutvarkys, su juo kartu aprinko nukritusias čerpes, aptvarkė aplinką. Kadangi buvo šeštadienis, durys užrakintos, jis neturėjo kur kreiptis ir išvažiavo. Matė, kad tam name yra policijos nuovada, būtų nuėjęs, bet kadangi tas sutiktas žmogus pasakė, kad viskas gerai, jis su tuo žmogum susitarė, kad niekas nenukentėjo ir nuvažiavo.

Liudytojas K. L. parodė, kad matė stovintį automobilį, įvažiavusį į arką tarp Kęstučio g. 1 ir 3 namo, įvykio vietoje buvo daug vyrų, kurie stovėjo ir nuiminėjo nukritusias čerpes. Jis ten taip pat buvo, ėjo į Maximą ir matė, kad tas automobilis stovėjo jau prie gatvės. Po to jis antrąkart ėjo į Maximą ir tie vyrai jam pasakė, kad jis niekam nesakytų apie šį įvykį.

Liudytoja E. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Kęstučio g. l buvo nugriautas pastatas. Nuvykus į įvykio vietą, išsiaiškino įvykio aplinkybes, nustatė liudytoją, kuris buvo apklaustas, jis nurodė, kas vairavo, su kokiu automobiliu, taip pat buvo nubraižyta įvykio schema. Įvykio vietoje vairuotojo nebuvo, jis buvo ieškomas per duomenų bazes, buvo ieškota to autobusiuko.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

P. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo ir liudytojų parodymų, taip pat yra įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patrulės E. S. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (4 b.l.), įvykio vietos apžiūros aktu (5 b.l.), K. L. paaiškinimu (6 b.l.), P. K. paaiškinimu (7 b.l.), D. J. paaiškinimu (8 b.l.), eismo įvykio vietos schema (9 b.l.), fotonuotraukomis (11-15 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (21 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl jis yra baustinas.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

P. K. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai, o dėl to, kad netinkamai, aplaidžiai įvertino situaciją, pasitikėjo įvykio vietoje buvusiu asmeniu, kuris nurodė, jog viskas gerai, niekas nenukentėjo, ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

P. K. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos, tą patvirtina byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (24-25 b.l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). P. K. dirba (32-33 b.l.), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašto matyti, kad darbdavys P. K. charakterizuoja kaip gerą darbuotoją ir nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas norint atlikti savo darbines funkcijas, kitu atveju – jis turėtų būti atleidžiamas iš darbo (34 b.l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad P. K. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teisės pažeidėjo padaryta žala nėra didelė, šią žalą P. K. pažadėjo atlyginti. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos teisės pažeidėjas nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, pripažino pažeidimų padarymą, gailėjosi, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad P. K. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus, eismo įvykį padarė vykdydamas savo darbines pareigas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, konstatuojama, kad P. K. paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes P. K. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. P. K. skirtina mažesnė negu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, bei mažesnė papildoma nuobauda, t. y. trumpesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

P. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) (724 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) (724 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Marijampolės apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė