Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1074/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2-1074/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė (pran.)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Forsažas“
Atsakovas
UAB „Murena“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1074/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Danutės Milašienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Forsažas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Forsažas“ ieškinį atsakovui UAB „Murena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 192 619,64 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, naudojimosi banko sąskaitoje esančiomis lėšomis apribojimu, UAB „Hansa lizingas“ iniciatyva nutrauktomis su ieškovu sudarytomis lizingo sutartimis, didele įmonės debitorių įsiskolinimų suma, prašė atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo atmetė. Nurodė, kad savo prašymui pagrįsti ieškovas nepateikė balanso ar kitokių dokumentų, patvirtinančių įmonės banko sąskaitose esančių visų piniginių lėšų likutį ir įmonės turimo bendro turto ir įsipareigojimų santykį. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai neatskleidžia ieškovo turtinės padėties, neįrodo žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumo, todėl prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą netenkino ir įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą 3 690,89 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti, atidėti ieškovui UAB „Forsažas“ dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodo, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą buvo grindžiamas sunkia ieškovo turtine padėtimi, tai yra apyvartinių lėšų neturėjimu. Šias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina disponavimo sąskaitoje esančiomis lėšomis apribojimas, Swedbanko vienašališkas lizingo sutarčių, kurių dalykas buvo transporto priemonės, nutraukimas ir dėl to negalėjimas vykdyti veiklos, ta aplinkybė, kad ieškovas turi daug skolininkų, kurių bendra skola sudaro 674 242,30 Lt, o atsakovo skola sudaro 192 619,64 Lt. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad minėtos aplinkybės neįrodo būtinumo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo disponavimas visomis lėšomis buvo ir yra apribotas, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, o kilnojamasis turtas yra areštuotas. Teismui atsisakius atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, lėšų susimokėti žyminį mokestį neturintis asmuo negalėtų pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir taip apginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Apelianto teigimu, žyminio mokesčio mokėjimas jam turėtų būti atidėtas, nes jo finansinė padėtis yra sunki, jis neturi apyvartinių lėšų, yra apribotas disponavimas banko sąskaitose esančiomis lėšomis, turi daug skolininkų, bankas nutraukė su juo lizingo sutartis, todėl jis negali sumokėti 3 690,89 Lt žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet ir su visa ieškovo turtine padėtimi. Turtinę juridinio asmens padėtį rodo jau minėti dokumentai.

Apeliantas teismui nepateikė jokių aktualių duomenų apie nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turimas lėšas, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę apelianto turtinę padėtį. Taigi Vilniaus apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apelianto pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog apelianto turtinę padėtį pagrindžiantys ir įrodymai, kurie yra pateikti byloje, nesudaro pagrindo atidėti apeliantui už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, kad Kauno apygardos teisme 2009 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovui UAB „Murena“ yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovas, kaip UAB „Murena“ kreditorius, turėtų spręsti dėl savo teisių gynimo iškeltoje bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė Bukavinienė Artūras Driukas Danutė Milašienė