- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2-3497-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Rita Lankutienė, Stanislava Barvidytė
išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo A. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ją nepilnametės dukros lėšų administratore uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja jos pasirinktoje vietoje; nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką: tėvas su dukra bendrauja kiekvieną savaitgalį pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val.; tėvas su dukra bendrauja per visas šventes (Šv. Kalėdos, Velykos, Nauji Metai ir pan.) lyginiais kalendoriniais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos prieššventinę dieną 17 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 15 val. Nelyginiais kalendoriniais metais dukra per visas šventes būna su motina. Atsakovas A. V., 2014-10-06 kreipęsis į teismą ieškiniu R. K., kuris laikytinas priešieškiniu, prašė: priteisti iš jo nuo 2014 m. spalio 15 d. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį A. V. išlaikymui iki jos pilnametystės; nustatyti A. V. gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. K.; nustatyti atsakovo ir A. V. bendravimo tvarką: A. V. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 17 val. penktadienio vakaro iki 16 val. sekmadienio vakaro pasiimant iš motinos R. K. gyvenamosios vietos ir grąžinant A. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 16 val. sekmadienį. Šv. Kalėdas ir Naujus Metus poriniais metais A. švenčia su tėvu A. V., neporiniais metais – su motina R. K.. Pasiėmimo laiką prieš Šv. Kalėdas ir N. Metus tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Šv. Velykas A. švenčia neporiniais metais su tėvu A. V., poriniais metais – su motina R. K.. A. pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderina abu tėvai ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tarpusavio susitarimu švenčių dienomis ir savaitgaliais bendravimas su dukra A. gali būti keičiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu. Pusę visų A. atostogų A. gyvena pas tėvą A. V..
Teismo posėdyje ieškovė R. K. savo ieškinio atsisakė, sutiko su priešieškiniu ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi, dėl ieškinio bylą nutraukti.
Išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. Kontenienė, teikdama išvadą nurodė, jog nepilnametės A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su mama jos gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tėvo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra atitinka teisėtus vaiko interesus, o 500 Lt išlaikymas vertintinas kaip optimalus, kuris reikalingas vaikui vystytis nepažeidžiant jo interesų.
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinys tenkintinas visiškai, likusi civilinės bylos dalis nutrauktina ieškovei atsisakius ieškinio.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų ir teismui tokį atsisakymą priėmus, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovės R. K. ieškinio atsisakymas priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismui atsisakymą priėmus, civilinė byla dėl ieškinio nutrauktina, o R. K. išaiškintina, kad vėl kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė R. K. priešieškinį pripažino visiškai, surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendi-mu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovau-damasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes abi šalys sutiko, jog dukra A. gyventų kartu su motina. Esant duomenų, jog nepilnametė šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jai užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams (CK 3.174 straipsnis).
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo prašomas iš jo priteisti 500 Lt išlaikymo dukrai dydis pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, ieškovė su tokiu išlaikymo dydžiu sutiko, priteistina iš atsakovo A. V. išlaikymas nepilnametei dukrai A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2014 m. spalio15 d. iki jos pilnametystės (CK 3.196, 3.200 straipsniai).
A. V. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė R. K., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Teismui nustačius, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarka labiausiai atitinka vaiko poreikius, ieškovei su minėta tvarka sutinkant, nustatytina tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka: A. V. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 17 val. penktadienio vakaro iki 16 val. sekmadienio vakaro pasiimant iš motinos R. K. gyvenamosios vietos ir grąžinant A. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 16 val. sekmadienį. Šv. Kalėdas ir Naujus Metus poriniais metais A. švenčia su tėvu A. V., neporiniais metais – su motina R. K.. Pasiėmimo laiką prieš Šv. Kalėdas ir N. Metus tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Šv. Velykas A. švenčia neporiniais metais su tėvu A. V., poriniais metais – su motina R. K.. A. pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderina abu tėvai ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tarpusavio susitarimu švenčių dienomis ir savaitgaliais bendravimas su dukra A. gali būti keičiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu. Pusę visų A. atostogų A. gyvena pas tėvą A. V..
Ieškovei 2014 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.SP-3015 (7.2552) suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (25 b. l.), todėl ieškovei atsisakius ieškinio, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas (CPK 87 straipsnis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo atsisakė, todėl šis klausimas taip pat nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priešieškinį tenkinti visiškai, likusią civilinės bylos dalį nutraukti ieškovei atsisakius ieškinio.
Priteisti iš atsakovo A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Vlantana“, išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt – 144,81 Eur (penkis šimtus litų – šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) nuo 2014 m. spalio 15 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
A. V. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. K..
Nustatyti A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:
„A. V. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 17 val. penktadienio vakaro iki 16 val. sekmadienio vakaro pasiimant iš motinos R. K. gyvenamosios vietos ir grąžinant A. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 16 val. sekmadienį.
Šv. Kalėdas ir Naujus Metus poriniais metais A. švenčia su tėvu A. V., neporiniais metais – su motina R. K.. Pasiėmimo laiką prieš Šv. Kalėdas ir N. Metus tėvai suderina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Šv. Velykas A. švenčia neporiniais metais su tėvu A. V., poriniais metais – su motina R. K.. A. pasiėmimo ir grąžinimo laiką suderina abu tėvai ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tarpusavio susitarimu švenčių dienomis ir savaitgaliais bendravimas su dukra A. gali būti keičiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu.
Pusę visų A. atostogų A. gyvena pas tėvą A. V.“.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.