- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- AS-63-629-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- D. K., E. K.
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Šilalės rajono Drobūkščių kaimo bendruomenei, L. R.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šilalės rajono Drobūkščių kaimo bendruomenei, L. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. K. ir E. K. (toliau – ir pareiškėjai) 2009 m. rugsėjo 8 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ kaip neteisėtą; iš atsakovo priteisti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ panaikinimo paduoti.
Pareiškėjai nurodė, kad sužinoję, jog ruošiamasi savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti klausimą dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei, 2008 m. gegužės 28 d. raštu „Dėl patalpų nuomos Drobūkščių kaimo bendruomenei“ kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės merą ir tarybos narius, primindami, kad žemės sklypas po buvusiu Drobūkščių pradinio ugdymo skyriaus pastatu ir aplink jį priklauso jiems, bei prašė atidėti klausimo svarstymą. Tačiau į jų prašymą buvo atsakyta daug vėliau, 2008 m. rugpjūčio 1 d., Šilalės rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. T18-37-(2.19). Po to jų klausimas buvo sprendžiamas Šilalės rajono savivaldybės administracijos raštais: 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. B4-217-(6.19) bei 2008 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. B3-2430-(8.7), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2D-2984(3.28), Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos 2009 m. birželio 9 d. raštu Nr. 12-160-(1.8). Pažymėjo, jog visi Šilalės rajono savivaldybės administracijos veiksmai bei gaunami raštai sudarė pagrindą jiems suklysti dėl teisės paskųsti Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimą laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę, nes ir po priimto Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo jie tikėjosi išspręsti klausimą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas su patalpomis, perduotomis Drobūkščių kaimo bendruomenei. Manė, kad tai yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarė pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo skundui dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ panaikinimo paduoti atmesti kaip nepagrįstą; pareiškėjų skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo atsisakyti priimti; pareiškėjai D. K. grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir kartu teikiamų priedų – 2008 m. gegužės 28 d. pareiškėjų prašymo dėl patalpų nuomos Drobūkščių kaimo bendruomenei, kuriuo prašoma atidėti klausimo „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ sprendimą, ir kito susirašinėjimo su atsakovu, akivaizdu, kad pareiškėjams dar iki tarybos posėdžio, kurio metu buvo priimtas ginčijamas aktas, buvo žinoma apie svarstomą patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei klausimą. Pareiškėjai teismui su skundu pateikė 2008 m. rugsėjo 30 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 77-KC/2008, kurios 1 punktu advokatui Piotrui Orlovui pavedė, o advokatas įsipareigojo veikti kliento interesais, sprendžiant klientams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, sklype esančių pastatų, priklausančių Šilalės rajono savivaldybei, nugriovimo arba pirkimo klausimus ir su tuo susijusius ginčus valstybės įstaigose ir teismuose. Kaip matyti iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 133-2430-(8.9) turinio, kuriuo atsakoma į pareiškėjų atstovo pateiktą užklausimą, jame pateikiama informacija, jog 2008 m. gegužės 29 d. Šilalės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ patalpas dešimčiai metų perdavė panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti Drobūkščių kaimo bendruomenei. Kartu su šiuo atsakymu pateikta ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 kopija. Minimas raštas su priedais advokato P. Orlovo kontoroje įregistruotas gautu 2008 m. gruodžio 3 d. Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 2D-2984(3.28) turinio nustatyta, kad atstovas veikdamas klientų interesais ir vykdydamas pavedimą 2009 m. kovo 12 d. skundu dėl valstybinės paramos Drobūkščių kaimo bendruomenei suteikimo kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuri nurodė, jog atsakovas teisėtai ginčijamu administraciniu aktu jam priklausantį pastatą perdavė Drobūkščių kaimo bendruomenei valdyti dešimčiai metų panaudos pagrindais. Minimas atsakymas adresato gautas 2009 m. birželio 1 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjų interesams atstovaujančiam advokatui 2008 m. gruodžio 3 d. buvo įteiktas Šilalės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 133-2430-(8.7) ir jo priedai (registracijos Nr. 536), tarp kurių buvo ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 kopija ir nuo šio momento laikoma, kad aktas asmeniui yra paskelbtas ir jis turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Iš to sekė, kad pareiškėjams dar 2008 m. gruodžio 3 d. tapo žinoma apie ginčijamą administracinį aktą ir jo turinį, o skundas pašto įstaigai įteiktas išsiųsti tik 2009 m. rugsėjo 8 d. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą. Vertindamas pareiškėjų įvardintas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Šilalės rajono savivaldybės administracija savo atsakymais bei veiksmais sudarė prielaidas tikėti, kad ginčas gali būti sprendžiamas administracine tvarka. Atkreipė dėmesį, jog 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. B4‑217-(6.9) Šilalės rajono savivaldybės administracija pareiškėjai D. K. pasiūlė sudaryti ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį žemės sklypo daliai, kuri reikalinga pastatams naudoti pagal paskirtį, 2008 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 133-2430-(8.7) taip pat nurodė, kad yra priimtas ginčijamas administracinis aktas dėl pastatų panaudos Drobūkščių kaimo bendruomenei ir pasiūlė sudaryti žemės nuomos sutartį po savivaldybei priklausančiais pastatais, apie 0,17 ha ploto. Teismo nuomone, cituojamų raštų turinys patvirtina, kad būtent Šilalės rajono savivaldybės administracija laikėsi nuoseklios pozicijos dėl sklypo suformavimo prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir pareiškėjams nebuvo siūlomas kitoks ginčo sprendimo būdas. Vertindamas šias aplinkybes, teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai dar 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos (atstovavimo) Nr. 77-KC/2008, kurios 1 punktu apibrėžtų pavedimų vykdymui įgalinimus suteikė advokatui ir buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjų argumentus, kad iš karto nesuvokė 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 teisinių pasekmių, susiklosčiusios teisinės situacijos ir siekė ginčą išspręsti administracine tvarka. Teismo manymu, visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjams nebuvo objektyvių kliūčių tinkamai realizuoti teisės skųsti ginčijamą aktą per įstatymo nustatytąjį terminą, t. y. per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos (2008 m. gruodžio 3 d). Pareiškėjų įvardintas priežastis, dėl kurių jie šios teisės tinkamai nerealizavo, teismas pripažino subjektyviomis aplinkybėmis, priklausiusiomis nuo pareiškėjų valios ir jų pasirinkto teisių gynimo būdo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl, nustatęs šias bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, teismas prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pastebėjo, jog teisinio vertinimo skaičiuojant skundo padavimo termino eigos pradžią nekeičia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjų atstovas 2009 m. kovo 12 d. kreipėsi skundu į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl valstybės paramos Drobūkščių kaimo bendruomenei suteikimo, kuri išnagrinėjusi skundą 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2D-2984(3.28) pateikė atsakymą. Teismas akcentavo, jog tai, kad pareiškėjai galbūt siekė pašalinti, jų manymu, įvykdytą pažeidimą kitais būdais, nesudaro pagrindo skaičiuoti skundo padavimo termino nuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašto gavimo dienos, ar kito, jų manymu, reikšmingo akto gavimo dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis terminą skaičiuoti kitaip, nei tai numato ABTĮ 33 straipsnio nuostatos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-263/2005; 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006; AS8 – 339/2007, AS8-630/2007; A16-932/2007 ir kt.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teisė į teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės į gynybą – viena pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja Konstitucijos 30 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, taip pat ABTĮ 5 straipsnis, kuriuo įtvirtinta asmens teisė į gynybą. Pareiškėjų pažeista ir ginčijama teisė realiai, iš tikrųjų gali būti apginta tik tada, jei teismas atnaujintų terminą skundui paduoti. Jei įstatymas nustato asmeniui galimybę ginti savo pažeistas teises teisme, kartu yra nustatomos ir priemonės užtikrinti teisminės gynybos realumą, jeigu tokios priemonės nebūtų nustatytos, netektų prasmės ir pati teisė į teisminę gynybą. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostata sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo senaties termino praleidimo, bei tai, kad ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
2. Šilalės rajono savivaldybė 2009 m. rugpjūčio 21 d. Šilalės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl servituto nustatymo ir užstatymo teisės pripažinimo žemės sklype, priklausančiame pareiškėjams nuosavybės teise. Pagal Šilalės rajono savivaldybės reikalavimą Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė trukdyti naudotis, valdyti ir disponuoti pastatais: gyvenamuoju namu, sandėliu, viraline, daržinėmis, tvartu, kiemo statiniu, esančiais Drobūkščių kaime, Traksėdžio seniūnijoje, Šilalės rajone, pastatų savininkei ieškovei – Šilalės rajono savivaldybei, šių pastatų teisėtiems naudotojams; uždraudė kliudyti transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į Šilalės rajono savivaldybei priklausančius minėtus pastatus Šilalės rajono savivaldybės darbuotojams, teisėtiems pastatų naudotojams, Drobūkščių kaimo bendruomenės nariams; uždraudė kliudyti atlikti minėtų pastatų remonto darbų ir kitus veiksmus, reikalingus tinkamai pastatų priežiūrai ir eksploatavimui; uždraudė atlikti veiksmus, galinčius pakenkti minėtų pastatų būklei. Šios aplinkybės nurodo tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi apribojus teisę į gynybą, pareiškėjai negalės apginti savo pažeistų nuosavybės teisių ir jų interesai į teisminį procesą nebus apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjai nurodo, jog terminą kreiptis į teismą dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ panaikinimo praleido todėl, kad siekė išspręsti ginčą derybų būdu ir Šilalės rajono savivaldybės veiksmai juos suklaidino.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjai po ginčijamo akto priėmimo siekė ginčą išspręsti taikiai neteisminiu būdu, tik parodo jų pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jų valios, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjai ar jų atstovas kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybę siekdami išspręsti ginčą derybų būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006, taip pat 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-313/2005 ir 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5–383/2005). Tačiau pareiškėjai veikdami savo nuožiūra nusprendė savo teises ginti kitais, ABTĮ nenumatytais, būdais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, į kurią kreipėsi pareiškėjai, nagrinėjamu atveju ABTĮ nesuteikia teisės ir kompetencijos nagrinėti administracinis ginčus). Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjams sutrukdė objektyvios ir nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T1-206 „Dėl patalpų perdavimo Drobūkščių kaimo bendruomenei“ apskundimu, ir tokiais veiksmais patys sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. K. ir E. K. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.