- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-9-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Savinijus Katauskas
- Atsakovas
- D. A., D. A. A., VĮ Kretingos miškų urėdijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Ieškovas
- UAB „Albektus“
- Trečiasis asmuo
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.3;
2009 m. balandžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. Avižai, atsakovei D. A. A., jos atstovei advokatei V. Šeikienei, atsakovo ir trečiojo asmens atstovui S. J., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6857-613/2006 pagal ieškovės UAB „Albektus“ ieškinį atsakovėms D. A. A., VĮ Kretingos miškų urėdijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo, nuosavybės teisių pripažinimo, įpareigojimo nelaikyti paukščių bei gyvūnų ir atsakovės D. A. A. priešieškinį ieškovei UAB „Albektus“, atsakovėms VĮ Kretingos miškų urėdijai ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretieji asmenys Neringos miesto savivaldybė, dėl nuosavybės teisių į daržinę ir rūsį pripažinimo bei ieškovės UAB „Albektus“ ir atsakovės D. A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-29 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti nuosavybės teisę į 35 kv. m medinę daržinę, esančią gyvenamojo namo teritorijoje (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, paskiriant jai naudotis 20,71 kv. m rūsio patalpomis, pažymėtomis plane indeksais P-1 ir P-4, o atsakovei D. A. A. paskiriant naudotis 24,31 kv. m rūsio patalpomis, pažymėtomis plane P-5, P-6 ir P-7, įpareigoti atsakovę D. A. A. nelaikyti daugiabučio namo teritorijoje naminių gyvūnų ir paukščių. Nurodė, kad nuosavybės teisę į ginčo pastatą – 35 kv. m daržinę, kaip buto priklausinį, įgijo pagal 2005 m. kovo 22 d. ir 2005 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė D. A. A. pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teises, nes yra užėmusi didesnę dalį nei jai tenkanti proporcinga bendrojo naudojimo patalpų dalis – 45,02 kv. m rūsį. Ginčijamo rūsio naudojimo tvarka nėra nustatyta. Atsakovė D. A. A. dėl naudojimosi rūsiu tvarkos su ankstesniais savininkais nesitarė. D. A. A. pažeidžia Gyvūnų laikymo Neringos savivaldybėje taisyklių 5.11, 3.4 punktus, nes daugiabučiame name ir jo teritorijoje laiko ūkio paskirties gyvūnus.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 35 kv. m medinę daržinę ir į 39,42 kv. m rūsio patalpas, esančias po jos butu. Ji nurodė, kad 1993 m. kovo 25 d. su VĮ Kretingos miškų urėdija pagal Butų privatizavimo įstatymą sudaryta sutartimi įsigijo ne tik (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), esantį butą, bet ir 39,42 kv. m rūsį po butu ir visą ūkinį pastatą, taip pat ir 35 kv. m daržinę, kuriais naudojosi ir naudojasi. Taip pat ji nurodė, kad, sudarant privatizavimo sutartį, į ją per klaidą nebuvo įrašytos rūsio patalpos ir daržinė. Už 44 kv. m butą su rūsiu ir ūkiniais pastatais ji su pardavėju yra visiškai atsiskaičiusi; nei pardavėjas, nei tretieji asmenys jai jokių pretenzijų nereiškė, o VĮ Kretingos miškų urėdija daržinės nevaldo 20 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovei D. A. A. asmeninės nuosavybės teisę į 35 kv. m ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir paskyrė ieškovei naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-4 (18,40 kv. m), o atsakovei D.A. A. paskyrė naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais P-6 (14,10 kv. m), P-7 (2,74 kv. m) ir P-5 (3,92 kv. m), rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu P-l (5,86 kv. m), paskyrė naudotis bendrai ieškovei ir atsakovei D. A. A. ; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo rūsio patalpos neprivatizuotos, todėl ieškovei ir atsakovei D. A. A. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi atsakovė ir jos šeima ginčo rūsiu naudojasi nuo 1952 metų, o ieškovas butus įsigijo 2005 metais, tai teismas naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymą motyvavo susiklosčiusiais faktiniais santykiais ir racionalumu, taip pat tuo, kad rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksais P-4, P-5, P-6, yra po atsakovės butu ir šiose rūsio patalpose yra atsakovės kaminas, vandens siurblys ir įvadas iš gręžinio. Kadangi rūsio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu P-l, yra įėjimas į rūsį, tai šią patalpą teismas paskyrė bendrai naudoti.
Klaipėdos apygardos teismas 2007-09-13 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė nustatydamas kitą naudojimosi rūsiu tvarką, o sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į daržinę ir rūsį pripažinimo bei įpareigojimo nelaikyti paukščių bei gyvūnų paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-27 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-13 nutarties dalį, kuria šis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi rūsiu tvarką bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės D. A. A. prašymas pripažinti jai nuosavybės teisę į 39,42 kv. m rūsio patalpas, esančias po jos butu, panaikino ir šią bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Dėl teismo nustatytos naudojimosi rūsiu tvarkos nurodė, kad atsakovei D. A. A. paskirtų naudotis rūsio patalpų plotas neproporcingas jos buto plotui. Ieškovei, kuriai priklauso 37,87 kv. m ploto butas, turėtų atitekti 20,71 kv. m rūsio dalis (patalpa, pažymėta plane P-1, ir dalis patalpos P-4), o atsakovei, kurios buto plotas 44,49 kv. m, turėtų tekti 24,31 kv. m (plane P-5, P-6, P-7). Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tokia tvarka bus racionalesnė, nes padės išvengti tarp šalių kilusių ilgalaikių ginčų, nebeliks bendro naudojimo patalpų. Gyvenamojo namo rūsys turi du įėjimus, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, kad patalpa, pažymėta indeksu P-1, yra vienintelis įėjimas į rūsį.
Atsakovė D. A. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti jai nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais P-4, P-5, P-6, ir krosnį, žymimą P-7. Ieškovės ieškinį dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo prašo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad ji ir ieškovė bendrai naudosis rūsio patalpa, pažymėta indeksu P-1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendro 45,02 kv. m ploto ginčo rūsio patalpas P-1, P-4, P-5, P-6, P7 laikė bendro naudojimo patalpomis. Pagal savo funkcinę paskirtį ir susiklosčiusius faktinius valdymo santykius bendro naudojimo rūsio patalpa laikytina tik patalpa P-1 (5,86 kv. m), nes per šią patalpą patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas P-2, P-3 ir į atsakovės daugelį metų valdomas patalpas P-4, P-5, P-6. Bendro 39,16 kv. m ploto patalpos P-4, P-5, P-6, P-7 yra po atsakovei priklausančiu butu ir yra šio buto priklausinys. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka yra neracionali, praktiškai neįgyvendinama ir pažeidžianti atsakovės teises bei teisėtus interesus, nes ji negalės naudotis paskirta rūsio patalpa P-5 ir patalpa P-4, kurioje yra ieškovei priklausantis vandens įvadas ir šildymo sistemos kaminas. Į šią rūsio patalpą galima patekti tik iš patalpos P-4, kuria teismo sprendimu yra paskirta naudotis ieškovei. Ieškovės su ieškiniu pateikti kadastrinių matavimų duomenys ir rūsio patalpų planas yra neteisingi, nes tarp patalpų P-7 ir P-5 praėjimo nėra, indeksu P-7 kaip patalpa yra pažymėta krosnis. Rūsio patalpomis po savo butu D. A. A. šeima naudojosi nuo 1952 m., atsakovė VĮ Kretingos miškų urėdija pripažino, kad šios patalpos į buto privatizavimo sutartį nebuvo įtrauktos tik dėl urėdijos darbuotojų neapdairumo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime prašo atsakovės D. A. A. apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės D. A. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 45,02 kv. m bendro ploto ginčo rūsys (pažymėtas plane P-1, P-4, P-5, P-6, P-7) yra konkrečių butų savininkų neprivatizuotos patalpos, todėl yra bendroji dalinė nuosavybė. Šis faktas yra patvirtintas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-08-07 rašte Nr. 2050/08-23959. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji vienintelė visą laiką naudojosi ginčo patalpomis. Liudytojų teigimu, šiomis patalpomis naudojosi visi namo gyventojai, dėl patalpų kilo ginčų ir su ankstesniais bendraturčiais. Apeliantė reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į patalpas, užimančias didesnę dalį nei jai tenkanti proporcinga dalis. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad patalpa P-7 yra krosnis. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškovės pateiktas rūsio planas ir kadastrinių matavimų duomenys neatitinka tikrovės, kadangi planas sudarytas pagal VĮ Registrų centro 2006-06-07 atliktus kadastrinių matavimų duomenis ir yra oficialiai patvirtintas.
Atsakovė D. A. A. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Nurodo, kad pagal patikslintus kadastrinius duomenis sudarytas faktinę padėtį atitinkantis naujas rūsio planas, iš kurio matyti, kad tarp rūsio patalpų P-6 ir P-5 praėjimo nėra, taip pat nėra patalpos P-7. Patalpa P-1 nėra vienintelė, pro kurią galima patekti į rūsį, tačiau ji yra vienintelė atsakovei tinkama, kadangi dėl senyvo amžiaus ji negalinti naudotis žiemą užšąlančiomis lauko durimis.
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime nurodo, kad jų pozicija išdėstyta atsiliepime į ieškinį – Lietuvos Respublika laikytina netinkamu atsakovu.
Atsakovė VĮ Kretingos miškų urėdija atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovės D. A. A. apeliacinio skundo motyvais dėl nuosavybės teisės į 39,42 kv. m rūsį pripažinimo, nes vykdant privatizaciją, jai priklausantis rūsys, kaip buto priklausinys, turėjo būti įtrauktas į sutartį ir už jį nebuvo skaičiuojamas papildomas mokestis.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ir atsakovės D. A. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė UAB „Albektus“, tiek atsakovė D. A. A. kelia ginčą dėl naudojimosi rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), savo reikalavimus kildindamos ir grįsdamos butų privatizavimo teisiniais santykiais bei rūsio patalpų priskyrimą prie konkretaus buto motyvuodamos ir faktiniais priklausinio ir pagrindinio daikto naudojimo santykiais.
Kolegijos nuomone, tiek iš bylos medžiagos, tiek iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovo E. P. D. ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovo S. J. paaiškinimų matyti, kad konkrečių butų inventorinės (turto registro ir kadastrinių matavimų) bylos buvo sudaromos remiantis besikreipiančių į Registrų centrą paaiškinimais ir nėra iki galo tinkamai užfiksuotų bendrų viso namo ir rūsio patalpų duomenų, todėl norint tinkamai atkurti faktinę padėtį, buvusią butų privatizavimo laikotarpiu, kolegijos nuomone, tikslinga tinkamai įvertinti iš esmės ne liudytojų, apklaustų apeliacinėje instancijoje, parodymus, kurie yra neinformatyvūs ir prieštaringi, o rašytinius duomenis. Kolegijos nuomone, patikimesni įrodymai yra duomenys, fiksuoti ginčo1 ir 2 butų inventorinėse bylose (istorinėje medžiagoje).
Iš ieškovei priklausančio buto Nr. 1 inventorinės bylos duomenų matyti, kad, pagal kadastro 2003-08-14 duomenis, rūsio prie buto nėra, istorinėje medžiagoje– rūsio (pusrūsio) plano nėra, tik 1996-10-07 užfiksuotas formalus faktas, kad ir rūsio patalpos, ir butas yra namo pirmame aukšte. Atsakovei D. A. A. priklausančio ir pirmame namo aukšte esančio 2 buto inventorinėje byloje yra rūsio (pusrūsio) ir buto pirmo aukšto planai, kuriuose užfiksuota, kad prie buto yra rūsio patalpos (1992-11-17, a-1), todėl atsakovei 1993-03-25 privatizuojant butą rūsio patalpos buvo žymimos indeksu „a“. Atsižvelgus į šį indeksą labiau tikėtina, kad, kaip ir paaiškino atsakovė, 2 buto privatizavimo metu rūsiu naudojosi tik dviejų butų nuomininkai. Netikėti tuo nėra pagrindo, nes iš pusrūsio plano ir matyti, kad patekti į rūsį iš namo pirmo aukšto vidaus buvo galima per bendrą patalpą a-7 (a-1), kuri atitinka ir kitus byloje esančius duomenis (1964 metų inventorizacija (t. 2, b. l. 137) ir dabar (2006-06-07 kadastrinų matavimų duomenimis) žymima indeksu P-1, o po to buvo atskirais įėjimais galima patekti į uždaras patalpas P-1, P-2 bei į patalpas P-3, P-4, P-5, P-6, tačiau minėtos patalpos P-1 ir P-2 priskirtos ne 1 butui, o 3 butui. Iš šio buto inventorinės bylos istorinės medžiagos duomenų ir matyti, kad butas yra mansardoje, pirmo aukšto plane fiksuoti tik rūsio, pažymėto a-1, duomenys, t. y. tik įėjimas į rūsio patalpas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad butui Nr. 1 jo privatizavimo metu nebuvo priskirta jokių atskirų rūsio patalpų, o tik bendro naudojimo, t. y. patekimo į rūsį patalpos, kurios yra susijusios su patekimu ir į ieškovei UAB „Albektus“ priklausančias kito buto rūsio patalpas. Kolegijos nuomone, tokių skirtingų ir prieštaringų butų ir jų priklausinių žymėjimų negalėjo tinkamai paaiškinti kadastro įmonės atstovas, o rūsio patalpų faktinis suplanavimas iki atsakovei privatizuojant 2 butą, ir jai teigiant, kad ji naudojosi visomis rūsio patalpomis po savo butu, o 1 butas rūsio neturėjo, tik patvirtina tą aplinkybę, kad faktiškai rūsio patalpos pagal savo funkcinę paskirtį buvo suplanuotos ir naudotos tik dviem butams, nes nepaneigta aplinkybė, kad patalpos mansardoje, t. y. Kaip 3 butas buvo suformuotas vėliau, ir dėl to neperskirstytos jokios konkrečios rūsio patalpos (ieškovė tokį planą pateikė ir pradėdama šią civilinę bylą (t. 1, b. l. 9), todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovei daugiau teisių, negu ji įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sandorius iš asmenų, kurie butus įsigijo pagal butų privatizavimo taisykles ir pagal faktinius nusistovėjusius naudojimosi rūsio patalpomis, kaip butų priklausiniais, santykius. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, turi būti ginamos atsakovės teisės ir kultūros paveldo objektas (t. 5, b .l. 120–kultūros paveldo institucijos išvada dėl kultūros paveldo teisinio režimo pažeidimo faktų, t. 6 , b. l. 7), pripažįstant atsakovei nuosavybės teisę į 39,16 kv. m rūsio patalpas, o bendro naudojimosi rūsio patalpa paskiriant naudotis kartu su ieškove bendrosios nuosavybės teise (galiojusio LR CK 153 str., 121 str., LR CK 4.75 str., 4.82 str. 1 d., LR CPK 197 str. 2 d., 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms dėl neteisingai taikytų materialinės teisės normų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-27 nutarties nurodymus, išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (LR CPK 96 str., 93 str.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-29 sprendimu iš ieškovės UAB „Albektus“ atsakovei buvo priteista 2 050 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės– 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-13 nutartimi atsakovei iš ieškovės buvo priteista 2997 Lt bylinėjimosi išlaidų, perskaičiavus pirmosios instancijos teismo išlaidas bei atsižvelgus į pakeistos sprendimo dalies reikalavimų tenkinimą. Ieškovė UAB „Albektus“ kasacinėje instancijoje patyrė bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 280 Lt žyminio mokesčio paduodama kasacinį skundą, kuris buvo iš dalies patenkintas, tačiau atsižvelgus į apeliacinės instancijios išvadą tenkinti iš esmės atsakovės priešieškinio reikalavimus, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos dėl šio reikalavimo dalies ieškovei neatlygintinos. Taip pat atsižvelgus į papildomas atsakovės išlaidas apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylos dalį, konstatuotina, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei papildomai 1289 Lt bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 389 Lt išlaidų antstoliui (t. 5, b. l. 188) už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą bei 900 Lt advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 3736 Lt bylinėjimosi išlaidų (4286 Lt–550 Lt).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių ir naudojimosi rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo panaikinti.
Pripažinti atsakovei D. A. A. nuosavybės teisę į 39,16 kv. m rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2006-06-07 sudarytame kadastrinių matavimų plane žymimas indeksais P-4 (18,40 kv. m), P-5 (3,92 kv. m), P- 6 (14,10 kv. m), P-7 (2,74 kv. m), o rūsio patalpą, žymimą indeksu P-1 (5,86 kv. m), pripažinti bendrąja ieškovės UAB „Albektus“ ir D. A. A. nuosavybe nustatant, kad šia patalpa naudosis atsakovė D. A. A. ir ieškovė UAB „Albektus“, kaip 1 buto savininkė, bendrai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Albektus“ atsakovei D. A. A. 3736 Lt bylinėjimosi išlaidų.