- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-287-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Gudynienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- R. L., L. L.
- Trečiasis asmuo
- V. J. L., A. Ž., J.A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos, Lietuvos
- Advokatai
- Jurgis Kaušinis
- Kategorijos
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andriui Smaliukui, atsakovo R. L. atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, trečiajam asmeniui V. J. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos ieškinį viešajam interesui ginti atsakovams L. L., R. L., BUAB „Nordic investicija“, E. L., P. J., tretiesiems asmenims V.J. L., A. Ž., J.A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus L. L., R. L., E. L., BUAB „Nordic investicija“, P. J. pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją. Nurodo, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Oficialus siūlymas turi būti teikiamas dėl visų įstatyme nustatytos ribos peržengimo dieną likusią akcijų, kurios nepriklausė sutartinai veikiantiems asmenims. 2006-07-11 P. J. ir L. L. sudarius AB „Linas“ akcijų perleidimo sutartį, sutartinai veikiantiems asmenims priklausė 14 222 163 AB „Linas“ akcijos (59,16 % balsų AB „Linas“ visuotiniame akcininkų susirinkime) – L. L. priklausė 9 469 918 akcijos (39,39 % balsų), P. J. priklausė 556 371 akcija (2,31% balsų), R. L. priklausė 39 289 akcijos (0,16 % balsų), UAB „Nordic investicija“ – 4 156 585 akcijos (17,29 % balsų). 2007 m. balandžio 6 d. Vertybinių popierių komisija gavo L. L., kuri 2007-03-27 Vilniaus vertybinių popierių biržoje įsigijo 30 000 vnt. AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų ir tiesiogiai peržengė įstatymo 31 str. numatytą 40 % turimų balsų ribą, prašymą patvirtinti privalomo nekonkurencinio oficialaus pasiūlymo cirkuliarą siekiant supirkti likusias akcijas. 2007-05-31 Sprendimu Nr. 3R-484 (AB-35) Vertybinių popierių komisija nusprendė netvirtinti L. L. pateikto privalomojo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliaro supirkti likusias AB „Linas“ akcijas mokant už vieną akciją 0,28 LT, pažymint, kad pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomąjį oficialų siūlymą L. L. neišnyksta, tačiau oficialus siūlymas turėtų būti teikiamas kitomis sąlygomis, atsižvelgiant į tikslinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. 2007-05-31 Komisija sprendimu Nr. 2K-158 patvirtino tikslinio patikrinimo išvadas. Patikrinimo metu nustatyta, kad L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Sutartinai su ja veikė ar veikia P. J., R. L., jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“ ir E. L.. Pažymi, kad pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą L. L. ir su ja sutartinai veikiantiems asmenims atsirado 2006-07-11, kuomet buvo peržengta įstatyme įtvirtinta 40 % turimų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatymo 34 str. įtvirtinta teisingos privalomojo oficialaus siūlymo kainos nustatymo taisyklė, pagal kurią prekybos priežiūros specialistai apskaičiavo vidutinę svertinę rinkos kainą. Vidutinė svertinė rinkos kaina per 6 mėnesius iki ribos peržengimo dienos buvo 0,68 Lt. Vienas iš sutartinai veikiančių asmenų – R. L. per 12 mėnesių iki minėtos ribos peržengimo dienos įsigijo AB „Linas“ akcijų už vieną mokėdamas 0,78 Lt. Kadangi pastaroji kaina yra didesnė nei vidutinė svertinė rinkos kaina, oficialus siūlymas, vadovaujantis teisingos kainos nustatymo taisykle, turi būti teikiamas už vieną paprastąją vardinę akciją mokant po 0,78 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė L. L. 2007 04 06 pranešė apie 2007 03 27 vertybinių popierių biržoje įsigytas 30 000 vnt. akcijas ir peržengtą 40% turimų balsų ribą bei prašė patvirtinti privalomą nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliarą, tačiau atlikęs patikrinimą ieškovas 2007 05 31 sprendimu Nr.3R-484 (AB-35) nusprendė netvirtinti pateiktojo cirkuliaro, o 2007 05 31 sprendimu Nr.2K-158 nustatė, jog su L. L. kartu veikė P. J., R. L., UAB „Nordic investicija“, E. L. ir 40% bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turimų balsų riba buvo peržengta 2006 07 11, todėl nuo tos datos atsirado pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą. Pažymėjo, kad 2007 05 31 ieškovo - Vertybinių popierių komisijos sprendime Nr.2K-158, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti, nurodoma, jog teikti privalomą oficialų pasiūlymą turėtų Lionė ir R. L. bei UAB „Nordic investicija“, nes iš minėtame ieškovo sprendime nurodytų sutartinai veikiančių asmenų nuo 2006 07 11 iki minėto ieškovo sprendimo dienos tik jie buvo AB „Linas“ akcininkais (1t. b.l.47-62). Teismo nuomone, tai rodo, jog ieškovas pats pripažįsta, kad kitą nei ieškovo ieškinyje reikalaujamą prievolę pasirinkęs ir akcijų nebeturintis asmuo neturi pareigos teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas, todėl ieškinio reikalavimą teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas atsakovų E. L. ir P. J. atžvilgiu laikės nepagrįstu (CPK 177, 178, 185 str.). Taip pat nustatė, kad UAB „Nordic investicija“ neteko visų savo akcijų 2008 05 21, tai yra dar iki ieškovui pareiškiant šį ieškinį teisme, atsakovai L. bei E. L. savo turimas akcijas pardavė šios bylos nagrinėjimo metu – 2010 05 26, o atsakovas R. L. bei jo nepilnamečiai vaikai E. ir N. L. 2010 06 28 duomenimis turi bendroje sumoje 29,62% /9,98+9,82+9,82=29,62/ AB „Linas“ akcijų (VPĮ 24 str. 1d. 9p., 1t. b.l.2,73; 3t. b.l.17-19). VPĮ (31 str.) numato asmenims, peržengusiems įstatyme nustatytą daugiau kaip 1/3 (iki 2010 06 22 buvo 40%) balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ribą, alternatyvią pareigą - perleisti nustatytą ribą viršijančias akcijas arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas, taigi, ši pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą siejama su sąlyga – 1/3 (iki 2010 06 22 buvo 40%) bendrovės akcijų paketo turėjimu, o šiai sąlygai išnykus, pareigos nebelieka (CPK 185 str.). Kadangi iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovai Lionė bei E. L. pasinaudojo alternatyva ir perleido savo turimas AB „Linas“ akcijas - įpareigoti juos teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas nebėra teisinio pagrindo
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija prašo 2010-09-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad tiek ribos peržengimo metu galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje, tiek Komisijos 2007-05-31 sprendimo priėmimo metu galiojusio VPĮ 31 straipsnyje, tiek ir šiuo metu galiojančio VPĮ 31 straipsnyje numatyta, jog pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą kyla tiek savarankiškai veikiančiam asmeniui, peržengusiam įstatyme nustatytą balsų ribą, tiek ir kartu veikiančių asmenų grupei. Teisės aktų nuostatos pareigą teikti privalomą oficialų siūlymą numato visiems kartu veikiantiems asmenims, atskirai nėra išskiriami asmenys, neturintys konkrečios bendrovės akcijų. Pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą yra solidarioji (Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 80-3185) 15.1 p.), ją turi įvykdyti visa kartu veikiančių asmenų grupė. Be to, toks reglamentavimas riboja sutartinai veikiančių asmenų galimybes vengti privalomo oficialaus siūlymo pareigos vykdymo perleidžiant turimas bendrovės akcijas vis kitiems kartu veikiantiems asmenims. Atsižvelgdama į išdėstytą bei tai, kad tiek VAAT, tiek LVAT savo sprendimais konstatavo, jog su L. L. kartu veikė R. L., E. L., P. J. bei UAB „Nordic investicija“, Komisija pagrįstai teikė ieškinį su prašymu įpareigoti visus kartu veikiančius asmenis pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. AB „Linas“ balsų ribos peržengimo dieną (2006-07-11) galiojusio Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 1 d. buvo numatyta, jog asmuo ar asmenų grupė, įgiję daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, per 30 dienų privalo arba perleisti vertybinius popierius, viršijančius nustatytą balsų ribą, arba pateikti oficialų siūlymą supirkti likusius bendrovės balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Komisijos sprendimų priėmimo dieną (2007-05-31) galiojusios Vertybinių popierių įstatymo redakcijos 31 str. 2 d. šis terminas buvo sutrumpintas iki 7 dienų. Asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Asmenims per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, smulkieji akcininkai įgyja teisę reikalauti oficialaus siūlymo paskelbimo dėl likusių vertybinių popierių, suteikiančių balsavimo teisę, supirkimo. Smulkieji akcininkai turi teisę reikalauti tik įpareigojimo pateikti privalomą oficialų siūlymą. Todėl, Komisijos nuomone, asmenys, peržengę įstatyme nustatytą balsų ribą bei praleidę įstatyme nustatytą terminą apsispręsti, ar perleisti vertybinius popierius, viršijančius nustatytą balsų ribą, ar teikti privalomą oficialų siūlymą, turi tik vieną galimybę - teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. Dėl to, jog kartu veikiantys asmenys, praleidę teisės aktų nustatytą terminą perleidžia balsų ribą viršijančias akcijas, jų solidarios pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balso teisę suteikiančias bendrovės akcijas nepanaikina ir ji lieka galioti iki kol bus įgyvendinta. Tai galima pagrįsti taip pat tuo, jog aiškinant priešingai būtų nepagrįstai varžoma smulkiųjų akcininkų teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus prašant įpareigoti kartu veikiančius asmenis pateikti privalomą oficialų siūlymą, kadangi teisminio proceso metu daliai kartu veikiančių asmenų perleidus balsų ribą viršijančius balsus ir teigiant, kad tokiu atveju pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą neišlieka, smulkiųjų akcininkų teisės nebūtų apgintos (kurios jau buvo pažeidžiamos ir iki teisminio nagrinėjimo), o kartu veikiantys asmenys po ginčo išnagrinėjimo vėl galėtų įgyti teisminio proceso metu perleistas akcijas ir taip susigrąžinti bendrovės kontrolę, tuo pačiu išvengiant atsakomybės dėl privalomo oficialaus siūlymo nepateikimo. Tokia situacija yra iš esmės ydinga, todėl atitinkamos tiek Vertybinių popierių rinkų įstatymo, tiek dabar galiojančio VPĮ nuostatos numato konkretų terminą, per kurį balsų ribą peržengęs asmuo turi perleisti balsų ribą viršijančius vertybinius popierius, priešingu atveju jam kyla neatšaukiama pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skirtingos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad faktą, kad P. J. ir E. L. neturi pareigos skelbti oficialaus siūlymo patvirtina eilė rašytinių įrodymų, kuriuos Sprendime nurodo ir Kauno miesto apylinkės teismas: 2007m. gegužės mėn. 31 d. Komisijos sprendimas Nr. 3R-484 (AB-35) dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo (Sprendimas dėl cirkuliaro patvirtinimo), 2007 m. gegužės mėn. 31d. Komisijos sprendimas Nr. 2K-158 dėl atlikto tikslinio patikrinimo (Sprendimas dėl patikrinimo), 2007 m. gruodžio mėn. 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir 2008 m. spalio mėn. 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Komisijos Sprendime dėl cirkuliaro patvirtinimo yra nurodyta, kad „L. L. nėra savarankiškai veikiantis asmuo. Sutartinai su ja veikia R. L. ir jo kontroliuojama UAB „Nordic investicija“. Komisijos 2007 m. gegužės mėn. 30 d. surašytame oficialaus siūlymo dėl AB „Linas“ akcijų supirkimo esminių sąlygų tikslinio patikrinimo akte, kurio pagrindu Komisija priėmė Sprendimą dėl cirkuliaro patvirtinimo, nurodyta, kad „tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas iš su L. L. sutartinai veikiančių asmenų, t.y. P. J., visą savo turėtą AB „Linas“ akcijų paketą perleido 2006 m. spalio mėn. 03 d. Dėl šios priežasties pareigos teikti privalomą oficialų siūlymą šis asmuo nebeturi.“ ( 7 p.) Komisijos Sprendime dėl patikrinimo nurodyta: „kadangi iš aukščiau nurodytų sutartinai veikiančių asmenų AB „Linas“ akcininkais nuo 2006 m. liepos mėn. ll d. iki šios dienos yra L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“, šie asmenys ir įurėtų teikti privalomą oficialų siūlymą.“ Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme atsakovės L. L. skundo pagrindu buvo sprendžiamas Komisijos Sprendimų teisėtumas. Nei pirmosios instancijos teismo sprendimu, nei apeliacinės - nutartimi, Komisijos Sprendimai nebuvo pakeisti. Komisija pripažino atsakovą P. J. susijusiu asmeniu su kitais atsakovais, tačiau pabrėžė, kad P. J. pareiga skelbti oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas neatsiranda, nes jis Komisijos Sprendimų priėmimo metu jau nebuvo AB „Linas“ akcininku. LVAT 2008 m. spalio mėn. 20 d. nutartimi yra konstatuota: „pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu esantys ir sutartinai veikiantys AB „Linas“ akcininkai L. L., R. L. ir UAB „Nordic investicija“ visi kaip sutartinai veikiantys asmenys turėtų teikti oficialų siūlymą.“ Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir LVAT nutartimi yra nustatyta, kad atsakovas P. J., nors yra pripažintas susijusiu asmeniu, tačiau pareigos teikti oficialu siūlymą dėl AB „Linas“ akcijų neturi. Šis faktas yra privalomas ir neginčijamas tiek ieškovui, tiek atsakovui P. J., kurie buvo proceso dalyviais ir administracinėje byloje. P. J. nei Komisijos Sprendimų priėmimo metu, nei šiuo metu neturėjo ir neturi AB „Linas“ akcijų. Tokiu būdu įpareigojimas teikti oficialų siūlymą P. J., kuris nėra akcininkas ir neturi įstatymo nustatyto 40 procentų paketo, t.y. negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos, prieštarauja pačiam oficialaus siūlymo tikslui, tokiu būdu Komisija siekia taikyti oficialų siūlymą kaip sankciją atsakovui P. J.. Vadovaujantis Komisijos 2006 m. liepos mėn. 17 d. nutarimu Nr. 1K-9 patvirtintomis oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių, 6.8 punktu asmuo ketinantis oficialaus siūlymo būdu įsigyti visus bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius Komisijai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą Komisijai priimtiną dokumentą). Taigi, pareigą įrodyti galimybę atsiskaityti už perkamas akcijas turi ne grupė susijusių asmenų, bet kiekvienas iš asmenų, ketinančių oficialaus siūlymo būdu įsigyti akcijų, atskirai. Tai nedraudžia oficialų siūlymą kartu skelbiantiems asmenims susitarti dėl garantijos, laidavimo, paskolos ar panašiai tarpusavyje, tačiau tokie sandoriai yra sudaromi, vadovaujantis laisvos sutarties šalių valios principu, ir Komisijai jokie teisės aktai nesuteikia įgaliojimų įpareigoti atsakovus sudaryti tarpusavyje tokius sandorius. Taip pat nurodo, kad teismui tenkinus ieškovo ieškinį atsakovas P. J. neturėtų jokių galimybių jį įvykdyti. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šiuo metu atsakovas yra pensininkas, gyvena tik iš valstybės gaunamos 636,37 Lt/mėn. dydžio pensijos ir 79.80 Lt/mėn. pensijos priedo, jokių papildomų pajamų neturi. Sutuoktinei nustatytas 50 % darbingumas. Vienintelės jos gaunamos pajamos - netekto darbingumo pensija 313,16 Lt/mėn. Galimybę atsiskaityti už numatomus nupirkti vertybinius popierius pagrindžiantis dokumentas yra privalomas, be kurio Komisija, vadovaujantis taisyklių 7 punktu, negali priimti sprendimo dėl cirkuliaro tvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad oficialaus siūlymo įgyvendinimo terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų ir ilgesnis kaip 70 dienu (Vertybinių popierių įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), atsakovas P. J. turėtų pateikti galimybę atsiskaityti už numatomus supirkti vertybinius popierius pagrindžiantį dokumentą 296.496.00 Lt sumai, pagal kurį pinigai turėtų būti išmokami per neilgesnį kaip 70 dienų terminą. Atsakovas P. J. kartu su sutuoktine, gaudamas 1029,33 Lt mėnesines pajamas tokios pareigos įvykdyti neturi jokių finansinių galimybių. Taigi, P. J. negalėtų pateikti Taisyklių 6.8 p. nurodytų privalomų dokumentų, todėl Komisija vadovaujantis teisės aktais, negalėtų tvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliaro. Tuo atveju, jeigu kiti atsakovai, taikant solidarią atsakomybę, būtų įpareigoti atsiskaityti smulkiesiems akcininkams už P. J. tenkančią dalį akcijų, jis neturėtų jokių finansinių galimybių atsiskaityti su kitais atsakovais, tačiau akcijos nuosavybės teise priklausytų P. J..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Nordic investicija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo metu atsakovas neturi AB „Linas“ akcijų, t.y. atsakovai neturi akcijų kiekio (40 procentų), kuris VPĮ įvardijamas kaip kontrolę suteikiantis akcijų paketas. Tokiu būdu įpareigojimas teikti oficialų siūlymą asmenims, kurie nėra akcininkai ir/arba neturi įstatymo nustatyto 40 procentų paketo, t.y. negali kontroliuoti akcinės bendrovės veiklos, prieštarauja pačiam oficialaus siūlymo tikslui. Komisija siekia taikyti oficialų siūlymą kaip sankciją atsakovams, nors įstatymo leidėjas numatė aiškias alternatyvių prievolių neįvykdymo pasekmes. LR Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje asmeniui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgijus akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, kyla dvi alternatyvios prievolės: 1. perleisti akcijas, viršijančias šią ribą; arba 2. teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. VPĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasirinkimo teisė priklauso asmeniui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su susijusiais asmenimis. VPĮ 31 straipsnio 4 dalyje numatyta asmens, pasirinkusio prievolę skelbti privalomą oficialų siūlymą, pareiga per 20 dienų nuo paskelbimo apie savo pasirinkimą pateikti Komisijai cirkuliarą, tačiau terminas, per kurį asmuo peržengęs įstatymo nustatytą 40 procentų ribą, turi parduoti šią ribą viršijančias akcijas, VPĮ nėra apibrėžtas. Komisijos nurodytose teisės normose 30 ar 7 dienų terminas nustatytas ne alternatyvios prievolės įgyvendinimui, bet paskelbimui apie savo pasirinkimą: asmuo [..] įgijęs akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 dienas paskelbti [..] apie 40 procentų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas. Atsakovai pasirinko vieną iš alternatyvių prievolių - parduoti 40 procentų ribą viršijančias akcijas, todėl pareigos vykdyti kitą alternatyvią įstatyme numatytą prievolę neturi. Pažymi, kad įstatymų leidėjas smulkiųjų akcininkų interesų gynimui numatė aiškų mechanizmą: kol asmuo, veikiantis savarankiškai ar kartu su kitais susijusiais asmenimis, neįvykdo vienos iš alternatyvių įstatymo numatytų prievolių, jis neturi visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Komisijos reikalavimas įpareigoti atsakovus teikti oficialų siūlymą, t.y. priverstinai pasirinkti vieną iš alternatyvių prievolių, siekia atsakovams pritaikyti VPĮ nenumatytas, alternatyvias įstatymo nustatytos ribos peržengimo pasekmes. Taip pat nurodo, kad BUAB „Nordic investcija“ Kauno apygardos teismo 2010-01-05 nutartimi yra iškelta bankroto byla, todėl jeigu teismas tenkintų Komisijos reikalavimą, toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. BUAB „Nordic investicija“ įpareigota skelbti oficialų siūlymą už akcijas galėtų atsiskaityti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, t.y. akcijų pardavėjus įtraukti į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai būtų tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta eile. Taigi, ieškovo reikalavimas BUAB „Nordic investicija“ įpareigoti skelbti oficialų siūlymą ne apgintų smulkiųjų akcininkų teises, bet jas pažeistų, nes jiems nebūtų tinkamai atsiskaityta už parduotas akcijas. Pagal CK 6.28 straipsnio 1 dalį, jeigu vienas iš alternatyvių prievolės įvykdymo būdų tampa nebeįmanomas po prievolės atsiradimo, tai prievolė vykdoma likusiu būdu. Vadovaujantis šia teisės norma akcijų, viršijančių įstatyme numatytą 40 procentų ribą, pardavimas yra tinkamas įstatyme numatytos prievolės įvykdymo būdas. Priverstinai įpareigojus atsakovus, neturinčius garantijų dėl galimybės atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siūlymą būtų pažeistas VPĮ 30 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžtas vienas iš bendrųjų oficialaus siūlymo principų: oficialaus siūlymo teikėjas oficialų siūlymą turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiškai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu būdu. Taigi, tenkinus apeliacinį skundą oficialaus siūlymo teikimo stadija negalės būti užbaigta ir pradėta įgyvendinimo stadija, nes atsakovai negalės garantuoti atsiskaitymo už akcijas, dėl to Komisija negalės patvirtinti oficialaus siūlymo cirkuliaro, o nepatvirtinus oficialaus siūlymo cirkuliaro negali būti pradėtas VPĮ 33 straipsnyje numatytas oficialaus siūlymo įgyvendinimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas yra grindžiamas tapačiais atsakovo UAB „Nordic investicija“ atsiliepime nurodytiems argumentais. Papildomai nurodoma, jog atsakovas R. L. turi 2.399.442 vienetus AB „Linas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 9,98 procentus visų balsų, kiti atsakovai AB „Linas“ akcijų nebeturi visiškai, t.y. atsakovai neturi akcijų kiekio (40 procentų), kuris VPĮ įvardijamas kaip kontrolę suteikiantis akcijų paketas. Pažymi, kad pateikti taisyklėse numatytų dokumentų, patvirtinančių galimybę atsiskaityti už akcijas pinigais, atsakovas neturi jokių finansinių galimybių. Jis visu savo turtu yra laidavęs už kito atsakovo BUAB „Nordic investicija“ prievoles bankui. Priverstinai įpareigojus atsakovus teikti oficialų siūlymą, jiems priverstinai yra siūloma prisiimti papildomas prievoles tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms), tokiu būdu pažeidžiant CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatytą sutarčių laisvės principą. Šiuo atveju VPĮ nenumato nei Komisijos, nei bendrovės akcininkų teisės reikalauti atsakovus sudaryti kreditavimo ar pan. sutartis, ar įpareigoti priverstinai teikti oficialų siūlymą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas yra grindžiamas tapačiais atsakovo UAB „Nordic investicija“ atsiliepime nurodytiems argumentais. Papildomai nurodoma, jog atsakovė šiuo metu neturi AB „Linas“ akcijų.
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji asmenys A. Ž., Joana A. K. nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko, prašo įpareigoti atsakovus supirkti AB „Linas“ akcijas iš smulkiųjų akcininkų už 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę akciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl įpareigojimo pateikti atsakovams privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti A B „Linas“ akcijas. Ginčo tarp šalių dėl akcijų kainos nekyla.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad atsakovai veikė kartu ir 40 % bendrovės visuotiniame susirinkime turimų balsų riba buvo peržengta 2006m. liepos 11d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuo šios datos atsirado atsakovams pareiga pateikti ir įgyvendinti oficialų siūlymą (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). 2007m. gegužės 31d. Vertybinių popierių komisijos priimtame sprendime Nr. 2K-158 buvo nurodyta, kad teikti privalomą oficialų pasiūlymą turėtų atsakovai L. ir R. L., UAB „Nordic investicija“, nes jie 2006m. liepos 11d. buvo A B „Linas“ akcininkais. Atsakovai E. J. ir P. J. nebuvo A B „Linas“ akcininkais. Todėl visiškai pagrįstas ir logiškas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas šiems atsakovams E. J. ir P. J. dėl įpareigojimo teikti oficialų siūlymą supirkti A B „Linas“ akcijas yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad atsakovas UAB „Nordic investicija“ savo A B „Linas“ akcijų neteko 2008m. gegužės 21d. , o atsakovai L. L. ir E. L. savo turimas akcijas pardavė 2010m. gegužės 26d. Pagal bylos duomenis atsakovo R. L. nepilnamečiai vaikai E. ir N. L. 2010m. gegužės 26d. bendroje sumoje turi 29,62 % A B „Linas“ akcijų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad atsakovams išnyko ir nėra pareigos pagal galiojusias ir galiojančias Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas teikti oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo P. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad jam nebūnant AB „Linas“ akcininku įpareigojimas teikti oficialų siūlymą prieštarautų pačiam oficialaus siūlymo tikslui. Pažymėtina ir tai, kad toks įpareigojimas, kurį kelia ieškovas atsakovams prieštarautų teisinei logikai ir negalėtų būti įvykdomas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktų nuostatos pareigą teikti privalomą oficialų siūlymą numato visiems kartu veikiantiems asmenims ir atskirai nėra išskiriami asmenys, neturintys konkrečios bendrovės akcijų. Pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą yra solidarioji ir pagal Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių 15. 1 punktą ją turi vykdyti visa kartu veikiančių asmenų grupė. Teisėjų kolegija tokį apelianto apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių 15 punktas numato oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo tvarką dėl akcijų, dėl kurių teikiamas oficialus pasiūlymas. Šio punkto 15. 1 punkte yra nurodoma, kad privalomo oficialaus siūlymo atveju sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės teikti ir įgyvendinti privalomą oficialų pasiūlymo įvykdymą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant šią teisės nuostatą negalima suprasti, kad ir asmenims neturintiems bendrovės akcijų kartu su asmenimis turinčiais bendrovės akcijas yra bendra pareiga teikti privalomą oficialų pasiūlymą dėl akcijų supirkimo. Kartu dėl nurodyto negalima sutikti su kitu apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad asmenys, peržengę įstatyme nustatytą balsų ribą bei praleidę įstatyme nustatytą terminą apsispręsti, ar perleisti vertybinius popierius, viršijančius nustatytą balsų ribą, ar teikti privalomą oficialų siūlymą, turi tik vieną galimybę – teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas. Teisiškai nepagrįstas ir dėl to atmestinas kitas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad asmenims visais atvejais lieka solidarioji pareiga pateikti ir įgyvendinti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balso teisę turinčias akcijas ir ji galioja iki kol bus įgyvendinta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad privalomąjį oficialų siūlymą supirkti akcijas teikiančiam asmeniui neturint lėšų sumokėti už akcijas, jam tenka sumokėti baudą, kuri neturi tiesioginės įtakos smulkiojo akcininko teisėms (Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnis). Vertybinių popierių įstatymo nuostatos už įstatymo nuostatų nesilaikymą numato tam tikras sankcijas, kurios panaudojamos smulkiųjų akcininkų teisėms apginti nuo pažeidimų. Todėl negalima sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad priimtu teismo sprendimu bus varžomos smulkiųjų akcininkų teisės.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai, teisinės reikšmės ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Esant nurodytam apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 22d. sprendimą palikti nepakeistą.