- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2-4520-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00753-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Miko ir Tado leidyklos"
- Atsakovas
- UAB „Schenker“
- Trečiasis asmuo
- If P
- Kategorijos
- 2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos" spaustuvės ieškinį atsakovui UAB „Schenker“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo - If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Miko ir Tado leidyklos" spaustuvė 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Schenker“, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 80 666,35 EUR nuostolių atlyginimą, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys 2010 m. spalio 12 d. sudarė sandėliavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10001508-5, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo už atlygį saugoti sandėlyje ieškovo prekes, o ieškovas sutiko savo prekes perduoti atsakovui pasaugai ir už paslaugas sumokėti. Atsakovo sandėlyje ieškovas sandėliavo prekes – popierines (kartonines) pakuotes, skirtas sąlyčiui su maistu. 2013 m. gegužės 31 d. dalis atsakovui saugoti perduotų prekių buvo aplietos vandeniu (atsakovo atstovams kraunant sandėlyje prekes, buvo nulaužtas priešgaisrinės apsaugos purkštukas, po kuriuo buvo sandėliuojamos ieškovo prekės), tačiau atsakovas ieškovą apie tai telefonu informavo tik 2013 m. birželio 3 d., kai ieškovas atsitiktinai paprašė atkrauti būtent tas prekes. Kadangi atsakovas ieškovą informavo praėjus tik 3 dienoms po įvykio, tapo sunkiau nustatyti, kurios prekės ir kiek stipriai buvo aplietos vandeniu. Ieškovas įspėjo apie įvykį prekių užsakovus ir pasiteiravo, ar jie pageidautų įsigyti prekes, kurios buvo aplietos, tačiau didžioji dalis užsakovų atsisakė įsigyti tokias prekes. Ieškovui paprašius, atsakovas pateikė sąrašą prekių, kurios buvo aplietos, o 2013 m. birželio 4 d. trečiojo asmens If P&C Insurance AS filialo užsakymu UAB „Klaipėdos netas“ atstovai organizavo aplietų prekių apžiūrą, po kurios 2013 m birželio 25 d. ieškovas pretenzija pareikalavo atlyginti aplietos ir sugadintos produkcijos vertę (254 795,98 Lt). 2013 m. liepos 25 d. atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo pateikti papildomi, prekių vertę įrodantys, dokumentai. Trečiasis asmuo 2013 m. spalio 7 d. raštu informavo ieškovą, kad apliejimas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, tačiau, remdamasis nepriklausomo siurvejerio raportu, nurodė, kad buvo sugadinta tik 13 palečių prekių ir sutiko atlyginti ieškovui tik dalį patirtų nuostolių. Ieškovas atsakovui pakartotinai išsiuntė pretenziją dėl 254 495,98 Lt nuostolių atlyginimo. Buvo atlikti tyrimai, tačiau jų metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai patogeninių mikroorganizmų nerado. 2014 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimu trečiasis asmuo pervedė 17 000 EUR sumą ieškovui. Ieškovas dar kartą pateikė pretenziją atsakovui ir trečiajam asmeniui, nurodydamas, kad apliejimo metu patyrė 255 430,87 Lt tiesioginių nuostolių ir 37 189,41 Lt papildomų nuostolių, viso – 292 620,28 Lt, iš kurių trečiasis asmuo atlygino tik 17 000 Lt. Kartu ieškovas nurodė, kad tolesnis aplietų prekių saugojimas tik toliau didina nuostolius, todėl tikslinga šias prekes parduoti kaip popieriaus atliekas. Trečiasis asmuo, reaguodamas į šią pretenziją, atsisakė keisti savo poziciją, todėl ieškovas 2014 m. lapkričio 24 d. pranešė apie priimtą sprendimą aplietas prekes parduoti kaip popieriaus atliekas. Dalyvaujant antstoliui, prekės buvo išvežtos ir parduotos UAB „Ekobazė“. Šio proceso metu buvo paimta kelių vizualiai pažeistų ir nepažeistų prekių mėginiai, kurie pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją tyrimams. Tyrimų metu buvo rastas pelėsis, tačiau atsakovas geranoriškai nuostolių neatlygino. Ieškovas mano, kad tarp šalių sudaryta atlygintinė sandėliavimo sutartis, kurios pagrindu saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Apliejimas šiuo atveju yra atsakovo darbuotojų veiksmų pasekmė, dėl ko prekės nebuvo išsaugotos ir tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais, kadangi saugotojas (atsakovas) visiškai materialiai atsako už priimtų pasaugai prekių saugumą ir privalo atlyginti visus nuostolius, susijusius su daiktų trūkumais ar sugedimu. Apliejimo metu buvo nepataisomai sugadintas visas ieškinyje nurodytas prekių kiekis, o apgadintų prekių verte yra laikytina prekių pardavimo kaina. Siekdamas patvirtinti ar paneigti nurodytą vandens patekimo ant kartono poveikį, ieškovas kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris padarė išvadą, kad supakuotas maisto produktas užsikrečia mikroorganizmais bei pelėsiu ar fizinės kilmės nešvarumais nuo užterštos pakuotės bei cheminės kilmės teršalais, kai į supakuotus maisto produktus migruoja kenksmingos cheminės medžiagos, esančios pakuotės sudėtyje. Atsižvelgiant į tai, jog maisto produktų pakuotei skirtas kartonas buvo aplietas gaisrų gesinimui skirtu vandeniu, kyla rizika, kad kartonas galėjo užsiteršti bakterijomis bei pelėsiu, kurie, patekę ant supakuoto maisto, pradės daugintis ir maisto produktai taps nesaugūs vartoti. Todėl kartoninė maisto produktų pakuotė, aplieta technologiniu priešgaisrinės sistemos vandeniu, nebeatitinka nurodytų kriterijų ir nebegali būti naudojama maisto produktams pakuoti. Ieškovo gaminiai tolesniame užsakovų gamybos procese yra naudojami maisto produktams pakuoti ir turi tiesioginį sąlytį su greitai gendančiais bei tiesiogiai vartojamais produktais, todėl užteršta pakuotė gali ne tik sugadinti įpakuotą produktą, bet ir sukelti vartotojo sveikatos sutrikimą ar net mirtį. Prašomi priteisti nuostoliai apskaičiuojami kaip negautos prekių pardavimo pajamos, nes pagal užsakymus gamintų prekių apliejimo incidento pasekoje ieškovas negavo pardavimo pajamų. Į ieškovo negautas pajamas yra įskaičiuota prekių pagaminimo savikaina, jų transportavimas, sandėliavimas ir pelno marža. Negauta pelno marža taip pat laikytina ieškovo nuostoliais, nes, negaudamas pardavimo pajamų už jau pagamintą produkciją, ieškovas praranda laiką, sunaudotą prekėms pagaminti. Ieškovo gamyba vykdoma mašininiu būdu, naudojamas pamaininis darbas ir gamyba vyksta nuolatos. Todėl po apliejimo pergamindamas sugadintas prekes ieškovas turėjo kitų užsakymų atsisakyti. Ieškovas pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų užsakovams neišrašė, nes sugadintų prekių parduoti nespėjo, todėl tinkamais ir pakankamais dokumentais prekių pardavimo kainai nustatyti laikytinos sutartys su užsakovais ir jų pateikti užsakymai. Ieškovas siekė sumažinti nuostolius ir didesnių nuostolių atsiradimo riziką, tardamasis su užsakovais ir realizuodamas sugadintas prekes. Be negautų prekių pardavimo pajamų, ieškovas dėl apliejimo taip pat patyrė ir kitų 21 780,62 EUR (75 204,14 Lt) dydžio nuostolių - (87,75 EUR (303 Lt) išlaidų už aplietų prekių krovimą į atsakovo sandėlį, apskaičiuotų pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir mokėjimo pavedimus; 3 158,56 EUR (10 905,88 Lt) skirtumas tarp aplietų prekių savikainos ir pergaminimo metu pabrangusios savikainos, apskaičiuotas pagal ieškovo parengtas pažymas; 72,98 EUR (252 Lt) išlaidų už aplietų prekių krovimą iš atsakovo sandėlio parduodant prekes kaip popieriaus atliekas, apskaičiuotų pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir mokėjimo pavedimus, 1 188,90 EUR (4 105,02 Lt) nuostolių dėl realizuotų prekių perpakavimo, pralankstymo, gofro dėžių keitimo, apskaičiuotų pagal ieškovo parengtą pažymą; 4 878,89 EUR (16 845,84 Lt) išlaidų, sumokėtų atsakovui už aplietų prekių sandėliavimą po apliejimo, apskaičiuotų pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir mokėjimo pavedimus; 201 EUR (694 Lt) išlaidų už laboratorinius tyrimus, apskaičiuotų pagal pateiktą sąskaitą ir mokėjimo pavedimą; 275,14 EUR (950 Lt) išlaidų už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes, apskaičiuotų pagal pateiktą sąskaitą ir mokėjimo pavedimą; 11 917,40 EUR (41 148,40 Lt) iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidariusių palūkanų sumą. Sandėliavimas buvo paskutinis etapas iki pajamų gavimo (visi ieškovo darbai jau buvo atlikti ir buvo likę tik pateikti produkciją užsakovui bei sulaukti apmokėjimo). Prekes apliejus vandeniu, didžioji dalis užsakovų atsisakė jas įsigyti, nes jos tapo netinkamomis naudoti sąlyčiui su maistu, todėl ieškovas, patyręs sąnaudų prekių gamyboje, negavo konkrečių sutartyse su užsakovais sutartų pardavimo pajamų, kurios ir turi būti laikomos ieškovo nuostoliais. Delsiant atlyginti šiuos nuostolius, susidarė ir papildomi nuostoliai, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Atsakovas teikia profesionalias sandėliavimo paslaugas už atlygį ir yra laikomas profesionaliu saugotoju, dėl ko jam atsakomybė už prekių sugedimą taikytina visais atvejais ir be kaltės. Atsakovas apie apliejimą neabejotinai žinojo, nes jis buvo sąlygotas paties atsakovo darbuotojų veiksmų, kurie, nulaužę purkštuką, akivaizdžiai pastebėjo plūstantį vandenį, ėmėsi veiksmų vandens liejimąsi sustabdyti, vėliau valė išsiliejusį vandenį. Apliejimas įvyko darbo dieną 13:00 val. Raporte nurodyta, kad vandens tekėjimas buvo išjungtas per valandą, t.y. 14:00 val. Kadangi sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs nedelsiant informuoti ieškovą apie bet kokias aplinkybes, galinčias įtakoti prekių kokybę, nepranešdamas ieškovui apie prekių apliejimą, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir tai lėmė sunkumus, siekiant vizualiai nustatyti, kokios ir kiek prekių buvo sugadintos. Ieškovas mano, kad dėl nesąžiningumo atsakovui turėtų būti taikoma griežtesnė civilinė atsakomybė. Kadangi ieškinys teismui paduodamas pirmąjį 2016 metų pusmetį, todėl turi būti taikoma 2016 m. sausio 1 d. galiojusi 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Taigi atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui privalo mokėti 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos sumos. Vadovaujantis įstatymais, atsakovas privalo atlyginti ieškovui su žyminio mokesčio sumokėjimu, teismo nutarčių vykdymu, dokumentų vertimu ir advokato pagalba susijusias bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Schenker“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 31 d., apie 13 val. atsakovo sandėlyje, darbuotojui nuimant prekes nuo stelažo Nr. 28, buvo užkliudytas virš jo esantis automatinės priešgaisrinės sistemos purkštukas, kurio pažeidimas per valandą buvo pašalintas. Visos 27, 28, 29 stelažuose buvusios ieškovo prekės buvo nedelsiant nukrautos nuo jų ir sukrautos atskiroje sandėlio teritorijoje, atskiriant vandeniu aplietas prekes nuo tų, ant kurių vanduo nepateko. Be to dauguma prekių buvo apsuktos transportavimui skirta plėvele bei uždengtos medžio drožlių plokštėmis, todėl visos prekės negalėjo būti aplietos. Apie įvykį sandėlyje atsakovas ieškovui pranešė telefonu įvykio dieną, ką patvirtina susirašinėjimas su atsakovo darbuotojais, tačiau ieškovas jų apžiūrėti atvyko tik po trijų dienų. Atsakovui nebuvo tikslo slėpti įvykį nuo ieškovo, nes jis savo veiklos civilinę atsakomybę yra apsidraudęs. Įvykus įvykiui, atsakovas apie įvykį nedelsdamas pranešė savo civilinės atsakomybės draudikui If P&C Insurance AS. Draudikas, sužinojęs apie įvykį ir siekdamas tiksliai nustatyti įvykio aplinkybes bei priežastis, pasamdė nepriklausomą siurvejerį (ekspertą) UAB „Klaipėdos netas“. 2013 m. birželio 4 d. į įvykio vietos bei ieškovo aplietų prekių apžiūrą atvyko ir apžiūroje dalyvavo ieškovo atstovė, atsakovo atstovas bei atsakovo draudiko If P&C Insurance AS iškviestas nepriklausomas siurvejeris (ekspertas). Nepriklausomas ekspertas nustatė, kad įvykio metu buvo aplieta tik dalis ieškovo prekių, sandėliuotų atsakovo, kita dalis nebuvo pažeista. Ieškovo prekės buvo itin gerai ir sandariai supakuotos, paruoštos transportavimui ir negalėjo būti aplietos įvykio metu. Ekspertas nustatė ir ekspertizės akte nurodė, kad iš 82 palečių 45 paletės buvo apvyniotos pakavimo plėvele, dalis palečių buvo uždengtos kartoniniais dangčiais, dalis - 37 paletės buvo dengtos medžio drožlių plokšte bei apvyniotos pakavimo plėvele. Todėl vandeniu buvo aplietos tik tos prekės, kurios buvo sudėtos ant palečių, tačiau nebuvo uždengtos. Nepriklausomas ekspertas nustatė ir ekspertizės akte nurodė, kad visos kitos prekės, kurios buvo sudėtos ant 64 vnt. palečių/pakuočių, apvyniotos transportavimo plėvele, uždengtos kartoninėmis arba medžio drožlių plokštėmis, nebuvo aplietos ar paveiktos drėgmės. Be to purkštukas purškia tik kelių metrų spinduliu, todėl negalėjo siekti visų atsakovo prekių išdėstytų 40 m² plote. Nors buvo nustatyta, kad vandeniu buvo užlietos 13 palečių (18 pakuočių) prekių, ieškovas su tuo nesutiko ir iškėlė versiją, kad prekės jau galėjo būti išdžiuvusios, jose gali būti pelėsis, jos netinkamos naudoti ir paprašė sumokėti visų ieškovo prekių kainą, už kurią prekės būtų parduotos užsakovams. Nuo įvykio dienos (2013 m. gegužės 31 d.) iki 2014 m. kovo 14 d. ieškovas savo iniciatyva neatlikinėjo jokių papildomų prekių tyrimų ar vertinimų. 2014 m. kovo 14 d. ieškovo prašymu į atsakovo sandėlį tikrinti prekių atvyko Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Atvykę specialistai apžiūrėjo krovinį ir konstatavo, kad visų prekių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Vandens suliejimo pėdsakų nebuvo rasta. 2014 m. kovo 28 d. vyko pakartotinis prekių tikrinimas, buvo paimti prekių mėginiai. Visi tyrimams paimti prekių mėginiai, kuriuos paėmė pareigūnai, buvo paimti visų mėginių paėmime dalyvavusių asmenų akivaizdoje, užplombuojant, kad nebūtų sukeisti. Nepriklausomiems Valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnams griežtai laikantis mėginių paėmimo procedūros, atlikus tyrimus, ant ieškovo prekių nebuvo rasta jokių patogeninių mikroorganizmų. Tuo tarpu ieškovo pateikti mikrobiologinio tyrimo protokolo rezultatai yra ne objektyvūs ir ydingi, nes mėginius tyrimams paėmė ne specialistė, kurios veiklos sritis yra mėginių paėmimas. Apie mėginių paėmimą nebuvo pranešta atsakovui, nepriklausomam ekspertui ar kompetentingiems valstybės institucijos darbuotojams ir šie asmenys mėginių atrinkimo ir paėmimo tyrimams procedūroje nedalyvavo. Mėginių tyrimas buvo atliekamas perdirbančios bendrovės teritorijoje/patalpose, mėginiai nebuvo sudėti į specialiai mikrobiologiniams tyrimams skirtus higienos maišelius ir užplombuoti, o tyrime dalyvavo tik ieškovo darbuotoja ir antstolis. Tyrimams atrinkus ir paėmus mėginius, šie mėginiai (neužplombuoti) iki jų perdavimo mikrobiologiniams tyrimams buvo ieškovo žinioje. Ieškovas buvo tiesiogiai suinteresuotas didesniu nei 292 620,28 Lt nuostolių atlyginimu, todėl neatmetama tikimybė, kad tyrimams atrinkti ir paimti mėginiai galėjo būti sukeisti, sąmoningai suliesti su bet kokiais pelėsių turinčiais daiktais ar paveikti taip, kad ant jų būtų aptikti pelėsiniai grybai. Be to prekės buvo paimtos 2014 m. lapkričio 27 d., o tyrimas atliktas tik 2014 m. gruodžio 2 d. Ieškovas periodiškai išsivežinėjo eksperto nustatytas neapgadintas prekes ir jas realizavo, todėl, akivaizdu, kad, jei įvykio metu būtų sugadintos visos ieškovo pas atsakovą sandėliuotos prekės, šios prekės negalėtų būti realizuojamos ir ieškovas šių prekių nebūtų realizavęs. Pagal sandėliavimo sutarties 5.1 punktą ieškovas ir atsakovas šia sutartimi yra sutarę dėl atsakovo civilinės atsakomybės apribojimo, t.y., kad ieškovui yra atlyginama tik atsakovui perduotų prekių netekimo ar sužalojimo žala (nuostoliai), jokie kiti nuostoliai (ieškovo turėtos išlaidos, negautos pajamos ir kt.) ieškovui nėra atlyginami. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl prekių apgadinimo, teismui neteikia jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, iš kokių asmenų ir kokia kaina ieškovas įsigijo kartoną (popierių), iš kurio buvo pagamintos įvykio metu apgadintos prekės, neteikia įrodymų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, kokia yra įvykio metu apgadintų prekių gamybos kaina. Ieškovui neteikiant tokių įrodymų, dalies apgadintų prekių vertė ir ieškovo patirtų nuostolių dydis net negali būti nustatytas. Ieškovas taip pat neteikia jokių kitų ieškovo išlaidas pagrindžiančių dokumentų bei įrodymų, kad šios išlaidos yra susijusios su ieškovo prekių apgadinimu. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įvykio metu dalies ieškovo apgadintų prekių kainą pagrindžiančių dokumentų, ieškovui buvo išmokėta 17 000 Lt draudimo išmoka ir tuo atlyginti ieškovo nuostoliai dėl įvykio metu dalies prekių (13 palečių / 18 pakuočių) apgadinimo.
Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo argumentus iš esmės atitinkančius atsakovo UAB „Schenker“ poziciją. Pažymi, kad 2013 m. sausio 24 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta atsakovo veiklos civilinė atsakomybė. 2013 m. gegužės 31 d. buvo pranešta apie įvykį atsakovo sandėlyje. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo pasamdytas nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“. Jis 2013 m. birželio 4 d. nustatė, kad vandeniu yra aplieta ir pažeista 13 vnt. ieškovo prekių palečių, kuriose buvo 18 vnt. prekių pakuočių. Nepriklausomas siurvejeris viską aprašė krovinio apžiūros raporte (Nr. V171.13). Likusios ieškovui priklausančios 64 paletės buvo tinkamai supakuotos, todėl drėgmė nepateko į pakuočių vidų. 2014 m. kovo 28 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, apžiūrėjusi ieškovui priklausančias prekes, kurios nepriklausomo siurvejerio buvo nustatytos nepažeistomis, taip pat nenustatė jokių šių prekių palečių apliejimo vandeniu ar pažeidimo požymių, mėginiuose patogeninių mikroorganizmų neaptiko. Ieškovo 2014 m.. gruodžio 9 d. mėginiai tyrimams buvo paimti šiurkščiai pažeidžiant mikrobiologinių mėginių paėmimo procedūrą. Ieškovas su trečiuoju asmeniu ir nepriklausomu siurvejeriu visiškai nebendradarbiavo ir neteikė ieškovo patirtų nuostolių dydžiui nustatyti būtinų dokumentų. Nustatant įvykio metu apgadintų ieškovo prekių (13 palečių, kuriose buvo 18 pakuočių) vertę, turėjo būti nustatyta atkuriamoji šių prekių vertė. Prekių pergaminimo kaina lygi naujų prekių pagaminimo kainai. Trečiasis asmuo kreipėsi į analogiškas prekes gaminančius ūkio subjektus su prašymu pateikti duomenis, kokia yra preliminari įvykio metu dalies ieškovo apgadintų prekių pagaminimo kaina, ir gavo informaciją, kad preliminari šių prekių pagaminimo kaina yra apie 17 000 LT. Todėl ieškovui buvo išmokėta neginčijama draudimo išmokos suma - 17 000 Lt. Be to būtina atsižvelgti, kad sandėliavimo sutarties 5.1 punktas riboja atsakovo civilinę atsakomybę, todėl ieškovui turi būti atlyginama tik ieškovo apgadintų prekių vertė, jokie kiti nuostoliai nėra atlyginami.
Ieškovas dublike nesutiko su atsiliepimuose išdėstytais argumentais, palaiko savo ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad atsakovo darbuotojo J. S. el. laiškas (siųstas 2013 m. birželio 3 d.) nepatvirtina laiko, kada ieškovui buvo pranešta apie apliejimą, tačiau patvirtina aplinkybę, jog tik 2013 m. birželio 3 d. prasidėjo derybos dėl aplietų prekių. Ieškovas pažymėjo, kad vanduo iš priešgaisrinės sistemos liejosi apie valandą ir nėra žinoma, koks vandens kiekis ir kokiu atstumu buvo paskleistas. Ieškovas neatvyko apžiūrėti apliejimo padarinių, nes nežinojo apie įvykį ir iki dubliko pateikimo dienos yra matęs tik po apliejimo į kitą vietą perkeltų prekių fotografijas, darytas trečiojo asmens pasamdyto siurvejerio. Ieškovas mėginius savo tyrimo metu atrinko ir paėmė jų naikinimo metu, todėl procesas vyko UAB „Ekobazė“ teritorijoje, viską fiksuojant antstoliui. Mėginiai nebuvo laikomi jo žinioje, nes tą pačią dieną buvo perduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, kas užfiksuota 2014 m. gruodžio 9 d. Mikrobiologinio tyrimo protokole. Prekių naikinimo metu buvo paimti trys tiksliniai mėginiai su vizualiai matomais patamsėjimais (pelėsiu) ir du atsitiktiniai be jokių vizualių matomų patamsėjimų. Jie buvo sudėti į naujus plastikinius maišelius, užklijuoti ir pažymėti antstolio. Visuose mėginiuose buvo aptiktas pelėsinis grybas. Atsakovui ir trečiajam asmeniui siųstoje pretenzijoje ieškovas informavo apie planuojamą prekių naikinimą, tačiau prieštaravimų nesulaukė. Atsižvelgtina, kad saugojimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal atsakovo iš anksto parengtą tekstą, todėl šalims draudžiama savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimą ir taikymą. Teismas į sutarties 5.1 punkte numatytą atsakovo civilinės atsakomybės apribojimą neturėtų atsižvelgti. Nėra pateikti raportą atlikusio asmens kvalifikacijos dokumentai. Be to 2013 m. birželio 4 d. vykusi apžiūra prasidėjo 10 val., o atsakovo atstovė prisijungė tik 14 val., todėl apžiūra iki tol buvo vykdoma dalyvaujant tik žalos dydžio sumažinimu suinteresuotoms šalims. Taip pat nepateikiama duomenų, kaip buvo tiriamos pakuotės. Pateikiamas tik išorinės pakuočių būsenos vertinimas. Ieškovas niekada neneigė, kad jam pavyko realizuoti dalį sugadintų prekių pradiniams jų užsakovams, tačiau tam buvo būtina, kad prekių užsakovai sutiktų prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Ieškovas laikosi pozicijos, kad priteisti nuostoliai turėtų būti skaičiuojami kaip negautos prekių pardavimo pajamos, todėl kitų aplinkybių neįrodinėja. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ne tik negautą pelną, bet ir negautas pajamas, kadangi prekės jau buvo pagamintos.
Atsakovas triplike prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai nurodo, kad ieškovas yra verslininkas profesionalas. Sudarydamos sandėliavimo sutartį, šalys aiškiai susitarė, kad ieškovo atsakovui perduotų prekių sugadinimo atveju atsakovas ieškovui atlygina tik prekių sugadinimo nuostolius, kurių dydis negali būti didesnis nei sugadintų prekių vertė. Dėl to ieškovas mokėjo ženkliai mažesnį atlygį už prekių sandėliavimą, nes puikiai žinojo, kad atsakovo civilinė atsakomybė yra ribota. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę sandėliavimo teisiniai santykiai niekaip nėra susiję su visuomenės interesais ar viešąja tvarka, todėl sandėliavimo teisinių santykių prigimtis aiškiai rodo, kad sandėliavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra dispozityvios ir šalys be jokių apribojimų gali numatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat susitarti dėl saugotojo civilinės atsakomybės apribojimo. Todėl ieškovo atsakovui perduotų prekių sugadinimo/praradimo atveju atsakovas ieškovui atlygina tik prekių sugadinimo/praradimo nuostolius, kurių dydis negali būti didesnis nei sugadintų/prarastų prekių vertė, jokie kiti nuostoliai (negautos pajamos ir kt. nėra atlyginami). Ieškovas dalį sandėliuotų prekių pristatė ir pardavė užsakovams, kuriems jos buvo pagamintos. Tai reiškia, kad ieškovas gavo absoliučiai visas pajamas, kurias tikėjosi gauti už stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotas prekes. Šiuo atveju neegzistuoja jokių ieškovo negautų pajamų. Ieškovas, reikalaudamas už laikotarpį, kuomet atsakovas pergamino dalį stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių, priteisti iš atsakovo tokią pačią pinigų sumą už kiek ieškovas jau yra pardavęs užsakovams stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotas prekes, tiesiog bando visiškai nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Visos prekės, kurias ieškovas iki įvykio užsakovams planavo parduoti, užsakovams buvo parduotos ir už šias parduotas prekes ieškovas gavo planuotas pajamas. Todėl neegzistuoja jokios ieškovo negautos pajamos dėl 2013 m. gegužės 31 d. įvykusio įvykio. Atsakovas visuomet pripažino ir šiuo metu pripažįsta, kad įvykusio įvykio metu buvo apgadinta dalis ieškovo prekių, sandėliuotų pas atsakovą (13 palečių/18 pakuočių). Siekiant objektyviai ir sąžiningai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl šių prekių apgadinimo, turi būti nustatyta pinigų suma, kurios reikia tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių ieškovo sugadintoms prekėms atgaminti. Todėl tikrasis ieškovui padarytos žalos dydis, ieškovo patirtų nuostolių suma dėl dalies įvykio metu apgadintų prekių gali būti nustatytas tik objektyviai įvertinus ieškovo medžiagų (kartono) įsigijimo kainą (savikainą) ir prekių gamybos savikainos kainą bei iš šios kainos atimant įvykio metu apgadintų prekių likutinę vertę. 2013 m. birželio 4 d. įvykio vietos ir apgadintų prekių apžiūroje dalyvavo ieškovas, atsakovas ir nepriklausomas ekspertas. Apžiūros metu ieškovo atstovė R. N. atsisakė atsakyti į klausimus apie jiems priklausantį krovinį, komentuoti/aptarti patirtus pažeidimus bei sudaryti bendrą apžiūros metu nustatytų sulietų prekių sąrašą/aktą. Ieškovas galėjo pats samdyti nepriklausomą ekspertą įvykio vietos ir prekių apžiūrai bei imtis kitų priemonių apgadintų prekių kiekiui nustatyti, tačiau to nedarė. Ieškovas teismui neteikia jokių įrodymų ir neįrodo, kad įvykio metu būtų apgadintas didesnis prekių kiekis, nei nustatė If P&C Insurance AS samdytas nepriklausomas ekspertas. Avarijos likvidavimo metu atsakovo darbuotojai neturėjo nei laiko, nei galimybių fotografuoti ar filmuoti įvykio vietos, avarijos metu buvo dedamos visos pastangos stelažuose sudėtų prekių išsaugojimui. Atsakovo sandėlyje įrengtos vaizdo filmavimo kameros tiesiogiai nefilmuoja stelažų Nr. 27, 28, 29. Purkštuko pažeidimas įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus (klaidos).
Trečiasis asmuo triplike nesutinka su ieškovo pateiktais argumentais ir prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo tapačius atsiliepimui į ieškinį argumentus, papildomai nurodo, kad UAB „Klaipėdos netas“ yra 1993 metais įkurta nepriklausomų ekspertų-siurvejerių kompanija, atliekanti krovinių/laivų inspektavimą ir žalų reguliavimą. Įmonė teikia krovinių apžiūros, susijusios su jų pažeidimais - žalos pobūdžio, priežasties ir nuostolių dydžio nustatymo paslaugas. Todėl UAB „Klaipėdos netas“ yra kompetentingas apžiūrėti įvykio vietą, įvykio metu apgadintas prekes bei nustatyti padarytos žalos dydį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad įvykio metu būtų aplietas (apgadintas) didesnis prekių kiekis, nei nustatė nepriklausomas siurvejeris, todėl ieškovo teiginiai, kad įvykio metu buvo apgadintos visos ieškovo prekės sandėliuotos stelažuose Nr. 27, 28, 29, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėjo, kad spaudos darbų gamybos procese didžiausią spaudos darbų kainą sudaro „klišės“ (spaudai naudojamos formos pagaminimas). Todėl didesnio kiekio gaminių gamybos savikaina yra minimali. Ieškovas dirba su pas ieškovą nuolat prekes (kartonines pakuotes) užsakančiais (perkančiais) maisto gamintojais, todėl, labiausiai tikėtina, kad ieškovas užsakovams gamindamas kartonines pakuotes, atsižvelgdamas į tai, kad papildomo kartoninių pakuočių gamybos savikaina yra itin maža, pagamino perteklinį kartoninių pakuočių kiekį, tikėdamasis, kad užsakovai artimiausiu metu užsisakys papildomą kartoninių pakuočių kiekį, o ieškovas šias kartonines pakuotes užsakovams parduos už įprastinę kainą. Šiuo atveju ieškovas, tikėtina, negalėjo parduoti kartoninių pakuočių ne dėl to, kad jos būtų sugadintos įvykio metu, o dėl to, kad pasikeitė šių kartoninių pakuočių dizainas, todėl bando įtikinti teismą neva šios pakuotės buvo sugadintos įvykio metu ir reikalauja teismo priteisti iš atsakovo nuostolius dėl šių kartoninių pakuočių utilizavimo. Ieškovo negautos pajamos pagal sudarytą sandėliavimo sutartį nėra atlyginamos. Taip pat ieškovas teismui neteikia jokių ieškovo prekių vertę pagrindžiančių dokumentų ir tai reiškia, kad ieškovas teismui neįrodo dėl dalies prekių sugadinimo patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra laikomas nepagrįstu ir turi būti atmestas. Ieškovas mėginius mikrobiologiniams tyrimams ėmė pats vienašališkai, nedalyvaujant šių tyrimų rezultatais tiesiogiai suinteresuotiems asmenims (atsakovui ir trečiajam asmeniui, todėl ieškovo teismui pateikti mikrobiologinio tyrimo protokolo rezultatai yra ne objektyvūs ir ydingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad, apliejus ieškovui priklausančias prekes, buvo padaryti tiesioginiai nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju purkštukas buvo mechaniškai nulaužtas, dėl ko neabejotinai krito slėgis ir priešgaisrinė sistema suveikė. Tai pavyko nustatyti, susipažinus su atsakovo pateikta projektine dokumentacija. Apliejimas vandeniu vyko apie 1 val. laiko, o ieškovo prekės buvo sandėliuojamos tiesiai po minėtu purkštuku. Dėl prekių apliejimo ieškovas negavo pardavimo pajamų, kurios ir laikytinos ieškovo tiesioginiais nuostoliais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovo ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad ieškinys yra pareikštas iš sutarties kylančių teisinių santykių pagrindu, todėl ir turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis bei šalių susitarimu. Draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta vėliau, nes ieškovas neteikė dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį.
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus trečiojo asmens ir atsakovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad turi būti vadovaujamasi šalių sutarties nuostatomis dėl atsakovo atsakomybės ribojimo. Draudikas, išmokėdamas žalos atlyginimą ieškovui, atsižvelgė į aplietų prekių pagaminimo vertę, atsakovas neįrodė, kad buvo aplieta daugiau prekių negu nustatė nepriklausomas survejeris. Be to nėra jokio pagrindo atlyginti atsakovo pardavimų vertę, nes to nenumato šalių susitarimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. S. (atsakovo rizikos vadybininkas) parodė, kad atsakovo sandėliuose yra spinklerinė sistema, kuri reaguoja į gaisrą, dūmus, liepsną. Nagrinėjamu atveju buvo mechaniškai paveiktas vienas iš šios sistemos purkštukų, apie ką jam nedelsiant buvo pranešta. Kai liudytojas atėjo į įvykio vietą, iš pažeisto purkštuko vanduo liejosi žemyn nenutrūkstančia srove, todėl buvo imtasi priemonių nukreipti besiliejantį vandenį gumine žarna į lauką, o po maždaug 20 min. vanduo buvo išjungtas. Priešgaisrinė sistema visa apimtimi nesuveikė, nes skylutė purkštuke buvo nedidelė ir slėgis nekrito. Buvo imtasi priemonių išvežti aplietas prekes į kitą vietą, ten aplietos ir neaplietos prekės buvo sudėtos atskirai. Liudytojas asmeniškai tą pačią dieną (2013-05-31) susisiekė su ieškovo atstovu telefonu ir pranešė apie įvykį, informavo, kad jis gali atvykti apžiūrėti apgadintų prekių. Ieškovo prekės buvo sandėliuojamos per visą 50 metrų ilgio stelažą. Čia įrengtų vaizdo kamerų nėra. Kiti aplietų prekių savininkai pretenzijų nereiškė, jiems buvo atlyginta pagal susitarimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2013-01-24 tarp trečiojo asmens If P&C Insurance AS ir atsakovo UAB „Schenker“ buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. CMRA 001720, kuria buvo apdrausta atsakovo veiklos civilinė atsakomybė.
2010-10-12 tarp ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė ir atsakovo UAB „Schenker“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 10001508-5, sandėliavimo paslaugos, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už atlygį saugoti sandėlyje ieškovo prekes, o ieškovas sutiko perduoti savo prekes pasaugai atsakovui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (sutarties 2.1 p.). Taigi tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami sandėliavimo teisiniais santykiais.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-05-31 dienai ieškovas pas atsakovą sandėlyje, esančiame Sausių k., Trakų rajone, sandėliavo visą eilę prekių, kurios buvo sudėtos skirtingose sandėlio vietose - dalis ieškovui priklausančių prekių (82 paletės) buvo sukrautos atsakovo sandėlyje esančiuose trijuose skirtinguose stelažuose (Nr. 27, 28, 29). Ieškovo sandėlyje esantys stelažai yra penkių aukštų, tarp stelažų yra 2 m pločio praėjimas.
2013-05-31 (penktadienį), apie 13:00 val. atsakovo sandėlyje, atsakovo darbuotojui (krautuvo vairuotojui) nuimant prekes iš stelažo Nr. 28, buvo užkliudytas ir pažeistas vienas automatinės priešgaisrinės sistemos purkštukas, esantis virš stelažo Nr. 28, kuris pradėjo purkšti vandenį. Šio purkštuko pažeidimas buvo pašalintas maždaug per vieną valandą. Visos stelažuose Nr. 27, 28, 29 ieškovo sandėliuotos prekės buvo nedelsiant nukrautos nuo stelažų Nr. 27, 28, 29 bei sukrautos atskirai sandėlio teritorijoje, atskiriant vandeniu aplietas prekes nuo prekių, ant kurių vanduo nepateko. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Pareikštu ieškiniu ieškovas tvirtina, kad nurodyto įvykio pasėkoje buvo apgadintos visos ieškovo atsakovo sandėlyje saugotos prekės. Atsakovas ir trečiasis asmuo tvirtina, kad dėl įvykusio vieno purkštuko pažeidimo, esančio virš stelažo Nr. 28, buvo aplieta tik dalis ieškovui priklausančių prekių. Taigi pirmiausia byloje tarp šalių kilo ginčas dėl aplietų prekių kiekio, po to – dėl aplietų prekių vertės. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens pozicija ir konstatuoja, kad ieškovas objektyviais ir pakankamais įrodymais nepagrindė savo ieškinio argumentų dėl sugadintų prekių kiekio, t.y., kad visos saugojimui perduotos prekės buvo sugadintos ir netinkamos naudoti, o taip pat neįrodė ieškinyje nurodyto nuostolių dydžio (CPK 178 str.).
Ieškovas teigia, kad apie nurodytą įvykį (prekių apliejimą) jis sužinojo atsitiktinai, kai 2013 m. birželio 3 d. atsakovo paprašė atkrauti būtent tas prekes, tačiau byloje apklaustas liudytoju R. S. (atsakovo rizikos vadybininkas) parodė, kad jis asmeniškai tą pačią dieną (2013-05-31) susisiekė su ieškovo atstovu telefonu ir pranešė apie įvykį, informavo, kad šis gali atvykti apžiūrėti apgadintų prekių, tačiau ieškovo atstovas neatvyko. Šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Tai, kad, įvykus įvykiui, ieškovui buvo pranešta apie įvykį, patvirtina ir šalių susirašinėjimas - 2013-06-03 (pirmadienį) atsakovo darbuotojas J. S. ieškovui persiuntė visų ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių sąrašą bei derino dalies ieškovo aplietų prekių apžiūros laiką, kartu dalyvaujant draudimo bendrovės atstovui. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad iki 2013-06-03 (pirmadienio) ieškovui jau buvo žinoma apie dalies prekių apliejimą ir ieškovas su atsakovu tik derino dalies aplietų prekių apžiūrą, dalyvaujant draudimo bendrovės atstovui. Ieškovas pas atsakovą apžiūrėti dalies aplietų prekių atvyko tik 2013-06-04 (antradienį).
Atsakovas iš karto po įvykio apie įvykį pranešė ir savo civilinės atsakomybės draudikui If P&C Insurance AS, kuris ėmėsi veiksmų nustatyti įvykio aplinkybes ir dalies ieškovui priklausančių prekių apliejimo priežastį, dėl apliejimo sugadintų prekių kiekį bei kitas įvykio aplinkybes, dėl ko pasamdė nepriklausomą siurvejerį (ekspertą) UAB „Klaipėdos netas“ ir informavo ieškovą apie tai. Nustatytu laiku 2013-06-04 (antradienį) į įvykio vietos bei ieškovo aplietų prekių apžiūrą atvyko ir apžiūroje dalyvavo ieškovo atstovė (kokybės skyriaus vadovė R. N., atvyko pavėlavusi), atsakovo atstovas (rizikos ir kokybės vadybininkas R. S.) bei atsakovo draudiko If P&C Insurance AS iškviestas nepriklausomas siurvejeris (ekspertas) A. A. (UAB „Klaipėdos netas“). Šios apžiūros metu, kaip tvirtina krovinio apžiūros raportas Nr. V171.13, nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“ nustatė, kad 2013-05-31 buvo pažeistas vienas automatinės priešgaisrinės sistemos purkštukas, esantis virš stelažo Nr. 28, kuris pradėjo purkšti vandenį, dėl to vandeniu buvo aplieta dalis ieškovui priklausančių prekių. Atsakovas nukrovė visas ieškovo prekes, sandėliuotas stelaže Nr. 28 (virš kurio buvo pažeistas purkštukas) bei prekes buvusias gretimuose stelažuose Nr. 27 ir 29 ir jas sukrovė atskiroje sandėlyje atitvertoje teritorijoje. Nepriklausomas siurvejeris nustatė, kad stelažuose Nr. 27, 28, 29 buvo laikomos 82 vnt. palečių ieškovo prekių. Nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“, apžiūrėjęs nurodytas prekes, nustatė, kad vandeniu yra aplieta ir pažeista 13 vnt. ieškovo prekių palečių, kuriose buvo 18 vnt. prekių pakuočių. Likusios ieškovui priklausančios 64 paletės buvo tinkamai supakuotos (uždengtos kartoniniais bei medžio drožlių plokščių dangčiais bei tampriai apvyniotos polietilenine pakavimo plėvele), todėl drėgmė nepateko į pakuočių vidų ir prekės šiose paletėse išliko nepažeistos. Tokiu būdu ieškovo teiginiai, kad neva dėl vieno automatinės priešgaisrinės sistemos purkštuko purškiamo vandens buvo užlietos ir sugadintos visos ieškovui priklausančios prekės (sandėliuotos stelažuose Nr. 27, 28, 29) atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kad ieškovas neginčija aplinkybės, kad ieškovo prekės buvo sudėtos ant trijų skirtingų stelažų (Nr. 27, 28, 29), buvo išdėstytos maždaug 40 kv.m plote, todėl, akivaizdu, kad tik vienas pažeistas ir vandenį purškiantis purkštukas (esantis tik virš stelažo Nr. 28), kuris vandenį purškia tik kelių kvadratinių metrų spinduliu, net negalėjo aplieti visų ieškovo prekių, kurių didžioji dalis buvo itin gerai supakuotos, eilę kartų apsuktos neperšlampama transportavimo plėvele ir uždengtos kelių centimetrų storio medžio drožlių plokštėmis.
Pažymėtina, kad, ieškovui nesutinkant su atsakovo ir jo draudiko pozicija bei tvirtinant, kad buvo aplietos visos ieškovo sandėliuotos prekės, 2014-03-28 į atsakovo sandėlį, esantį Sausių k., Trakų rajone, apžiūrėti ir patikrinti ieškovo prekių atvyko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šioje apžiūroje dalyvavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ieškovas, atsakovas ir nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, apžiūrėjusi ieškovui priklausančias prekes, kurios nepriklausomo siurvejerio buvo nustatytos nepažeistomis, taip pat nenustatė jokių šių prekių palečių apliejimo vandeniu ar pažeidimo požymių. Abejoti šios tarnybos išvada taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš įvykio metu nepažeistų ieškovo prekių palečių paėmė mėginius mikrobiologiniams tyrimams, laikantis mėginių paėmimo procedūros - visi paimti mėginiai buvo sudėti į specialius mikrobiologiniams tyrimams skirtus paketus ir apžiūros metu užplombuoti. 2014-04-17 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rašte Nr. 69D1-544a nurodė, kad, atlikus paimtų mėginių laboratorinius tyrimus, mėginiuose patogeninių mikroorganizmų neaptikta. Ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovo teiginius, kad įvykio metu buvo pažeistos 82 ieškovui priklausančių prekių paletės.
Nepaisant nurodytų aplinkybių ir objektyviai bei nešališkai konstatuotų faktų dėl dalies ieškovui priklausančių prekių sugadinimo, apliejant vandeniu, ieškovas teismui pateikė 2014-12-31 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-14-153 ir 2014-12-09 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyriaus mikrobiologinio tyrimo protokolą Nr. MA6465 (MA15143 – MA15147), kurie, ieškovo teigimu, įrodo, kad 2013-05-31 įvykio metu buvo apgadintos visos 82 ieškovui priklausančių prekių paletės. Tačiau teismas tiek pateiktus paminėtus įrodymus, tiek ieškovo argumentus vertina kritiškai (CPK 185 str.), kadangi nurodytas tyrimas atliktas, nesilaikant mėginių paėmimo procedūros - mėginius ėmė ne specialistas, o ieškovas; mėginiai buvo imami ne įvykio vietoje, o popieriaus atliekas superkančioje bendrovėje; į mėginių paėmimą nebuvo šaukiami ir mėginių paėmime nedalyvavo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo; paimti mėginiai nebuvo sudėti į specialius mikrobiologiniams tyrimams skirtus paketus ir nebuvo užplombuoti. Be to mėginiai buvo paimti iš prekių, kurios įvykio metu jau buvo sugadintos (partija 113919, IN 91350; partija 113668, IN 84432), ką pripažino ir atsakovas, arba kurios nebuvo įvykio vietoje (partija 113980, INV170581; partija 114090, IN 94193). Iš 2014-12-31 antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-14-153 matyti, kad šiame protokole fiksuojamos aplinkybės, jog 2014-11-27 ieškovas iš atsakovo sandėlio paima sandėliuojamas prekes ir jas pristato į UAB „Ekobazė“. Protokole nurodoma, kad iš pristatytų prekių yra paimami pavyzdžiai, likusios pristatytos prekės yra naikinamos. Taigi minimas įrodymas neginčijamai tvirtina jau aukščiau paminėtus mėginių paėmimo procedūros pažeidimus, o nurodyti pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą abejoti atliktų mikrobiologinių tyrimų objektyvumu, nes jie neatitinka kitų byloje esančių objektyvių įrodymų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovo teikiamas 2014-12-09 mikrobiologinių tyrimų protokolas neįrodo, kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitos prekės, nei nustatė nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“ ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl teismas turi pakankamą ir pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui atlygintina žala skaičiuotina tik už realiai sugadintas prekes, t.y. 13 palečių, kuriose buvo 18 pakuočių prekių.
Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai kritikuoja tiek nepriklausomo eksperto UAB „Klaipėdos netas“ kompetenciją, tiek patį apžiūros raportą. Viešai skelbiama ir atsakovo bei trečiojo asmens pateikta į bylą informacija tvirtina, kad UAB „Klaipėdos netas“ yra 1993 metais įkurta nepriklausomų ekspertų–siurvejerių kompanija, atliekanti krovinių inspektavimą ir žalų reguliavimą. Ši bendrovė yra viena iš didžiausių ir daugiau kaip 23 metus Lietuvoje veikiančių bendrovių, teikiančių krovinių apžiūros, susijusios su jų pažeidimais – žalos pobūdžio, priežasties ir nuostolių dydžio nustatymo paslaugas. Be to UAB „Klaipėdos netas“ yra nepriklausomas asmuo, nesusijęs nei su ieškovu, nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios bendrovės kompetencija, nešališkumu ar nustatytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nepriklausomo eksperto konstatuotus faktus bei aplinkybes ar įrodančių, kad įvykio metu buvo apgadintos visos stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotos prekės. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose dėsto bendro pobūdžio, niekuo objektyviai nepagrįstas prielaidas, kad įvykio metu galėjo būti aplietos visos ieškovo prekės, sandėliuotos stelažuose Nr. 27, 28, 29, tačiau įvykio vietos ir prekių apžiūros metu (2013-06-04) vandeniu aplietos prekės jau galėjo būti išdžiuvusios, todėl nepriklausomas ekspertas galėjo netiksliai nustatyti aplietų prekių kiekį. Šie ieškovo bendro pobūdžio samprotavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta ir ieškovas neneigia, kad jo prekės (kartoninės pakuotės) buvo sudėtos į storas kartonines dėžes ir sudėtos ant transportavimo palečių. Didžioji dalis palečių su kartoninėmis dėžėmis buvo tampriai apsuktos transportavimo plėvele bei uždengtos medžio drožlių plokštėmis. Nepriklausomas ekspertas, apžiūrėjęs visas ieškovo prekes, nustatė, kad dalis (13 palečių /18 pakuočių) ieškovo prekių yra apgadintos (yra šlapios tiek kartoninės dėžės, kuriose buvo sudėtos prekės (kartoninės pakuotės), tiek ir šiose dėžėse buvusios prekės (kartoninės pakuotės)). Vandens apliejimo požymiai (vandens apliejimo žymės) buvo aiškiai ir akivaizdžiai matomi tiek ant kartoninių dėžių, kuriose buvo sudėtos prekės (kartoninės pakuotės), tiek ant pačių prekių (kartoninių pakuočių). Kita dalis prekių (64 paletės) buvo nesugadintos (tiek kartoninės dėžės, kuriose buvo sukrautos prekės (kartoninės pakuotės), tiek pačios prekės (kartoninės pakuotės) buvo visiškai sausos ir be jokių vandens apliejimo požymių). Per trumpą laiką nuo įvykio iki prekių apžiūros prekių apliejimo požymiai negalėjo pasišalinti ir nepasišalino, ką nustatė nepriklausomas ekspertas, nurodydamas, kad dalis dėžių, kuriose buvo sudėtos prekės ir pačios prekės yra aplietos, kita dalis dėžių, kuriose buvo sudėtos prekės, ir pačios prekės buvo visiškai sausos. Jei drėgmė būtų galėjusi pasišalinti nuo aplietų dėžių, kuriose buvo sudėtos prekės, ir prekių, visos dėžės ir jose esančios prekės būtų visiškai sausos ir nebūtų rasta drėgnų/šlapių dėžių, kuriose buvo sudėtos prekės, ir prekių. Tačiau, apžiūros metu buvo nustatyta, kad dalis dėžių kuriose buvo sudėtos prekės ir pačios prekės yra drėgnos/šlapios. Tai akivaizdžiai rodo, kad drėgmė nuo aplietų prekių nepasišalino, o ant kitų prekių (kartoninių pakuočių) nėra matomi netgi liekamieji vandens pėdsakai/žymės. Taigi nėra pagrindo abejoti nešališku, nepriklausomu ekspertu, kuris nustatė, kad dalis kartoninių dėžių ir jose esančių prekių yra šlapios ir su vandens apliejimo požymiais, kita dalis kartoninių dėžių ir jose esančių prekių yra visiškai sausos ir neturi visiškai jokių vandens apliejimo požymių. Šios aplinkybės rodo, kad įvykio metu buvo aplietos ir apgadintos ne visos stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotos ieškovo prekės, o tik nepriklausomo eksperto nustatyta dalis prekių (13 palečių/ 18 pakuočių).
Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, kad įvykio metu buvo sugadintos visos ieškovo pas atsakovą sandėliuotos prekės, ieškinyje vaizdžiai pasakoja apie pasekmes, kurios neva galėjo sukelti įvykio metu aplietų prekių (kartoninių pakuočių) panaudojimas. Ieškovas nurodo, kad visos ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotos prekės buvo sulietos, užkrėstos pelėsiu ir cheminiais teršalais, šios prekės galėjo sukelti žmonių sveikatos sutrikimus ar net mirtį, dėl ko ieškovui už šių prekių sukeltas itin neigiamas pasekmes galėjo būti taikoma civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tačiau teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie yra grindžiami išskirtinai paties ieškovo samprotavimais ir prielaidomis, be to neturi nieko bendra su tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo esme. Kaip jau minėta, tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl įvykio metu apgadintų prekių kiekio ir apgadintų prekių vertės. Nepriklausomas ekspertas nustatė, kad įvykio metu buvo apgadinta 13 palečių /18 pakuočių ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių, o likusi dalis ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių (64 paletės/ pakuotės) nebuvo apgadintos. Aplinkybę, kad įvykio metu buvo sugadinta tik dalis ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių, patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, kuris neneigia pardavęs ieškovo pas atsakovą stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotas prekes, kurios tariamai nukentėjo įvykio metu.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo patirtus nuostolius sudaro bendra 80 666,35 EUR (278 524,77 Lt) nuostolių suma, susidedanti iš: 74 123,21 EUR (255 932,63 Lt) negautų aplietų prekių pardavimo pajamų, jas sumažinus 15 237,49 EUR (52 612,00 Lt) suma, gauta realizavus dalį aplietos produkcijos rinkos kaina, dalį – sumažinta kaina, bei pardavus sugadintas prekes kaip popieriaus atliekas, kadangi, kaip teigia ieškovas, jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir dalį aplietos, bet vizualiai nesugadintos produkcijos, jam pavyko realizuoti sumažinta kaina, taip gaunant 7 999,52 EUR (27 620,74 Lt) pajamų. Be to dalį nuostolių 2 314,43 EUR (7 991,26 Lt) ieškovas kompensavo pajamomis, gautomis pardavus sugadintas prekes kaip popieriaus atliekas, nes jokiems kitiems tikslams nekokybiškų prekių jau nebuvo galimybės panaudoti. Tačiau, kaip iš esmės teisingai savo atsikirtimuose nurodo atsakovas, prieš parduodant aplietas prekes, jos turėjo būti išpakuotos, peržiūrėtos, pralankstytos lankstymo linijos ir vėl supakuotos, ir tik tada pristatomos pirkėjams. Be to ieškovas kartu su ieškiniu teikiamoje „Nuostolių apskaičiavimo lentelėje“ skiltyje „Produkcijos statusas“ ties produkcijos sąrašu įrašė: „Pardavimas“; „Pergaminimas“; „Pasikeitė dizainas“; „Pridavimas makulatūrai“. Tai, kad ieškovas realizavo stelažuose Nr. 27, 28, 29 buvusias ir nepriklausomo eksperto nesugadintomis nustatytas prekes, taip pat patvirtina ieškovo užsakymai krovinių išvežimui ir važtaraščiai. Prekės iš atsakovo sandėlio buvo išvežamos periodiškai: 2014-07-08; 2014-07-11; 2014-07-14; 2014-07-16; 2014-07-21; 2014-07-25 bei 2014-11-24 (dalyvaujant antstoliui). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas periodiškai išsivežinėjo eksperto nustatytas neapgadintas prekes ir jas realizavo. Taigi ieškovas pardavė pas atsakovą sandėliuotas prekes ir tokie ieškovo veiksmai rodo, kad įvykio metu buvo pažeista tik eksperto nustatyta prekių dalis, o ne visos ieškovo pas atsakovą sandėliuotos prekės.
Ieškovas, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovui buvo pareiškęs pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuria iš atsakovo reikalavo sumokėti už 82 ieškovo prekių paletes, be to reikalavo sumokėti ne realiai ieškovo dėl palečių prekių apgadinimo patirtus nuostolius, o ieškovo nurodomas pinigų sumas, už kurias ieškovas visas prekes norėjo parduoti tretiesiems asmenims. Analogiškas ieškinys yra pareikštas ir nagrinėjamoje byloje, t.y. ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo nuostolius, skaičiuojamus kaip negautos prekių pardavimo pajamos, todėl kitų aplinkybių neįrodinėja. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo taip pat negautą pelną bei negautas ir kitas išlaidas. Tačiau šiuo atveju buvo pažeista tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sandėliavimo sutartis ir dėl to atsakovui kilo sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 d.). Todėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės apimtis nustatoma pagal sudarytą sandėliavimo sutartį. Šios sutarties 5.1 punktas riboja atsakovo civilinę atsakomybę ir nustato, kad atsakovas padengia nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės, bet ne daugiau negu priimtų saugoti ar sugadintų prekių vertė. Taigi šiuo atveju ieškovui turi būti atlyginta tik ieškovo apgadintų prekių vertė, jokie kiti nuostoliai nėra atlyginami.
Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovo atsakomybę dėl dalies prekių apgadinimo reglamentuoja CK 6.846 straipsnio 1 dalis ir 6.845 straipsnio 3 dalis, kuriose yra įtvirtintos imperatyvios taisyklės, neleidžiančios atsakovui (profesionaliam saugotojui) apriboti savo civilinės atsakomybės - jose nėra numatyta galimybė šalims tarpusavio susitarimu nuo šių taisyklių nukrypti ar jų netaikyti. Vadovaujantis tuo, ieškovas teigia, kad 2010-10-12 sandėliavimo sutartyje aiškiai numatytas atsakovo civilinės atsakomybės apribojimas neturėtų būti taikomas. Tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovui ir atsakovui sudarius sandėliavimo sutartį bei aiškiai susitarus dėl ieškovo civilinės atsakomybės apribojimo, atsakovo civilinės atsakomybės apimtį dėl prekių sugadinimo/praradimo nustato sandėliavimo sutartis, o ne bendroji teisės norma. Be to tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, verslininkai, o pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi įstatymas nedraudžia apriboti saugotojo civilinę atsakomybę, todėl šalių 2010-10-12 sandėliavimo sutartyje numatytas atsakovo civilinės atsakomybės apribojimas yra teisėtas, galiojantis ir taikytinas.
Sandėliavimo sutartis (5.1 p.) aiškiai numato, kad ieškovo atsakovui perduotų prekių sugadinimo/praradimo atveju atsakovas ieškovui atlygina tik prekių sugadinimo/praradimo nuostolius, kurių dydis negali būti didesnis nei sugadintų/prarastų prekių vertė. Tai reiškia, kad prekių sugadinimo/praradimo atveju ieškovui nėra atlyginamos jokios negautos pajamos. Tuo tarpu ieškovas teismui neteikia jokių įrodymų ir neįrodinėja dalies ieškovo apgadintų prekių vertės. Ieškovas reiškia reikalavimus tik dėl negautų pajamų atlyginimo, kurios pagal 2010-10-12 sandėliavimo sutartį nėra atlyginamos. Todėl visi ieškovo reikalavimai dėl tariamai ieškovo negautų pajamų yra nepagrįsti ir atmestini.
Pažymėtina, kad pats ieškovas nurodo, jog vieną dalį stelažuose Nr. 27, 28, 29 sandėliuotų prekių pardavė užsakovams (jos nepergamindamas), o likusią dalį prekių pergamino ir taip pat pardavė užsakovams. Tačiau didžioji dalis prekių buvo pergaminta užsakovams ne dėl to, kad jos buvo sugadintos, o dėl to, kad pasikeitė šių prekių dizainas. Šias aplinkybes pats ieškovas nurodo pateiktoje nuostolių apskaičiavimo lentelėje. Vadinasi, visos prekės, kurias ieškovas iki įvykio užsakovams planavo parduoti, užsakovams buvo parduotos ir už šias parduotas prekes ieškovas gavo planuotas pajamas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neegzistuoja jokios ieškovo negautos pajamos dėl 2013-05-31 įvykusio įvykio.
Nustatant įvykio metu apgadintų ieškovo prekių (13 palečių, kuriose buvo 18 pakuočių) vertę, turi būti nustatyta atkuriamoji šių prekių vertė, t.y. apskaičiuota pinigų suma, kurios reikia šioms prekėms pergaminti. Šių prekių pergaminimo kaina yra lygi šių prekių pagaminimo kainai. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja ir įrodymų neteikia (nei medžiagų (kartono ir kt.), panaudoto apgadintų prekių gamybai, įsigijimo dokumentų (sąskaitų-faktūrų, prekių įvežimo deklaracijų, mokėjimo pavedimų už įsigytas medžiagas ir kt.), nei šių prekių gamybos kainą pagrindžiančių dokumentų. Šių dokumentų ieškovas neteikė ir trečiajam asmeniui. Nepriklausomas siurvejeris UAB „Klaipėdos netas“ savo raporte taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė prekių vertę, t.y. prekių pardavimo klientams kainas patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nebuvo pateikti prekių savikainą patvirtinantys dokumentai ir/ar skaičiavimai (pateikti tik prekių užsakymai ir projektai), todėl tikslų nuostolių dydį nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas If P&C Insurance AS neteikė jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima nustatyti įvykio metu apgadintų ieškovo prekių (13 palečių, kuriose buvo 18 pakuočių) vertę, draudikas kreipėsi į analogiškas prekes gaminančius ūkio subjektus su prašymu pateikti duomenis, kokia yra preliminari įvykio metu dalies ieškovo apgadintų prekių pagaminimo kaina. If P&C Insurance AS buvo informuota, kad preliminari šių prekių pagaminimo kaina yra apie 17 000 Lt, todėl šią sumą trečiasis asmuo ieškovui ir išmokėjo (LR Draudimo įstatymo 98 str. 6 d.). Ieškovui neįrodinėjant aptartų aplinkybių (nuostolių dydžio pagal šalių sutartį), teismas daro išvadą, kad išmokėta draudimo suma visiškai kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius. Taigi ieškovas teismui neteikia jokių įrodymų ir neįrodo, kad būtų patyręs didesnius nuostolius, nei jam yra išmokėta draudimo išmoka, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia tik savo paties parengta lentele (ieškinio priedas „Nuostolių apskaičiavimo lentelė“), tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo lentelėje nurodomus paskaičiavimus. Atsakovas ir trečiasis asmuo su ieškovo pateiktais skaičiavimais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti ieškovo skaičiavimai yra nepagrįsti pirminiais buhalteriniais dokumentais, teismas jais nesivadovauja ir atmeta, nes ieškovo pateiktas audito įmonės patvirtinimas, jog ieškovo apskaita yra tvarkinga ir pan., ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų neatstoja.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nepriklausomo eksperto neginčijamai buvo nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadinta tik dalis ieškovui priklausančių prekių (13 palečių/ 18 pakuočių), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad likusios ieškovo prekės nebuvo apgadintos, šalių sandėliavimo sutartyje yra numatytas atsakovo civilinės atsakomybės apribojimas, ieškovo teikiami įrodymai, kuriais ieškovas įrodinėja didesnio prekių kiekio sugadinimą yra gauti šališkai ir neobjektyviai, dėl ko konstatuotina, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. ieškovas teismui nepateikė jokių pirminių įrodymų ir neįrodė, kad būtų patyręs ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, o realiai ieškovui padaryti nuostoliai dėl dalies ieškovo prekių apgadinimo yra atlyginti, todėl nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieškovo pareikštą materialųjį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo ir tuo pagrindu ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), tačiau atlygintinos atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal į bylą pateiktus įrodymus sudaro 2 867,37 EUR kiekvieno iš jų sumokėtos advokato atstovavimo išlaidos. Šios išlaidos atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos" spaustuvės ieškinį atsakovui UAB „Schenker“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo - If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos" spaustuvės 2 867,37 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 37 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Schenker“ ir 2 867,37 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 37 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS filialui Lietuvoje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.