Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Vilmai Marčiukaitytei,

nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo D. B. įstatyminei atstovei G. V. ir jų atstovui advokatui Remigijui Uckui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, 2012 m. balandžio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23 val. 20 min. K. A., būdamas nepilnametis, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, priešais buto Nr. 327 duris, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė metaliniu strypu B. B. į dešinės kojos šlaunies sritį, po vieną kartą į abu šonus, pataikydamas į rankas, vieną kartą koja spyrė jai į pilvo vidurinę-kairę sritį, nuo pastarojo smūgio B. B. griuvo aukštielninka, šiais veiksmais jis padarė B. B. kraujosruvas dešinio žasto, dešinio dilbio, kairio žasto, kairio riešo, dešinio šlaunikaulio gumburo, dešinės šlaunies srityse, o taip pat pilvo traumą - kraujosruvą pilvo sienoje, tuščiosios žarnos pasaito plyšimą, kraujavimą į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius, kas komplikavosi į pūlingą pilvaplėvės uždegimą, sepsį, šoką, daugybinį vidaus organų funkcijų nepakankamumą ir dėl to B. B. 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo pristatyta į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur tą pačią dieną, 23.25 val. mirė. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką , numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad minimą dieną apie 21 val. jis atėjo pas savo draugą D. Ž., kur taip pat buvo Ž. tėvai ir jų draugai. Apie 24 val. jis kartu su D. Ž. iš buto išėjo į bendrame koridoriuje esantį tualetą. Būnant tualete jis išgirdo B. B., kurią pažinojo kaip tame pačiame name gyvenančią kaimynę, riksmą, ši priekaištavo D. Ž., kad šis vaikšto koridoriuje. Išeidamas iš tualeto jis pasiėmė ten buvusį metalinį strypą – pompą tualetui atkimšti, kad esant reikalui galėtų apsiginti. Priėjus prie besiginčijančių D. Ž., B. B., jos sugyventinio, pastarieji pradėjo priekaištauti ir jam, kad jis čia negyvena ir eitų namo, pradėjo tampyti už peties. Tuomet jis atsisuko ir spyrė B. B. į koją, o kai ši pajudėjo, netyčia pataikė į pilvą. Nuo spyrio B. B. atsisėdo ant žemės. Turėto metalinio strypo jis nepanaudojo, tik galėjo juo netyčia suduoti B. B. į koją, kai, laikydamas pakeltą į viršų, nuleidinėjo ranką. Po to B. B. su sugyventiniu nuėjo į savo butą, o jis su draugu į Ž. butą, iš kur maždaug po 15 minučių išėjo namo. Išeidamas metalinį strypą pasiėmė su savimi, o vėliau jį pateikė policijos pareigūnams. Savo kaltės jis nepripažino, nes nemano, kad nuo jo suduotų smūgių buvo padaryti B. B. nustatyti kūno sužalojimai ir nuo to ji mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigė padaręs inkriminuojamą veiką, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad mirusioji B. B. yra jos dukra. 2015 m. rugsėjo 5 d. nakties metu jai telefonu paskambino R. A., su kuriuo kartu gyveno jos dukra, ir pranešė, kad kažkas daužo į jų buto (Nr. 327) duris, prašė ateiti. Tuomet ji pakilo į trečią aukštą, kur gyveno dukra ir ją ten koridoriuje pasitiko K. A. ir Ž.. K. A., pavadinęs ją „žertva“, pareikalavo kviesti B. ir tuo metu iš savo buto išėjo R. A. ir jos dukra B. B.. Ji matė kaip K. A. su rankose laikoma metaline štanga sudavė jos dukrai per kojas, į šonus, o po to spyrė į pilvą, nuo ko dukra nukrito ir dar pačiuožė ant grindų. Po šio sumušimo K. A. ir Ž. pasislėpė. Dėl ko taip elgėsi K. A., ji nesuprato, nes pastarasis nieko nesakė. Po šio įvykio ji dukrą nuvedė į kambarį ir iškarto iškvietė policiją, nors ant dukros kūno sužalojimų nesimatė, bet ji aimanavo. Policijos pareigūnams ji papasakojo įvykio aplinkybes, o po to, jiems išvykus, nuėjo į savo butą. Sekančią dieną dukra jai skundėsi, kad skauda, matė sutinusią jos koją. Vėliau dukrą pamatė tik 2015 m. rugsėjo 9 d. ryte, kai ši sugrįžo iš A. tėvų, dukra jai skundėsi viso kūno skausmais, labai blogai atrodė, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri dukrą išvežė į ligoninę. Pasiteiravus R. A. dėl ko jis neapgynė dukros, pastarasis atsakė, kad pats bijojo būti sumuštas. Iki šio įvykio ji buvo mačiusi dukrą, ir ši jokiais sumušimais ar skausmais nesiskundė. Po dukters mirties ji turėjo 902,94 eurų dydžio laidojimo išlaidas, iš kurių dalį padengė iš savivaldybės gauta 300 eurų dydžio pašalpa, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prašė priteisti iš kaltinamojo 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dukros nepilnamečiui vaikui D. B., kuris kiekvieną dieną jaučia motinos netektį.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad apie sesers B. B. sužalojimą sužinojo iš motinos, kai ši jau buvo gydoma ligoninės reanimacijos skyriuje. Jis sutinka, kad sesers laidojimo išlaidos būtų atlygintos jo motinai G. V..

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad dar iki minimo įvykio jį buvo užsipuolęs D. Ž., kaltino piniginės vagyste, sumušė. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. nakties, kartu su B. B. būnant savo bute (duomenys neskelbtini), kažkas pradėjo stipriai belstis į duris. Išsigandęs tokio beldimo jis telefonu pakvietė ateiti tame pačiame bendrabutyje gyvenančią B. motiną G. V.. Išgirdus triukšmą koridoriuje, jis išėjo iš buto ir pamatė kaip K. A. rėkė ant G. V., liepė jai įsidėmėti, kaip suprato, veidą, kad ši turėtų ką pasakyti policijai. Pamatęs jį, K. A. paėmė į ranką metalinę štangą su ant jos galo pritaisytu „kreiziuku“ ir pradėjo artintis, šią štangą iškėlė norėdamas suduoti, bet tuo metu iš buto išbėgo B. B., ji rodė iškeltas rankas, duodama ženklą, kad pasiduoda. Tuo metu K. A. spyrė B. B. į pilvą ir ši nuo smūgio nukrito ant nugaros. Po to K. A. dar su ta pačia metaline štanga sudavė gulinčiai B. B. vieną kartą per kojas ir kelis kartus per šonus. Po šių veiksmų kaltinamasis su draugu iš koridoriaus išbėgo. Jau po šio sumušimo, nakties metu B. B. jam skundėsi pilvo skausmu, vėliau ji dar labiau pradėjo skųstis, ir, pastebėjęs jos blogą stovį, po keleto dienų jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, iki to laiko kai atvyko medikai, B. B. niekur nekrito, niekur nesusižalojo. Dėl B. B. netekties jis turėjo didelius išgyvenimus, nes ją laikė savo sugyventine, jie ruošėsi tuoktis, todėl patyrė neturtinę žalą ir prašo ją priteisti.

Liudytoja N. G. parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariate vyresniąja tyrėja ji apklausė nukentėjusiąją B. B., kai ši po sužalojimo buvo paguldyta į ligoninę. Jai B. B. papasakojo, kad kažkam pabeldus į jos buto duris, kilus triukšmui, ji atidarė duris, išėjo į koridorių ir ten sutiko du iš matymo pažįstamus jaunuolius. Su šiais vaikinais kilo konfliktas, vienas iš jų jai spyrė į pilvą, nuo ko ji griuvo ant nugaros, susitrenkė. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šios apklausos metu, B. B. įvardino jai metaliniu strypu per kojas sudavusį ir spyrusį į pilvą asmenį kaip gretimai gyvenančio kaimyno draugą.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji buvo B. B. kaimynė, ji nukentėjusiąją dažnai matydavo neblaivią, bet apie nukentėjusios sužalojimo aplinkybes jai nežinoma. Vieną dieną ji matė B. B. griuvinėjant ant žemės, o po to iš savo vyro sužinojo, kad B. B. mirė, tikslaus laiko, ar tai vyko tą pačią dieną, kai sužinojo apie B. B. mirtį, ji neprisimena.

Liudytojas T. G. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jis buvo svečiuose pas pažįstamus Ž, adresu (duomenys neskelbtini)., kur taip pat svečiavosi ir K. A., kuris kartu su D. Ž. gėrė alų. Apie 22-23 val. K. A. ir D. Ž. buvo išėję į tualetą, esantį bendrai naudojamame koridoriuje, bet jokio triukšmo negirdėjo. D. A. ir D. Ž. sugrįžus ir vienam iš tėvų paklausus kur šie buvo, kažkuris iš vaikinų atsakė, kad koridoriuje buvo sutikę kaimynę su kaimynu. Dar vėliau į tą patį butą buvo atvykę policijos pareigūnai, bet tuo metu nei K. A., nei D. Ž. bute nebuvo. 2015 m. rugsėjo 10 d. iš D. Ž. jis sužinojo, kad šis buvo apklaustas policijos pareigūnų, o K. A. buvo suimtas, nes kažką padarė kaimynei. Iš kalbų jis suprato, kad šis įvykis, kurio metu sumušta kaimynė, buvo būtent tą dieną, kai jis svečiavosi pas Ž .

Liudytoja R. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., dirbant greitojoje medicinos pagalboje, pagal iškvietimą ji buvo nuvykusi pas B. B., gyvenusią (duomenys neskelbtini) ir, apžiūrėjus nukentėjusiąją, nustatė šoko požymius, nukentėjusioji skundėsi pilvo skausmu. Pasiteiravus nuo kada ir dėl ko atsirado skausmas, B. B. paaiškino, kad prieš tris dienas jai į pilvą spyrė kaimynas, bet ji dėl sumušimo į medikus nesikreipė tik buvo pranešusi policijai.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini) m. vyko šventė, kurioje be kitų asmenų dalyvavo ir jo draugas KA , jie kartu gėrė alų. Vienu metu, išėjus į bendrame koridoriuje esantį tualetą, jis išgirdo koridoriuje kilusį konfliktą tarp kaimynės B. B. ir K. A.. Kas ką kam sakė jis neįsidėmėjo, bet po to matė kaip K. A. vieną kartą spyrė B į pilvo sritį ir ši susirietė, nukrito ant nugaros. Taip pat K. A. rankoje matė apie 1 metro ilgio metalinį strypą – tualeto pompą, bet su ja kaltinamasis nieko nedarė. Po šio spyrio jis kartu su K. A. išbėgo į lauką ir ten išsiskyrė.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo svečių, pas sūnų D buvo atėjęs K. A., jie vaišinosi alumi. Vienu metu, tikslaus laiko nepamena, D ir jo draugas K iš buto išėjo ir po to maždaug už 20 minučių buvo atvykusi policija, ieškojo sūnaus. Kai sūnus D sugrįžo į namus, ji teiravosi dėl ko jis ieškomas policijos, bet sūnus nieko nepaaiškinęs nuėjo miegoti.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. pas jį į svečius buvo atėję draugai, jie gėrė alų, tuo metu namuose buvo ir sūnus D su draugu K. A., kurie taip pat gėrė alų, bet girti nebuvo. Jis matė, kad sūnus D su K dažnai išeidavo iš buto, bet kur jie vaikščiojo nežino. Tą patį vakarą pas juos buvo atvykę ir policijos pareigūnai, ieškojo D ir K , bet dėl ko nepranešė. Tik žymiai vėliau jis sužinojo, kad sūnaus policija ieškojo dėl B. B. sumušimo.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., dirbant (duomenys neskelbtini) ligoninės registratūroje priėmimo skyriuje, ji pranešė policijai apie sumuštą B. B., o nurodydama jos sumušimo datą – rugsėjo 7 d., penktadienį, rėmėsi jau gauta informacija iš kitų ligoninės darbuotojų (slaugytojos), kurie apžiūrėjo pacientę.

Nukentėjusiojo M. Č. įstatyminė atstovė M. P. parodė, kad po motinos B. B. mirties jos nepilnametis (11 metų amžiaus) sūnus M jaučia didelius išgyvenimus, pergyvena. Esant gyvai, jis su motina susitikinėdavo, ryšiai tarp jų nebuvo nutrūkę. Todėl dėl motinos netekties ji prašo nepilnamečio, nužudytosios sūnaus M , naudai priteisti 100 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Iš Marijampolės policijos komisariato pateiktos informacijos (1 t., b.l. 15) seka, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. 23 val. 32 min. iš pil. V buvo gautas pranešimas, jog kaimynas iš 329 buto, kurį nurodys, geležine lazda trenkė jos dukrai ir pasišalino.

Iš gydymo stacionare ligos istorijos (1 t., b.l.25-28) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. B. B. pristačius į ligoninę, jos ligos istorijoje buvo padaryti ligonę apžiūrėjusio chirurgo įrašai, kad pacientė nurodė, jog ji buvo sumušta, patyrė spyrį į epigastriumo sritį, dėl ko skundėsi skausmais visame pilvo plote.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 178/2015(09) (1 t., b.l. 42-44) seka, kad B. B. dėl pilvo sumušimo, tuščiosios žarnos pasaito plyšimo, įvyko kraujavimas į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius, išsivystė pūlingas pilvaplėvės uždegimas, sepsis, šokas, daugybinis vidaus organų funkcijos nepakankamumas ir 2015 m. rugsėjo 9 d., 23.25 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje įvyko mirtis. Atlikus medicininį tyrimą B. B. buvo konstatuota tuščiosios žarnos pasaito plyšimas, kraujavimas į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius, kraujosruva pilvo sienoje, kraujosruvos dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės pažasties, kairio žasto, kairio riešo, dešinio šlaunikaulio gumburo ir dešinės šlaunies srityse. Šie sužalojimai, kaip teigiama išvadoje, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, maždaug prieš 5-7 paras iki jos patekimo į ligoninę; tuščiosios žarnos pasaito plyšimas, kraujavimas į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, o visi kiti konstatuoti sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, jog sužalojimus B. B. galėjo pasidaryti pati, po sužalojimų padarymo B. B. galėjo atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus. B. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dešimčia poveikių. Mažai tikėtina, jog kuris nors sužalojimas galėjo būti padarytas B. B. krentant ir kontaktuojant su kietu pagrindu, konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti pakankamai stipria jėga.

2015 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. pM 9/2015 (09) (1 t., b.l. 47-48) nurodyta, kad B. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir tyrimui pateiktu metaliniu strypu. B. B. pilvo sumušimas su tuščiosios žarnos pasaito plyšimu, kraujavimu į pilvo bei užpilvaplėvinę ertmes ir aplinkinius minkštuosius audinius, dėl kurio išsivystė pūlingas pilvaplėvės uždegimas, sepsis, šokas, daugybinis vidaus organų funkcijos nepakankamumas dėl ko įvyko mirtis, galėjo būti padarytas ir vieną kartą spiriant į pilvo sritį.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medekspertas V. V. parodė, kad, susipažinus su atliktu medicininiu tyrimu, tvirtina byloje esančias teismo medicinos specialisto išvadas, nustatytas aplinkybes dėl B. B. sužalojimo mechanizmo, tame tarpe ir mirtį sukėlusio sužalojimo atsiradimo.

Iš daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų (1 t., b.l. 78, 79-85) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. pats kaltinamasis K. A. policijos pareigūnams pateikė 102 cm ilgio metalinį strypą su prie galo pritvirtintu guminiu skrituliu.

Iš bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašo, jo išklotinės (1 t., b.l. 108-113) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. 23 val. 28 min. į šį centrą buvo gautas asmens, prisistačiusio G. V., telefoninis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pažįstamas vaikinas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, prie buto Nr. 329 metaline lazda sumušė pranešėjos dukrą.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (1 t., b.l.178-182) matyti, kad pateikus keturių asmenų fotonuotraukas, G. V. pagal veido formą, bruožus atpažino K. A., kuris 2015 m. rugsėjo 4 d. smurtavo prieš jos dukrą B. B..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2 t., b.l. 88-92) matyti, kad liudytojas D. Ž. papildant parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, vietoje nurodė butą, pažymėtą Nr. 329, kuriame gyveno nukentėjusioji B. B., vizualiai ant manekeno, imituojančio nukentėjusiąją, parodė į kurią vietą (pilvo sritį) ir kurioje koridoriaus vietoje esant, jai įspyrė K. A..

Tad vertinant virš aptartus kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištirtus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 23 val. 20 min. įspyrė nukentėjusiajai B. B. į pilvo sritį, dėl ko ši patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus. Nors kaltinamasis nurodo, kad jo spyris nukentėjusiajai į pilvą buvo netyčinis (norėjo įspirti tik į koją), neigia sudavęs nukentėjusiajai smūgius ir metaliniu strypu, pripažino tik vieną dėl neatsargumo suduotą smūgį į koją, toks jo aiškinimas laikytinas gynybine versija ir juo nesivadovautina. Tai liečia ir liudytojo D. Ž. parodymus, kuriais jis neigė kaltinamojo smurtinius veiksmus, panaudojant metalinį strypą. Tokie jų aiškinimai pirmiausiai paneigti nukentėjusiųjų R. A. ir G. V. parodymais. Iš jų parodymų matyti, kad jau pati konflikto pradžia kaltinamojo nurodoma siekiant sumenkinti savo vaidmenį ir smurto priežastis. R. A. parodė, kad ne jis su B. B. dėl kokių nors priežasčių pradėjo priekaištauti K. A. ir D. Ž., bet dėl pastarųjų elgesio – stipraus beldimo į buto duris, siekė išsiaiškinti to priežastis, tuo tikslu R. A., jausdamas išgąstį, iš karto kreipėsi pagalbos į greta (kitame aukšte) gyvenančią G. V.. Tokią įvykių seką patvirtino ir G. V., kuri po R. A. pagalbos šauksmo atėjo į įvykio vietą ir mėgino nuraminti agresyviai nusiteikusį K. A., bet toliau sekė kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš, iš buto į koridorių išėjusią, B. B.. Apibūdinant K. A. panaudoto smurto pobūdį, ir R. A. ir G. V. taip pat buvo nuoseklūs, jų parodymai pilnai atitiko tarpusavy. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad K. A. B. B. įspyrė į pilvo sritį ir rankoje turėtu metaliniu strypu sudavė smūgius į koją bei abu šonus. Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais jokio pagrindo nėra, tuo labiau, kad ir tolimesnė įvykių seka, kai G. V. iškarto po smurto panaudojimo telefonu iškvietė policijos pareigūnus, jiems paaiškino apie dukros sumušimą metaline lazda. Iš esmės tokias aplinkybes nurodė ir pati B. B., kai dar būdama gyva, ji buvo apklausta policijos pareigūnės N. G. (liudytojos N. G. parodymai). Paties kaltinamojo veiksmai, kai jis iš karto po smurto panaudojimo pasišalino iš nusikaltimo vietos, išnešė metalinį strypą (tokias aplinkybes pripažino pats K. A.), rodo, kad jis suvokė savo veiksmų esmę, sukeltą pavojų kito žmogaus sveikatai, šių veiksmų nelaikė atsitiktiniu įvykiu ir siekė pasislėpti ir pats bei paslėpti nusikaltimo įrankį.

Tokie kaltinamojo veiksmai, kai nukentėjusiajai buvo stipriai spiriama į pilvo sritį, o tai patvirtina ir nukentėjusiosios nukritimas, ir teismo medicinos specialisto išvada apie padarytų sužalojimų pobūdį, kai nukentėjusiajai buvo suduodami nevienkartiniai smūgiai metaliniu strypu, rodo kaltinamojo tyčios turinį – tai yra siekį sužaloti nukentėjusiąją, todėl, įvertinant visus ištirtus įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusiąją, padarė jai virš nustatomojoje dalyje išvardintus kūno sužalojimus, ko pasekmė - dėl pilvo traumos nukentėjusioji mirė. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinime buvo nurodytas nusikaltimo padarymo laikas – 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 00.00 val., tačiau iš bylos aplinkybių, kai iš karto po nusikalstamų veiksmų telefonu buvo pranešta policijai ir tai užfiksuota techninėmis priemonėmis, matyti, kad tikėtiniausias nusikaltimo padarymo laikas galėjo būti 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 23 val. 20 min. Todėl, įvertinant paminėtą ir tai, kad toks aplinkybių tikslinimas neturi reikšmės kaltinimo esmei ir kaltinamojo galimybei gintis, šis nusikaltimo padarymo laikas patikslintinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šiuo nusikaltimu buvo sukeltos pačios sunkiausios pasekmės, jis sudaro ypatingai didelį pavojų visuomenei, jos saugumui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę ir nustatant konkretų jos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jo patenkinamą charakteristiką, tai kad buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir anksčiau, tai kad buvo baustas administracine tvarka (2013 m. birželio 16 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo sulaikytas vartojant alkoholinius gėrimus). Atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kai jis visiškai dėl menkavertės priežasties, ignoruodamas bet kokias padorumo ir elgesio normas, panaudojo grubų fizinį smurtą prieš moterį. Visa tai rodo K. A. nenorą laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nenorą laikytis įstatymų, ir todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, K. A. skirtina griežta, didesnė negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis (skirtina nepilnamečiui, BK 90 str. 5 d.), laisvės atėmimo bausmė. Jis kaip asmenybė gali būti pataisytas tik izoliuotas nuo visuomenės.

G. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 902,94 eurų turtinės žalos ir 50 000 eurų neturtinės žalos bei 50 000 eurų neturtinės žalos, padarytos nužudytosios B. B. mažamečiam sūnui D. B., tenkintinas dalinai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. A. nusikalstamų veiksmų pasekmė - buvo mirtinai sužalota nukentėjusioji B. B., kurią palaidojo, ir dėl to materialinius nuostolius, sudarančius 902,94 eurų (išlaidos susijusios su laidojimu (2 t., b.l. 22, 23, 24)), patyrė G. V.. Kadangi dėl šios žalos atsiradimo kaltas K. A., todėl jis ją privalo atlyginti (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis). Priteisiant nukentėjusios turėtas laidojimo išlaidas, atsižvelgtina, kad dalį šių išlaidų padengė iš savivaldybės gauta laidojimo pašalpa, sudaranti 300 eurų, todėl atitinkamai mažintinas ir G. V. priteistinos žalos dydis.

Nukentėjusių pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji pareiškė, kad neturtinė žala jiems padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo B. B., kuri yra D. B., M. Č. motina, G. V. dukra ir R. A. draugė, sužadėtinė.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji su ja bendravo, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jos mirties visi patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad K. A. tyčia nužudė B. B., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl B. B. – artimo žmogaus (motinos, dukros) – nužudymo, netekties nukentėjusieji – nepilnamečiai vaikai D. B., M. Č., motina G. V. - patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Iš bylos duomenų (2 t., b.l. 26) matyti, kad nukentėjusioji G. V. po dukters mirties buvo sudėtingoje psichologinėje būsenoje, dėl ko lankėsi moters veiklos centre, jai buvo teikiama nevienkartinė psichologinė pagalba. Su dukra nukentėjusioji palaikė glaudžius ryšius, ją palaidojo, tad akivaizdu, kad ji patyrė didelius pergyvenimus ir didelę netektį. Neturtinė žala nukentėjusiesiems – nužudytosios nepilnamečiams vaikams padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę ypač artimo žmogaus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nors vaikai gyveno skyrium su motina, tačiau nebuvo nutraukę su ja ryšių, ir po motinos mirties jaučia jos netektį ir išgyvenimus, jie prarado galimybę bendrauti su mama. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini dalinai - kiekvienam iš jų priteistina 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šios sumos nėra per didelės ar neprotingo dydžio.

Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusysis su B. B. kartu gyveno, tiek ir nužudytosios, tiek ir nukentėjusiojo tėvų namuose, jie ketino tuoktis, kurti šeimą, tarp jų dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl nukentėjusios mirties, kai jo akivaizdoje buvo sužalota ir dėl to vėliau mirė artimas žmogus, R. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką. Taigi, esminė aplinkybė ta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo patyrė žalą, todėl teisė į gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą gali būti pripažįstama ne tik asmenims, kuriuos su žuvusiuoju sieja giminystės ryšiai, bet ir kitiems asmenims, šiuo atveju – nukentėjusiajam R. A.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aukščiau išvardintas aplinkybes, ir todėl nustato 500 eurų dydžio žalos atlyginimą. Teismo nuomone, tokia priteistinos žalos suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę septynerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti suėmimu ir K. A. suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš K. A. 602,94 eurus turtinės žalos G. V., 15 000 eurų neturtinės žalos G. V., 15 000 eurų neturtinės žalos D. B., 15 000 eurų neturtinės žalos M. Č. ir 500 eurų neturtinės žalos R. A..

Daiktinius įrodymus: B. B. plaukų pavyzdžius, nagus su panagų turiniu, kraujo pavyzdį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; B. B. rūbus – moteriškas sportines kelnes, bliuzoną, marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip neturinčius materialinės vertės; K. A. šortus, sportinius batelius, mobilų telefoną „Sony“ su Sim kortele nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Z.; metalinį strypą su guminiu skrituliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. Ž.; dvi CD laikmenas (su telefoninio pokalbio įrašais) palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.