Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. R. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko globos vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. R. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, kad laikinoji globėja būtų paskirta vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzfrukto teise. Nurodė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnametės dukters A. R. priežiūros, jos nelanko, išlaikymo jai geruoju neteikia, tarpusavio ryšį palaiko atsitiktiniu būdu, dažniau vaiko iniciatyva. Atsakovas neturi duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus, nesidomi ugdymusi. Atsisakė siūlomos skyriaus pagalbos, atsisakė su skyriaus specialistai bendradarbiauti, nurodydamas, kad problemas gali spręsti savarankiškai, problemų nesprendžia. Atsakovas nėra pajėgus užtikrinti minimalių dukros interesų, todėl savo elgesiu daro ypatingą žalą savo vaiko vystymuisi bei tolimesniam asmenybės formavimuisi. Byloje pateiktoje vaiko nuomonėje, vaikas kategoriškai atsisako gyventi su tėvu. Atsakovas atsisako įgyvendinti savo, kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Skyrius nenustatė aplinkybių, kurios leistų tikėtis jog atsakovas ateityje pakeis egzistuojančias problemas, todėl vertintina, kad E. R. turėtų neterminuoti apribota tėvo valdžia dukters A. R. atžvilgiu, bei pakeistas išlaikymo dydis ir vaiko gyvenamoji vieta kol bus nustatyta nuolatinė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog nepilnametės A. R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. I. (G.) ir E. R.. Iš mirties įrašo matyti, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d., (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas iš V. I., kuri nurodė, kad jos anūkės A. R. mama A. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko tėvas E. R. dukra nesirūpina ir jos globot neketina, tėvo gyvenamoji vieta nežinoma. Apie mergaitės mamos mirtį tėvas žino. Vaiko močiutė V. I. nori būti vaiko globėja. 2022 m. rugpjūčio 8 d. skyriaus specialistėms A. R. nurodė, kad jos mama mirusi, o tėvas E. R. gyvena atskirai jau senai, kai jai buvo 4-5 metai. Su tėvu bendrauja kartais telefonu, neprisimena kada paskutinį kartą tėvą matė, jis jos nelanko. Ji teigė, kad kai ji buvo maža tėvas ją mušdavo, rėkdavo ant jos, jo kartais bijo. Jis skambina kai yra išgėręs. Su tėčiu kategoriškai atsisako gyventi kartu, mano kad ja nesirūpins, nežino kur tėvas gyvena. Ji močiutę pažįstą, visas vasaras atostogauja pas močiutę. Močiutė pasak A. yra labai artimas jai žmogus, ji labai norėtų gyventi su močiute. 2022 m. rugpjūčio 8 d. vaiko tėvas E. R. telefonu paaiškino, kad žino, jog nepilnametės dukros A. R. mama mirė. Dukra šiuo metu yra pas močiutę V.. Tėvas teigė, kad negali pasirūpinti savo nepilnamete dukra, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui. Su dukra kartu negyvena, kai jai buvo 4-5 metai. Su dukra bendrauja telefonu. 2022 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinime jis nurodė, kad atsisako rūpintis savo dukra, nes neturi jokių įgūdžių vienas auginti dukrą. Dukrai A. dėl turimos negalios reikalinga priežiūra. Sutinka, kad vaiko senolė V. būtų paskirta A. globėja. 2022 m. rugpjūčio 8 d. vaiko močiutė V. I. telefonu paaiškino, kad mirus jos dukrai A. G., jos dukra A. R. šiuo metu gyvena pas ją, nes nebuvo kam kitam pasirūpinti. Anūkė A. R. nuo gimimo iki 5 metų su mama gyveno pas ją, visas vasaras leisdavo pas ją. Vaiko tėvas E. R. smurtavo prieš vaiko mamą, girtuokliavo, netinkamai auklėjo ir prižiūrėjo savo dukrą A. R.. Tėvas E. žino, kad vaiko mama mirė. Vaiko tėvo gyvenamoji vieta nėra žinoma, nes nuolatos keičia jas. Dukrą paskutinį kartą aplankė senolės gyvenamojoje vietoje 2021 m. vasarą. Kartais mergaitei paskambina telefonu. Tėvas jai pasakė, kad nenori auginti savo dukros, prašė kad ją augintų senolė. Pati mergaitė nenori gyventi su tėvu, jai ši mintis kelia stresą ir nerimą. Taip pat iš anketos matyti, kad nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad A. R. nurodė, jog mama mirė, o tėvas E. R. gyvena atskirai jau senai, kai jai buvo 4-5 metai. Su tėčiu kategoriškai atsisako gyventi kartu, mano, kad nesirūpins ja, ji nežino kur tėvas gyvena. Ji močiutę V. I. pažįsta, močiutė jai yra labai artimas žmogus, ji labai norėtų gyventi su močiute.

Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kadangi vaiko motina mirė, tėvas atsisako rūpintis savo dukra, A. R. nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. laikinai apgyvendinta pas V. I. jos gyvenamojoje vietoje. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką A. R. iš vaiko įstatyminio atstovo – tėvo E. R.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos vaikui A. R. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d., laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. I..

Iš 2023 m. sausio 5 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad A. R. nurodė, kad močiutės ir senelio namuose jaučiasi labai gerai, niekur kitur nenorėtų gyventi. Pasitiki abiem seneliais, su jais gali apie viską pasikalbėti, jie jai pataria, pamoko. Nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. su tėčiu telefonu bendrojo apie 5 kartus, kelis kartus bendravo vaizdo skambučiu per „Messenger“ programėlę. Su tėčiu paskutinį kartą susitikusi buvo prieš 2 metus. Su tėčiu kalbasi neilgai, nes su juo nelabai turi apie ką kalbėti, nes ji nežino kaip jis gyvena, ką veika ir pan. Tėtis vis pažadėdavo, kad atvažiuos jos aplankyti pas močiutę, tačiau niekada taip ir nėra atvažiavęs.

Iš 2023 m. sausio 18 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto matyti, kad A. R. močiutės V. I. namuose jaučiasi gerai, santykiai emociškai šilti, artimi, sudarytomis gyvenimo sąlygomis mergaitė patenkinta. Močiutės sugyventinį V. P. vadina seneliu, su juo santykiai šilti, draugiški, atviri. Su tėvu E. R. mergaitė bendrauja tik telefonu, paskutinį kartą su tėvu mergaitė buvo susitikusi prieš 2 metus, tarp vaiko ir tėvo nėra artimo emocinio ryšio. V. I. nurodė, kad problemų dėl globos vykdymo nėra, su vaiku bendrauja, juo rūpinasi nuo mažens, tarp jos ir anūkės yra susiformavęs artimas emocinis ryšys. Vaiko tėvas E. R. prie dukros auklėjimo neprisideda, artimo ryšio tarp jo ir dukters nėra, po mergaitės motinos mirties tėvas su vaiku bendrauja tik formaliai, nuotoliniu būdu, t. y. telefonu, pats atsisako ja rūpintis. Anūkė daugiau bendrauja su tais giminaičiais su kuriais ji pati bendrauja. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorė nurodė, kad V. I. kartu su sugyventiniu V. sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) mokymus, jai 2022 m. lapkričio 24 d. buvo parengta teigiama išvada. Pagal savo gebėjimus ir galimybes, globėja (biologinė močiutė) tinkamai rūpinasi globojama anūke. Tarp jos ir A. susiformavęs prieraišumo ryšys nuo vaikystės. Globėja geba atliepti anūkės emocinius, raidos poreikius ir tinkamai juos tenkinti. A. yra užmezgusi artimą emocinį ryšį ir su močiutės sugyventiniu V., vadina jį seneliu. Mergaitė su tėvu ryšius palaiko epizodiškai ir tik nuotoliniu būdu. Per laikinosios globos laikotarpį, biologinis tėvas, jokia forma nėra kreipęsis į globos centrą dėl pasimatymų su dukra A. organizavimo. V. I. geranoriškai bendradarbiauja su globos centru, priima pagalbą ir patarimus, nevengia kalbėtis apie sunkumus. Palaiko ryšius su jai paskiria globos koordinatore, telefonu. Globos centro nuomone, globėja tinkamai vykdo savo pareigas ir nuolatinė A. globa jos šeimoje, geriausiai atitiktų vaiko interesus ir pastovumo užtikrinimą.

Teisme duotais ieškovo atstovės, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovo elgesys nesikeičia, atsakovas savo nepilnamečiu vaiku nesidomi, nedalyvauja savo nepilnamečio vaiko auklėjime, negeba užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Nustatyta, kad atsakovas E. R. neatlieka pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą A. R., piktnaudžiauja tėvo valdžia, nesirūpina vaiku, jos nelanko. Nepilnametė A. R. nurodė, kad nors ir kalbasi su tėčiu telefonu, tačiau neilgai, nes su juo neturi apie ką kalbėti, pažadėdavęs ją aplankyti, jos neaplankė, paskutinį kartą tėtį matė prieš 2 metus. A. R. atsisako gyventi kartu su tėvu, nes mano, kad ja nesirūpins, ji nežino, kur tėvas gyvena. Ji močiutę V. I. pažįsta, močiutė jai yra labai artimas žmogus, ji norėtų gyventi su močiute. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu, paaiškino, kad dukros auginti neturi galimybių, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos nelanko. Byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovas ir toliau nesiekia auginti savo nepilnamečio vaiko. Ieškovo atstovė prašo atsakovui taikyti griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaikų sveikatai, raidai.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, jog atsakovas atsisako atlikti savo pareigą auklėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir juo nesirūpina, vaikas gyvena pas laikinąją globėją V. I., atsakovo padėtis nuo kada vaikas buvo paimtas iš jo nepasikeitė, atsakovas nerodo jokio noro pasikeisti ir susigrąžinti nepilnametį vaiką, nurodydamas, jog sąlygų auginti savo nepilnametį vaiką neturi, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad jo sprendimas ateityje pasikeis ir nepilnametį vaiką augins pats. Jis nedaro jokių teigiamų pokyčių savo gyvenime, neatlieka tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kas rodo jo abejingumą nepilnametei dukrai A. R. bei patvirtina, kad auginti savo vaiko neketina (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo abejingumo, netinkamo gyvenimo būdo nepilnametis vaikas liko be tėvo globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovui taikytina neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnametės dukters A. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvo valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas E. R. gera valia išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikia, teismo posėdžio metu nurodė, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymas. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš E. R. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt / 72,41 Eur kas mėnesį dukrai A. R. nuo 2011 m. vasario 4 d. iki jos pilnametystės. Atsakovas prašo padidinti priteistą išlaikymą A. R. po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, jis šiuo metu dirba, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, yra dirbantis, kitų išlaikytinių neturintis. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Atsakovas sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo manymu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. R. padidintą išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

Dėl vaiko globos vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymu likusiam be tėvų globos vaikui A. R. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d., laikinąja globėja ir turto administratore paskirta V. I.. A. R. globos vieta nustatyta globėjo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas prašo nustatyti vaiko A. R. globos vietą su globėja V. I. iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp vaiko ir laikinosios globėjos yra susiformavęs emocinis ryšys, globėja tenkina visus nepilnamečio vaiko poreikius, sudaro tinkamas vaikui augti ir ugdytis sąlygas, vaikas nori gyventi su laikinąja globėja. Todėl nepilnamečio vaiko A. R. globos vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje pas laikinąja globėją.

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiui vaikui A. R. priteisiamas (padidinamas) išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnamečio vaiko laikinąją globėją V. I. skirti ir nepilnamečiui vaikui A. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina nutartimi civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir nuolatinio vaiko globėjo paskyrimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo E. R. priteistinas 34 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio padidinimą ((200 Eur – 72,41 Eur) × 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sudaro 26,56 Eur, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos šios išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), globos vietą su laikinąja globėja V. I., gimusia (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, ir iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 13 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą A. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, nustatant, kad A. R. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko laikinoji globėja – V. I..

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovui taip pat išaiškinama, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.