- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- I-4501-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02546-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, susipažinusi su K. A. Ž. teismui pateiktu skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-10-04 gautas K. A. Ž. skundas, kuriame prašoma: 1) 2002-02-08 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos pripažinti pažeidžiančia tarptautinės teisės normas; 2) įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją papildyti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos pareiškėjo nurodytu pasiūlymu dėl mokslinių pensijų mokėjimo.
Skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu (2001-09-027, Nr. IX-530) buvo ratifikuoja Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos.
Iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas siekia, jog Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos būtų pripažinta prieštaraujančia tarptautinės teisės normoms ir taip pat pakeista jo nurodytu būdu, t. y. šioje sutartyje būtų aptartas mokslinių pensijų mokėjimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 22 str. 1 d. sakoma, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (2009-11-06 nutartis adm. b. Nr. AS146–669/2009, 2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).
Skundo reikalavimu, kuriuo prašoma pripažinti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos pažeidžiančia tarptautinių teisių normas, siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o faktų konstatavimo. Taigi, šio reikalavimo tenkinimo atveju pareiškėjo teisės nebūtų apginamos, todėl jis teisme nenagrinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos buvo ratifikuota įstatymu, todėl ši sutartis gali būti keičiama tik priėmus įstatymą, ratifikuojantį sutarties pakeitimus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d., viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Taigi, įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu.
Be to, Konstitucijos 67 str. 2 d. įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją papildyti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos pasiūlymu dėl mokslinių pensijų mokėjimo teisme nenagrinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d., 2 d. 1 p., 149 str. teisėja
nutaria:
atsisakyti priimti K.A. Ž. skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.