Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-332-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-03-09Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-24
Bylos Nr.
1A-217-332-2011
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00428-2007-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
Nukentėjusysis
T. L.
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Danguolė Bajorinienė
Kategorijos
Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00428-2007-8

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-332/2011

Teisėja: Lina Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nukentėjusiųjų T. L. ir L. L. atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei,nuteistajam A. M. , jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Subsidiariai iš A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ T. L. priteista 1417 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Subsidiariai iš A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ L. (Ž.) L. priteista 505,07 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. T. L. priteista 2003,54 Lt atstovavimo ir kelionės išlaidų.

Iš A. M. L. L. priteista 1200 Lt atstovavimo išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2007-10-12, apie 19.55 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas G. L. priklausantį automobilį „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 172, 207 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš šviesoforą, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, važiuodamas Vytauto Didžiojo gatve įvažiavo į Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, dėl to susidūrė su degant žaliam šviesoforo signalui Laisvės gynėjų gatve į sankryžą įvažiavusiu L. (Ž.) L. vairuojamu automobiliui (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje eismo įvykio metu buvo sužalotas T. L., kuriam dėl dešinio inksto ir krūtinės dešinės pusės sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, L. (Ž.) L., kuriai dėl galvos, sprando ir krūtinkaulio srities sumušimo, sukėlusio lokalų skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir S. J. , kuriam dėl galvos sumušimo, sukėlusio lokalų skausmą dešinėje momeninėje srityje, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadinti automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. L., ir „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. L.. Ši A. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad apylinkės teismas vadovavosi tik jį kaltinančiais argumentais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų L. L., T. L., liudytojų V. M., S. M., iš dalies R. B., R. G. parodymais. L. M. D. ir S. J. parodymus teismas įvertino kritiškai. L. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 135-136 l.), netyrė ir nevertino, tuo padarydamas esminius Lietuvos Respublikos BPK, įskaitant Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d., 301 str. 1 d. reikalavimų pažeidimus.

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, kad tiksliai matė, jog jo (A. M.) vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo, degant žaliam šviesoforo signalui.

Pažymi, kad, remiantis jo, liudytojų L. J., M. D. ir S. J. parodymais, eismo įvykio kaltininkė yra L. L., todėl apylinkės teismas neteisingai vadovavosi jos parodymais ir nesivadovavo jo parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu T. L. (l t., 91 l.) parodė, kad, kai pamatė darbiniu režimu veikiantį šviesoforą, iki sankryžos buvo likę apie 150 – 200 metrų. 150 – 200 m. atstumu nuo sankryžos, t. y. ten, kur buvo T. L., šviesoforo matyti neįmanoma.

2009-09-23 akistatos protokole T. L. (l t., 144 l.) parodė, kad sankryžoje šviesoforą pamatė prie „DnB Nord“ banko, kokia tuo metu degė šviesoforo šviesa, pasakyti negali, lyg ir mirksėjo raudona.“ Apeliantas skunde teigia, kad raudonas šviesoforo signalas nemirksi.

2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 18 l.) T. L. parodė, kad L. L. vairuojamas automobilis važiavo apie 30 km/h greičiu. Artėjant prie sankryžos, L. L. automobilį pristabdė. 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 23 l.) V. M. parodė, kad automobilio, kuris važiavo priekyje jų automobilio, greitis galėjo būti apie 70 km/h, prieš sankryžą sulėtino greitį. Taigi, T. L. parodymai dėl automobilio greičio prieštarauja V. M. parodymams, tačiau apylinkės teismas, remdamasis T. L. parodymais, kaip jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nepasisakė ir prieštaravimų tarp T. L. ir V. M. parodymų nepašalino.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M., S. M., L. (Ž.) L., parodė, kad M. automobilis važiavo apie 10-15 metrų nutolęs nuo Levickių automobilio. T. L. 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 17 l.) parodė matęs, kad paskui jų automobilį maždaug 15-20 metrų atstumu važiuoja kitas automobilis. 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 23 l.) V. M. parodė, kad važiavo apie 50 km/h greičiu, nebuvo sustojęs, nes degė žalias šviesoforo signalas. 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 20 l.) L. L. parodė, kad įvažiavo į sankryžą apie 40 km/h greičiu ir važiavo tiesiai. R. M. ir L. parodymais, V. M. vairuojamas automobilis važiavo apie 50 km/h greičiu, atstumas nuo V. M. vairuojamo automobilio iki L. (Ž.) L. vairuojamo automobilio buvo 10-20 metrų. Remiantis 2010-09-24 ekspertizės akte duota formule (2 t., 115 l.), galima apskaičiuoti laiką, per kurį V. M. automobilis pravažiuoja 10-20 metrų atstumą. Vadinasi, V. M. vairuojamas automobilis 10-20 metrų atstumą turėjo pravažiuoti per (10÷20?3,6)/50?0,72÷1,44s, t. y. apytiksliai per 1 sekundę. Tokiu atveju V. M. būtų atsitrenkęs į netikėtai prieš jį susidūrusius automobilius. V. M. žmonos S. M. parodymai analogiški. Tačiau apylinkės teismas, remdamasis M. parodymais, kaip jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, dėl šios aplinkybės nepasisakė ir prieštaravimų nepašalino.

Policijos pareigūnai, liudytojai R. B. ir R. G. įvykio nematė, išvadas apie įvykio aplinkybes padarė, remdamiesi liudytojų M. parodymais, todėl remtis policijos pareigūnų parodymais, kaltinant jį, padarius eismo įvykį, yra neteisinga.

Nėra pagrindo M. D. parodymus vertinti kritiškai, kad jis buvo įvykio vietoje

patvirtino jis (A. M. ) ir nukentėjęs G. L., kuris 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 26 l.) parodė, kad policijoje jis buvo nurodęs, jog įvykį matė M. D., buvo prašęs jį apklausti, bet jį apklausė tik praėjus metams po įvykio. Jis (A. M.) įvykio metu taip pat prašė apklausti liudytojus M. D. ir L. J., bet policijos pareigūnai pasakė, kad draugai – ne liudytojai, todėl laikyti M. D. parodymus nepatikimais dėl to, kad jis apklaustas po metų, yra neteisinga. Natūralu, kad žmogus, apklausiamas po metų, galėjo pamiršti, kokios buvo oro sąlygos, tačiau jis prisimena, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, degant gatvės apšvietimo žibintams. Baudžiamosios bylos dokumentuose nėra užfiksuota, kad M. D. nežino, kokios spalvos automobiliai susidūrė, tik nurodyta, kad, einant prieš šviesoforą matė tik automobilį „Nissan“, jis buvo tamsios spalvos, buvo jam prieš akis, o kitas automobilis „Peugeot“ stovėjo šalia (2 t., 26 l.). Be to, M. D. parodė, kad įvykio vietoje matė tik du automobilius, daugiau automobilių nematė. Automobilių susidūrimas įvyko toje pusėje, kur yra mokesčių inspekcija (2 t., 25 l.). Mano, kad M. D. kalbėjo apie įvykio vietoje buvusius du automobilius, t. y. kad įvykio vietoje susidūrė du automobiliai, o ne apskritai apie įvykio vietoje stovėjusius ar judėjusius automobilius.

Nėra pagrindo S. J. parodymus vertinti kritiškai. 2010-01-15 teismo posėdžio metu (2 t., 22 l.) nukentėjęs S. J. parodė, kad nematė, koks šviesoforo signalas degė, nes sėdėjo beveik gulintis, buvo nuleidęs galvą ir rašė SMS žinutę. S. J. paaiškino, kodėl jis matė automobilį, tačiau nematė šviesoforo signalo. Todėl vertinti jo parodymus kritiškai, dėl to, kad jis matė automobilį, bet nematė šviesoforo signalo, negalima. Aplinkybė, kad S. J. matė nuo (duomenys neskelbtini) aikštės atvažiavusį ir dešinėje juostoje sustojusį automobilį, kuris laukė pervažiuoti sankryžą, o kiti liudytojai Miliniai ir šioje byloje pripažinti nukentėję L. nematė, nedaro jo parodymų neteisingais, nes proceso dalyvių parodymai yra prieštaringi. Todėl vienus proceso dalyvių parodymus atmesti, vertinant per kitų prieštaringų proceso dalyvių parodymus, yra neteisinga.

Mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neįvertino visų aukščiau nurodytų aplinkybių, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nesiėmė visų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl jo kaltės.

Teismas nemotyvavo, kodėl jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nemotyvavo, kodėl vietoj laisvės atėmimo bausmės neskyrė su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės temimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Mano, kad neatsargus nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei tyčinis, todėl pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą nemotyvuota laisvės atėmimo bausmė negali būti skiriama.

Eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ 2010-03-21 rašte nurodė, kai tuo atveju, jei jis (A. M. ) pripažintų ar būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti 1000 eurų ekvivalentą nukentėjusiems (remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. l d. (redakcija, galiojusi įvykio metu) civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) maksimali sutartinės atsakomybės neturtinės žalos riba yra 1000 eurų, t. y. 3452,80 Lt dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, ir įrodymais pagrįstą turtinę žalą (gydymo išlaidas, netektas pajams ir pan.).

AB „Lietuvos draudimas“, jį pripažinus kaltu, sutinka nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalą 3452,80 Lt sumoje, be to draudimui priklauso padengti ir turtinę žalą, nes draudimas pagal įstatymą privalo padengti 500 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Kelmės rajono apylinkės teismas neteisingai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimą. Visa turtinės ir neturtinės žalos suma turėjo būti priteista tik iš AB „Lietuvos draudimas“, nes neturtinę ir turtinę žalą, neviršijančią draudimui priklausančios sumokėti sumos, sumoka draudimo įstaiga.

Kelmės rajono apylinkės teismas neteisingai priteisė jam atlyginti visas išlaidas už advokatės atstovavimą, nes nukentėjusiųjų išlaidos dėl advokatės atstovavimo, siejant jas su civiliniais ieškiniais turėtų būti priteistos iš AB „Lietuvos draudimas“.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų T. L. ir L. (Ž.) L. atstovė advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų T. L. ir L. (Ž.) L. atstovė advokatė D. Bajorinienė prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respubliskos BPK 20 str. 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ar laikytini kaip atitinkantys įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais veiksmais.

Bylų nagrinėjimas vyksta, laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Taigi, skirtingus interesus byloje turintys proceso dalyviai (kaltinimas ir gynyba) teisiamojo posėdžio metu turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą, kritikuoti priešingos šalies teikiamus pasiūlymus, reikšti prašymus, pateikti teismui papildomų įrodymų arba prašyti teismo juos išreikalauti iš kitų organizacijų, užduoti klausimus proceso dalyviams ir liudytojams, reikšti nušalinimus, apskųsti teismo sprendimus ir pan. Šiems veiksmams atlikti įstatymas suteikia lygias teises visiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams – tiek kaltinimui, tiek ir gynybai. Mano, kad kaltinamasis visomis šiomis teisėmis pasinaudojo aktyviai, nes naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme teikė prašymus, uždavinėjo klausimus nukentėjusiesiems ir liudytojams.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai apklausė visus pakviestus liudytojus. Liudytojai apie faktines bylos aplinkybes davė nuoseklius parodymus. Tai, kad nukentėjusieji, savo parodymuose ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė skirtingą automobilio judėjimo greitį ar atstumą tarp jų ir gale važiavusio automobilio, taip pat liudytojai V. M. bei S. M. , kurie nurodė kitokį atstumą tarp jų nukentėjusiųjų automobilio, nurodė skirtingą važiavimo greitį, negalima laikyti prieštaravimais parodymuose. Reikia atsižvelgti į tai, kad parodymai pirmosios instancijos teismui buvo duoti po beveik 3 metų po eismo įvykio. Be to, kiekvienas asmuo skirtingai suvokia ir įvertina atstumą bei greitį, tuo labiau, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojo V. M. vairuojami automobiliai judėjo. Mano, kad teismas kiek galima pašalino prieštaravimus tarp liudytojų duotų parodymų.

Teismas rėmėsi eismo įvykį konkrečiai mačiusių liudytojų V. M. bei S. M. parodymais, kurie važiavo kelių dešimčių metrų atstumu nuo nukentėjusiųjų vairuojamo automobilio ir aiškiai matė visas eismo įvykio aplinkybes. Šie liudytojai davė nuoseklius parodymus apie nukentėjusiųjų bei A. M. vairuojamų automobilių judėjimą sankryžos link. Tuo tarpu liudytojas M. D. teisme parodė, kad „išgirdęs trenksmą pakėlęs akis pamatė, kad sankryžoje susidūrė du automobiliai“. Taigi, liudytojas matė įvykius jau po automobilių susidūrimo, nematė koks šviesoforo signalas tada degė į sankryžą įvažiuojantiems nukentėjusiųjų bei kaltinamojo automobiliams. Teismas negali priimti prielaidomis paremto nuosprendžio, todėl liudytojo M. D. pamastymus apie tai, kad nukentėjusiesiems galėjo degti raudonas šviesoforo signalas, vertino kritiškai. Teismas teisingai vertino ir liudytojo S. J., kuris artėjant prie sankryžos, sėdėdamas beveik pusiau gulomis, matė kas darosi kitoje sankryžos pusėje, t. y. net ten stovėjusį automobilį, tačiau nematė koks šviesoforo signalas tada degė A. M.. Mano, kad liudytojas S. J. davė subjektyvius parodymus ir taip siekė padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kitų liudytojų, išskyrus kaltinamąjį A. M., jo draugus S. J. bei M. D. , tiesiogiai mačiusį eismo įvykį, nebuvo. Liudytojai R. G. ir R. B. parodė, kad įvykio vietoje niekas nepriėjo ir nenurodė kitokių įvykio aplinkybių. Mano, kad teismas pagrįstai negarsino, netyrė ir nevertino liudytojo L. J. parodymų, kadangi nebuvo Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 – 3 punktuose numatytų pagrindų.

Teismas paskyrė autotechninę ekspertizę, kurioje visi proceso dalyviai turėjo teisę pateikti klausimus. Kaltinamasis bei jo gynėja eksperto neprašė atlikti paskaičiavimus pagal nukentėjusiųjų ir liudytojų V. M. ir S. M. parodymus – kokį atstumą per tam tikrą laiką būtų nuvažiavęs liudytojo V. M. automobilis, judėdamas vienu ar kitu greičiu. Todėl dabar tokie nuteistojo pateikti paskaičiavimai laikytini subjektyviais ir jais vadovautis nėra pagrindo.

Liudytojų duotus parodymus, kitus byloje esančius surinktus rašytinius įrodymus, teismas pagrįstai laikė tinkamais įrodymais ir juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto motyvas, kad teismas padarė Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d., 301 str. 1 d. reikalavimų pažeidimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja atmetė kai kuriuos įrodymus ar kritiškai juos vertino, nėra pagrindas pripažinti, kad byla teisme išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Teismas nešališkai, išsamiai ir objektyviai ištyrė surinktus įrodymus, teisingai ir pagal savo vidinį įsitikinimą juos įvertino ir teisingai pripažino, kad A. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Atmestinas nuteistojo A. M. skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nedirba ir neturi jokio turto, todėl teismas pagrįstai jam neskyrė baudos, nes jis nebūtų galėjęs ją sumokėti. A. M. kaltės per visą bylos nagrinėjimo eigą nepripažino, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, todėl taip pat teismas pagrįstai jam neskyrė ir arešto. Tačiau paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą, taigi teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytas sąlygas.

Mano, kad nuteistojo A. M. skundo motyvas, jog teismas neteisingai paskirstė žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimą, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Draudimo kompanija, draudžianti civilinę atsakomybę, prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydama draudimo sumos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. nurodyta, kad tada, kai išmokėtas draudimo atlyginimas nepadengia visos žalos, kitą žalos dydį privalo atlyginti ją padaręs asmuo bendraisiais pagrindais. Mano, kad teismas teisingai žalą priteisė subsidiariai, t. y. „AB „Lietuvos draudimas“ nepadengus visos žalos sumos, skirtumą turės sumokėti A. M. .

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. M. nusikalstamus veiksmus.

Iš nuteistojo A. M. pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

A. M. kaltė, įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais: teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų L. (Ž.) L., T. L., liudytojų V. M., S. M. duotais parodymais, iš dalies – liudytojų R. B., R. G. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Iš teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios L. (Ž.) L. duotų parodymų matyti, kad ji 2007-10-12, apie 19.45 val., važiavo per Kelmės miestą kartu su T. L. jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ji pati. Likus iki šviesoforo apie 50 – 100 metrų, pamatė, kad priekyje sankryžoje jos važiavimo kryptimi šviečia draudžiamas šviesoforo signalas. Iki šviesoforo likus apie 10 – 15 metrų, jos važiavimo gatvės dešiniajame kampe esančiame šviesofore pamatė žalią šviesoforo signalą. Jos važiavimo kryptimi priekyje važiuojančių ar stovinčių automobilių nebuvo, todėl įjungė antrą pavarą ir judėjo sankryžos link. Degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir važiavo toliau tiesiai. Tuo metu pamatė iš dešinės pusės dideliu greičiu atvažiuojančio automobilio žibintus ir iš karto pajuto į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę stiprų smūgį. Nuo susidūrimo smūgio jie keletą kartų apsisuko sankryžoje. Po eismo įvykio automobiliui sustojus pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė jai iš dešinės pusės įvažiavęs „N. S. “ automobilis, kurį vairavo jaunuolis. Ji mobiliuoju telefonu iškvietė policiją ir nurodė, kad reikalinga greitoji pagalba.

Iš esmės analogiški ir nukentėjusiojo T. L. parodymai, kuris parodė, kad 2007-10-12, apie 19.45 val., jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. (Ž.) L.. Automobilyje jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje atkreipė dėmesį, kad iš galo jų automobilio važiuoja kitas automobilis, nes pažiūrėjęs pro dešinės pusės išorinį veidrodėlį matė iš galo važiuojantį automobilį bei jo priekinius žibintus. Artėjant sankryžos ir šviesoforo link, automobilį vairavusi L. (Ž.) L. sumažino automobilio greitį, nes sankryžoje jų važiavimo kryptimi švietė draudžiamas – raudonas šviesoforo signalas. Iki šviesoforo likus apie 15 metrų, pamatė, kad pasikeitė šviesoforo signalas iš draudžiamo raudono signalo į leidžiamą – žalią signalą. Jiems įvažiuojant į sankryžą, priekyje jų važiavimo kryptimi kitų transporto priemonių nebuvo, sankryžoje nebuvo ir jokių automobilių, baigiančių atlikti manevrą, bet, važiuojant per sankryžą, likus išvažiuoti iš jos apie 1,5 – 2 metrus, pamatė iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio žibintus ir pajuto stiprų susidūrimo smūgį į savo automobilio dešinės pusės šoną. Į juos atsitrenkė „N. S.“ automobilis.

Šiuos nukentėjusiųjų L. (Ž.) L. ir T. L. parodymus tvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojų V. M. ir S. M. duoti parodymai, kad 2007-10-12, apie 19.50 val., jiedu važiavo per Kelmės miestą savo automobiliu „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. M.. S. M. sėdėjo automobilio priekyje keleivio sėdynėje. Prieš juos ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Peugeot 405“, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir važiavo per sankryžą tiesiai, tuo metu jis pamatė, kad iš dešinės pusės dideliu greičiu į sankryžą įvažiavo tamsios spalvos automobilis „N. S.“, abu automobiliai susidūrė. Mano, kad susidūrimas įvyko, nes automobilis „N. S.“ įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.

Šiuos duomenis patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – liudytojų R. B. ir R. G. parodymai.

Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas R. B. parodė, kad apklausinėjo žmones, kurie važiavo iš paskos nukentėjusiųjų L. (Ž.) L. ir T. L. automobilio – žmonės sakė, kad nukentėjusiųjų automobilis į sankryžą įvažiavo, degant žaliam šviesoforo signalui (2 t., 44 l.).

Analogiškai parodė ir liudytojas – policijos pareigūnas R. G., parodęs, kad klausinėjo eismo įvykio liudytojų, kurie važiavo paskui automobilį „Peugeot 405“ – šie nurodė kad automobilis „Peugeot 405“ kirto sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui. Jie taip pat parodė, kad ir jie ketino kirsti sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui ir pravažiuoti ją, degant tam pačiam žaliam šviesoforo signalui, tačiau į priekyje važiavusį automobilį „Peugeot 405“ atsitrenkė kitas automobilis (2 t., 47 l.).

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose, susitaikius su nukentėjusiuoju, kas charakterizuoja A. M. , kaip linkusį į kelių eismo taisyklių pažeidimus, ignoruojantį ir nepaisantį priimtinų elgesio kelyje taisyklių, pagarbos kitiems eismo dalyviams, visuomenės normoms apskritai ir iš dalies patvirtina aukščiau išdėstytus duomenis apie jo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl A. M. kaltės, sukėlus eismo įvykį, šios išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojų M. D. ir S. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojas L. J. buvo šaukiamas į pirmosios instancijos teismo teisiamąjį posėdį šaukimu, tačiau neatvyko, nes bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs į užsienį (2 t., 7 l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad, jei neklysta, tai A. M. automobilis į sankryžą įvažiavo, degant žaliam šviesoforo signalui (1 t., 135-136 l.).

Kaip matyti iš liudytojų S. J. ir M. D. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, nei vienas iš liudytojų nematė tiesiogiai, koks šviesoforo signalas degė, A. M. automobiliui įvažiuojant į sankryžą. Liudytojai tik nurodė maną, kad nukentėjusiosios L. (Ž.) L. vairuojamas automobilis „Peugeot 405“ į sankryžą įvažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui. Minėtų liudytojų L. J., S. J. ir M. D. parodymai prieštarauja aukščiau išvardintiems įrodymams, jų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo T. L. ir liudytojo V. M. parodymai dėl nukentėjusiosios L. (Ž.) L. vairuoto automobilio „Peugeot 405“ greičio, pastarajam artėjant prie sankryžos, yra prieštaringi, tačiau apylinkės teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė. Kaip matyti iš liudytojo V. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis parodė, kad nukentėjusiosios L. (Ž.) L. vairuoto automobilio „Peugeot 405“ greitis galėjo būti apie 70 km/h, prieš sankryžą automobilis sulėtino greitį (2 t., 23 l.). Nukentėjusysis T. L. parodė, jog jų automobilis važiavo 30 km/h greičiu, artėjant prie sankryžos L. (Ž.) L. automobilį pristabdė (2 t., 18 l.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad tiek nukentėjusiojo T. L., tiek liudytojo V. M. parodymais nustatyta faktinė aplinkybė, jog artėjant prie sankryžos L. (Ž.) L. automobilio greitį sulėtino, kas nagrinėjamos bylos atveju yra esminė aplinkybė. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nepašalintų prieštaravimų tarp liudytojo V. M. ir nukentėjusiojo T. L. parodymų dėl nurodyto nukentėjusiosios L. (Žvirblytės) L. vairuoto automobilio greičio, važiuojant sankryžos link, atmestini kaip nepagrįsti.

Skundžiamo nuosprendžio teisingumui ir teisėtumui neturi reikšmės ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl neištirto atstumo, buvusio tarp nukentėjusiųjų L. ir liudytojų M. automobilių prieš pat eismo įvykį. Liudytojas V. M. parodė, kad jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu, susidūrus nukentėjusiųjų L. ir A. M. automobiliams, pravažiavo sankryžą ir sustojo už jos (2 t., 23 l.). Šiuo atveju ne atstumas, buvęs tarp L. ir V. M. automobilio prieš pat eismo įvykį, o faktinė aplinkybė, jog tiek nukentėjusiųjų, tiek M. automobilis beveik tuo pačiu metu buvo sankryžoje, patvirtina aukščiau išdėstytus įrodymus, jog nukentėjusiosios L. (Ž.) L. vairuojamas automobilis, kaip ir V. M. vairuojamas automobilis, kirto sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, abejonėmis, tėra deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais bylos duomenimis, todėl laikytini gynybine nuteistojo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmestini kaip nepagrįsti.

Paskirdamas nuteistajam A. M. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes – eismo įvykio metu buvo sužaloti trys asmenys, apgadinti tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo automobiliai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę – A. M. nusikaltimą padarė, būdamas jauno amžiaus, neteistas, nors jo atžvilgiu anksčiau buvo pradėti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, žalos nukentėjusiesiems A. M. neatlygino, byloje esantys duomenys apie A. M. padarytus kelių eismo pažeidimus charakterizuoja kaip neatsakingą kelių eismo dalyvį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jokia kita bausmės rūšis, kaip tik laisvės atėmimas, nepakeis nuteistojo A. M. nusikalstamų polinkių ir pagrįstai skyrė A. M. už nusikalstamą veiką artimą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmę. Paskirta bausmė nėra per griežta, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiųjų L. (Ž.) L. ir T. L. naudai subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir nuteistojo A. M. priteista 1922,07 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų L. (Ž.) L. ir T. L. patirta turtinė ir neturtinė žala iš nuteistojo A. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista subsidiariai, t. y. pirma pagal subsidiarinę atsakomybę atsako draudimo kompanija draudiminės sumos ribose. Tuo atveju, jeigu priteista turtinė ir neturtinė žala viršija draudimo sumos ribas, viršytą sumą privalo atlyginti kaltu pripažintas asmuo, šiuo atveju A. M.. Šis apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, jį keisti nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. nesutinka su teismo sprendimu priteisti nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo ir kelionės išlaidas bendroje 3203,54 Lt sumoje tik iš jo, o ne draudimo kompanijos. Kolegija pažymi, kad atstovavimo ir kelionės išlaidos yra laikytinos proceso išlaidomis ir jos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., išieškotinos iš nuteistojo asmens, ką šiuo atveju pagrįstai apylinkės teismas ir padarė, todėl keisti minėtą teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo T. L. kvitas 500 Lt sumai, kurią nukentėjusysis sumokėjo už atstovės advokatės D. B. paslaugas. Šios išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, todėl taip pat priteistinos iš nuteistojo A. M. .

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiojo T. L. naudai priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė