Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.;

1.1.8.13.; 1.2.4.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.11.; 2.1.4.13.; 2.1.6.2.2.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.;2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.10.;

2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.;2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.;2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.

2016 m. vasario 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-25-269/2016 (toliau-byla), kurioje V. C. (V. C.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Vilniaus r. sav. Juodšilių sen. Juodšilių k. B. V. g. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1981-08-21 Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo pagal LTSR BK 250 str., laisvės atėmimu 1 metams;

2) 1982-12-09 Mažeikių rajono liaudies teismo pagal LTSR BK 250 str. laisvės atėmimu 2 metams, remiantis LR BK 43 str., galutinė bausmė 2 m. 19 dienų;

3) 1985-10-01 Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo pagal LTSR BK 232 str. laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2006-08-23 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str., nuteistas laisvės atėmimu 10 m., 2007-03-27 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta iki 8 metų laisvės atėmimo; 2012-06-28 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 m. 1 mėnesio 23 d. laisvės atėmimo bausmės; BK 97 str. tvarka teistumas neišnyko ir nepanaikintas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2015 m. vasario 9 d., apie 20.50 val., Vilniaus rajone, Juodšilių sen. Juodšilių k. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. S. metu, tyčia vieną kartą peiliu sudavė jam į krūtinę, padarydamas R. S. durtinę - pjautinę žaizdą, krūtinės ląstos dešinėje priekiniame paviršiuje, su dešinės krūtinplėvės, dešinės krūtininės arterijos, dešinio plaučio sužalojimais, oro ir kraujo (virš 1500 ml) susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą R. S. (t. 2, b.l. 41-43).

V. C. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2015-02-09 jie trise – nukentėjusysis, nukentėjusiojo sugyventinė ir jis išgėrinėjo. Išėjus apie 21 val. nukentėjusiajam, pas jį užėjo kaimynas, su kuriuo nusprendė išgerti. Jam išėjus nuėjo miegoti. Išgirdo triukšmą, atsikėlė, pamatė, kad pykstasi R. su sugyventine Ž.. Jis ant Žanos pyko, klausė, kaip atsirado Ž. pas jį lovoje. Jis atsakė, kad nežino, gal durų neuždarė. Kokiu būdu ji liko nakvoti pas jį nežino, po to jie abu išėjo namo. Gal po 10 minučių jis grįžo ir pasakė, kad eitume ,,pachmielintis“. Nuėjo į parduotuvę, sutiko kaimynę. R. pasakė, kad reikia išgerti ir nepykti dėl Žanos. Grįžo, išgėrė vieną butelį vyno, pasibaigus alkoholiui, vėl nuėjo į parduotuvę, pirko vyno, degtinės. Iš viso jis su R. ėjo tris kartus į parduotuvę. Gal sugyventinė tuo metu ir buvo atėjusi ieškoti Raimundo. Paskutinį kartą atsinešė du butelius vyno ir du butelius degtinės. Sėdėjo, kalbėjo, po to, vynui baigiantis, baigėsi užkanda. Ant stalo gulėjo peilis, šakutės, jis pradėjo pjaustyti užkandą. R. pasisuko ir su ranka jam sudavė rankos kumščiu ir praskėlė lūpą, o pats parkrito ant stalo, kur buvo jo ranka su peiliu. Nesuprato, kodėl jis taip padarė. Mano, kad jis atkeršijo už sugyventinę. Tyrėjo prašė užfiksuoti jo praskeltą lūpą kaip įrodymą, bet tyrėjas pasakė, kad tai reikšmės tyrimui neturi. Tikrai niekas jam nesmogė su peiliu. Neneigia, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, tuo metu namo viduje buvome tik jis ir R., o sugyventinė atsirado tik vėliau. Mano, kad R. S. pats išprovokavo išgertuves, turėdamas tikslą jam atkeršyti už tai, kad ryte sugyventinę rado jo lovoje ir pats jį užpuolė, praskėlė jam lūpą, tuo išprovokavo šį konfliktą (t. 1, b.l. 88, 112-113, t. 2, b.l. 123-126, 130, 132, 133, 134-135, 142-145, 152-155, 156-158, 166-168, 180-183, 196-197, t. 3, b.l. 15, 32-33, 34).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. C. patvirtino parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.1, b.l. 89-94).

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis R. S. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena su mama ir sugyventine Ž. D.. 2015-02-07 pas jį užėjo kaimynystėje gyvenantis V. C., pakvietė eiti pas jį išgerti. Jis su Ž. nuėjo pas V., gėrė vyną. Abu grįžo namo, jis nuėjo miegoti, o Ž. pasakiusi, kad eina pasivaikščioti ir išėjo. 2015-02-08 nuėjęs pas V. pamatė, kad Ž. su V. yra vienoje lovoje, abu apsirengę su rūbais. Jis juos pažadino ir gėrė toliau. Žana paaiškino, kad su V. C. miegojo apsirengusi, namo negrįžo, nes pamačiusi namuose yra išjungta šviesa ir pagalvojo, kad užrakintos durys. Jis nepyko ant Žanos. 2015-02-08 jis visą dieną gėrė, o vakare abu su Ž. nuėjo namo. 2015-02-09 iš ryto vėl gėrė alkoholį pas V. C.. Išgertuvių metu daug kalbėjosi įvairiomis temomis, ginčijosi, tačiau nesimušė. Dėl savo girtumo negali tiksliai nurodyti dėl kokios priežasties V. C. dūrė jam peiliu į krūtinę. Pajuto, kad darosi silpna, norisi miego. Kas iškvietė greitąją ir kaip jis atsidūrė ligoninėje, neprisimena. V. C. dūrė peiliu jam sėdint fotelyje, pamena, kad dūrio metu jis buvo susilenkęs, gal norėjo prisidegti cigaretę. Kokiu peiliu buvo durta, nepamena (1 t. b. 1. 16-17).

Papildomai nukentėjusysis R. S. teisme nurodė, kad buvo tiek girtas, kad nieko nepamena. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Galėjo būti ir jo kaltės, galbūt galėjo pasiųsti ,,ant kelių raidžių”, nes labai girtas buvo, jo toks charakteris. Ligoninėje gydėsi apie aštuonias dienas, šiuo metu pasekmių dėl sveikatos nesijaučia (t. 1, b.l. 16-17, 22-23, t. 2, b.l. 89, 94-95).

L. Ž. D. parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji gyvena su R. S. jo mamai priklausančiame bute. Kaimynystėje gyvena V. C.. Santykiai su pastaruoju normalūs. Juos sieja pomėgis išgerti. Su R. ji dažnai konfliktuoja, kartą kai Raimundas ją išvarė ir tenka pernakvoti pas V. C.. Įvykio dieną tarp judviejų nieko nebuvo, miegoje apsirengę. Anksti ryte juos miegančius pamatė atėjęs R. S. ir kuris abu labai barė. Niekas nesimušė, greitai susitaikė. Ji su Raimundu išėjo į polikliniką. Vėliau kai grįžo iš poliklinikos, trise gėrė pas V., jokio konflikto nebuvo. V. ji nematė iki 2015-02-08. Tą dieną jis Raimundui atnešė kažkokius batus, prašė padėti juos parduoti. Vasario 9 dieną batus pardavė, nusipirko alaus, vyno, gėrė pas V.. Kvietė ir ją, tačiau ji buvo užsiėmusi, o apie 14 vai. ji nuėjo pas V. C.. Abudu gėrė kambaryje prie stalo, vienas priešais kitą. Raimundas sėdėjo fotelyje, V. ant kėdės priešais. Ji atsisėdo prie R. ant taburetės. Kai alkoholis pasibaigė abu vyrai nuėjo į parduotuvę, parnešė dar vyno ir alaus. Ji laukė jų grįžtant V. bute. Niekas niekam nekėlė jokių pretenzijų. Ant stalo buvo maisto, indų. N. V. iš po stalo ištraukė peilį-juodą, ilgą, ploną ir iš karto dūrė R. į krūtinės sritį. R. tuo metu sėdėjo, o V. atsistojo, ištiesė ranką su peiliu, dūrė. R. išbalo, lūpos pamėlo, atlošė galvą, pradėjo knarkti. Po dūrio matė, kad V. ištraukė peilį iš R. ir laikė (1 t. b. 1. 40-41, t. 2, b.l. 90, 95-97).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Ž. D. patvirtino savo parodymus (1 t. b.1.43-50).

Teismo medicinos ekspertas O. D. parodė, kad savo teismo medicinos išvadą palaiko. Tyrimas vyko pagal medicininius dokumentus, o nukentėjusįjį apžiūrėjo tik pastarąjį paleidus iš gydymo įstaigos. Pagal sužalojimus gylis galėtų būti –perdurta visa krūtinės ląsta, raumenys, plaučių skiltis-darant prielaidą kažkur 4-5 cm gylis. Tokį kūno sužalojimą padaryti priklauso nuo judesio, įrankio aštrumo ar jo savybių. Stalo peilis neturi aštraus smaigalio ir jis abejoja, kad su tokiu galima būtų padaryti tokį sužalojimą. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus kūno sužalojimas. Jam nekilo abejonių dėl kūno sužalojimo masto, nes buvo sužaloti krūtinės ląstoje esantys vidaus organai. Kūno sužalojimo pasekmės gali būti visokios bet negali atsakyti ar sunkios, ar ne. Krūtinės ląstoje buvo rasta 1,5 litro kraujo krešulių, o tai yra daug. Kraujavimas stabdomas įvairiais būdais. Arteriniam kraujavimui stabdant daromos operacijos, bet tai priklauso nuo kraujagyslės skersmens. Nagrinėjamu atveju jei buvo atlikta operacija, vadinasi ji buvo būtina, o jei nepadaryta, galbūt būtų nukentėjusysis neišgyvenęs. Buvo atliktos dvi nukentėjusiojo noperacijos-vasario 9 d. ir vasario 10 d. Įvertino kaip sunkų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą dėl visų kompleksiškai padarytų sužalojimų, būtent dėl krūtinkaulio vidaus organų sužalojimo (t. 2, b.l. 119, 121-122).

Liudytoja E. R. parodė, kad kai ;policijos pareigūnė buvo įvykio vietoje. Atvažiavusi su kolega V. K., kambaryje rado tris asmenis. Vienas buvo nukentėjusysis, galimai kaltinamasis ir nukentėjusiojo sugyventinę. Nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio, matėsi kraujas, kaltinamasis sėdėjo ant fotelio, kuris nieko negalėjo paaiškinti. Sugyventinė paaiškino, kad kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam ir matė kaip buvo duriama peiliu. Nusikaltimo vieta buvo namo kambarys. Nukentėjusiojo sugyventinė paaiškino, kad viskas tame pačiame kambaryje-išgertuvės ir konfliktas. Matė kraujo dėmę-nedidelę ant nukentėjusiojo kūno ir fotelio, ant kurio nukentėjusysis sėdėjo. Įvykio vietoje, ten, kur nukentėjusysis sėdėjo, po staliuku, buvo rastas peilis. Ant peilio buvo kraujas. Įtariamojo blaivumas buvo nustatytas policijos komisariate, nes įtariamasis sunkiai ten kalbėjo. Iškvietė operatyvinę grupę-kriminalistus, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Iki tyrėjų atvykimo, įvykio vietą apsaugojo su kolega. Namuose buvo didelė netvarka ir sunkiai galima buvo rasti kitus pėdsakus. Ant stalo stovėjo vyno buteliai, užkanda. Nukentėjusiojo sugyventinė pati patvirtino, kad kambaryje išgėrinėjo. Kraujas buvo ant drabužio nukentėjusiojo, fotelio, ant kurio sėdėjo ir ant peilio. Kaltinamasis neištarė nei žodžio, tiesiog nekalbėjo. Nukentėjusysis taip pat nekalbėjo. Kalbėjo tik sugyventinė. Labai greitai atvyko medicinos greitosios darbuotojai, kurie vietoje gaivino nukentėjusįjį, o po to pastarąjį išvežė. Nukentėjusiojo sugyventinė buvo išgėrusi ir pastaroji buvo vienintelis žmogus, kuris galėjo paaiškinti įvykio situaciją (t. 1, b.l. 52-53, 118, 122-123).

Analogiškus parodymus davė liudytojai V. K., A. S. ir R. B. (t. 3, b.l. 16-17, 19-22, 35-37).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas Vilniaus r., Juodšilių sen. Juodšilių k. (duomenys neskelbtini), kambarys kuriame įvyko nusikaltimas. Atlikus apžiūrą nuo stalo ir grindų paimti du plastikiniai buteliai nuo vyno, iš peleninės paimtos 5 nuorūkos., nuoplova nuo fotelio, vokas su supakuotu peiliu (1 t., b. 1. 8-14).

2015-03-18 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (1 t. b. 1.76-77).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G993/15(01) nurodyta, kad R. S. padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje, priekiniame paviršiuje, su dešinės krūtinplėvės, dešinės krūtininės arterijos, dešinio plaučio sužalojimais, oro ir kraujo (virš 1500 ml) susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, paveikus aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliui iki hospitalizacijos. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. 1. 37-38).

Specialistas teismo medicinos ekspertas O. D. apklausos metu teisme patvirtino specialisto išvadoje Nr. G 3993/15(01) išdėstytus argumentus (t. 2, b.l. 119, 121-122).

Alkotesterio duomenimis, iš kurio matyti, kad V. C. 2015-02-09 22.34.06 val. buvo nustatytas 2.00 prom. girtumo laipsnis (2 t, b. 1. 4).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 24-25, 26-31, 35, 55-56, 57-60, 70-80, t. 2, b.l. 4-5, 91, 97-98, 190-191).

Kaltinamasis pripažįsta, kad jie kartu su nukentėjusiuoju išgėrinėjo, ant stalo gulėjo peilis, šakutės. Kaltinamasis pradėjo pjaustyti užkandą ir nukentėjusysis pasisuko ir su ranka jam sudavė rankos kumščiu ir praskėlė lūpą, o pats parkrito ant stalo, kur buvo jo ranka su peiliu. Nukentėjusysis parodė, kad buvo tiek girtas, kad nieko nepamena, tačiau galėjo būti ir jo kaltės, nes pastarasis galbūt galėjo pasiųsti ,,ant kelių raidžių”, nes labai girtas buvo ir dėl to kaltinamasis galėjo supykti. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs tokius veiksmus apie kuriuos parodė kaltinamasis ir kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi ir nuo kurio kaltinamasis būtų turėjęs teisę gintis būtent peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis pašoko nuo fotelio ir sugriebė jam už striukės atlapų kai tarp jų buvo stalas. Nukentėjusysis atsistojęs griebė jį iš viršaus. Nukentėjusysis užšoko ant peilio, kurį jis laikė rankoje. Po to nukentėjusysis atsisėdo atgal į fotelį, laikydamas už krūtines. Liudytoja Ž. D. parodė, kad ji atėjo tuo metu, kai V. C. ir R. S. gėrė kambaryje prie stalo, sėdėdami vienas priešais kitą. Nukentėjusysis sėdėjo fotelyje, o kaltinamasis ant kėdės priešais. Ji atsisėdo prie R. S. ant taburetės. Kai alkoholis pasibaigė abu vyrai nuėjo į parduotuvę, parnešė dar vyno ir alaus. Ji laukė jų grįžtant V. C. bute. Niekas niekam nekėlė jokių pretenzijų. Ant stalo buvo maisto, indų. N. V. C. iš po stalo ištraukė peilį - juodą, ilgą ir iš karto dūrė R. S. į krūtinės sritį. R. S. tuo metu sėdėjo, o V. C. atsistojo, ištiesė ranką su peiliu ir dūrė. Liudytojai – policijos pareigūnai atvykus į įvykio vietą pamatė, kad nukentėjusysis sėdėjo ant fotelio, matėsi kraujas. Kaltinamasis sėdėjo ant fotelio, kuris nieko negalėjo paaiškinti. Liudytoja Ž. D. paaiškino, kad kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam ir ji tai matė. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad taip pat matė, kaip V. C. pastarajam dūrė peiliu. Be to įvykio vietoje rastas ir išimtas peilis kuris apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Specialisto išvada, kurią palaiko specialistas O. D., konstatuota, kad nukentėjusysis patyrė sunkų kūno sužalojimą galimai duriant peiliu. Nukentėjusysis nei karto kaltinamajam nesudavė į kūną, neturėjo ir nenaudojo jokių priemonių jam sužaloti. Nukentėjusysis jokių daiktų rankose neturėjo. Nukentėjusiojo veiksmai galėjo būti kaltinamajam nemalonūs, bet jie nebuvo nei smurtiniai, nei provokuojantys smurtui ir sudaro pagrindą pripažinti, kad nukentėjusysis tuo metu kaltinamajam jokio realaus pavojaus nebekėlė. Kaltinamojo versija, jog pastarasis nukentėjusįjį sužalojo netyčia, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas yra išgalvota, siekiant sušvelninti jo baudžiamąją atsakomybę. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai įrodyta, kad V. C. tiesiogine tyčia sunkiai sužalojo R. S. ir padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

V. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas sunkiems (BK 11 str. 5 d.), į jos padarymo aplinkybes, kaltės formą,- tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris 2006-08-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. teistas už tyčinį žmogaus nužudymą, teistumas neišnykęs, yra nusikaltimo recidyvas, administracine tvarka baustas, į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir nėra lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose (t. 2, b.l. 3, 6-30, 82-87).

Į bausmės laiką įskaitytinas įtariamojo, kaltinamojo išbūtas sulaikymo ir suėmimo nuo 2015-02-10 iki 2016-02-10 laikas ir kaltinamajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-02-10 (t. 1, b.l. 82, 99-100, 107-109, 127, 135-136, t. 2, b.l. 61-62, 101-102).

Nuosprendį priėmus kaltinamajam paskirto suėmimo terminas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstinas. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam paskirtas suėmimas panaikintinas.

Byloje pareikštas 3281.46 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 62-65). Ieškiniu prašomos priteisti išlaidos sudaro R. S. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios išlaidos atsirado dėl V. C. neteisėtų veiksmų, todėl pastarasis privalo jas atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (CK 6.263 str.), (t. 1, b.l. 61-68, t. 2, b.l. 68-69, 175-176).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-du plastikiniai buteliai nuo vyno, 5 nuorūkos ir nuopjova nuo fotelio, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19, sunaikintini (t. 1, b.l. 15).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-peilis saugomas Vilniaus r. apylinkės teisme, sunaikintinas (t. 1, b.l. 15).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su telefono pranešimo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui apie įvykį garso įrašu saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 2, b.l. 190-191).

2015-06-09 nutartimi byloje kaltinamajam ginti teismas paskyrė parinktą advokatę E. Ž., kadangi kaltinamojo laisvė buvo suvaržyta – jam buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. numato, kad tokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tai reiškia, kad kaltinamojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Gynėjo paskirti jis neprašė. Taigi valstybė kodekse įtvirtina asmeniui, kuriam taikoma prievartos priemonė ir jis izoliuojamas, tuo pačiu apribojant jam galimybę tinkamai pasiruošti savo gynybai teisme, teisę į gynybą. Advokato dalyvavimas nagrinėjamoje byloje - šios teisės įgyvendinimas. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti traktuojamas kaip kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo ribojimas, o tai būtų tarptautinės teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos 372, 53 Eur išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (t. 2, b.l. 70, t. 3, b.l. 51).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. C. (V. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. V. C. (V. C.) į bausmės laiką įskaityti išbūtą laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-02-10 iki 2016-02-10.

Bausmės pradžią V. C. (V. C.) skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-02-10.

Nuosprendį priėmus pratęsti V. C. (V. C.) paskirto suėmimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti jam paskirtą suėmimą.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. C. (V. C.) 3281.64 eurų turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo R. S. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 plastikinius butelius nuo vyno, 5 nuorūkas ir nuopjovą nuo fotelio, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-peilį saugomą Vilniaus r. apylinkės teisme, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su telefono pranešimo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriui apie įvykį garso įrašu saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo pagal 2016-01-29 Nr. (2.16.) NTP-7-1155 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 372, 53 Eur išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.