- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 1-3129-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37503-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-24 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas bei 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-23 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams bei 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.00 val., Parko g. 44, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (alkotesterio pagalba nustatyta 3,7 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis D. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-08-04 ryte apie 10 val. atsikėlęs pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tą dieną vartojo iki 10 val. vakaro, gėrė alų ir degtinę, kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. 2018-08-05 ryte atsibudus jam buvo pagirios, nusprendė, kad reikia dar truputį išgerti, ir apie 11 val. išgėrė alaus, tuomet vėl degtinę, ir taip gėrė maždaug iki 17.30 val. be pertraukų. Apie 18.00 val. jis nusprendė perstatyti automobilį į kitą parkavimo vietą. Išėjęs į lauką ir atsisėdęs už krovininio automobilio „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo perstatydamas netyčia kliudė kitą stovintį automobilį. Tuomet į lauką išėjo apgadinto automobilio savininkas ir pamatęs, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šie alkotesteriu nustatė, kad jis vairavo neblaivus. Tada nuvyko į priklausomybės ligų centrą, tuomet jį atvežė į policijos įstaigą ir sulaikė 24 valandom. Jis žinojo, kad negali vairuoti neblaivus ir kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek taip norėjo daryti. Dėl savo poelgių gailisi (b. l. 59).
Liudytojas V. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-03 penktadienį buvo pas savo draugą D. Š., kurio namuose paliko jam priklausančio automobilio raktus. Leidimo vairuoti jo transporto priemonę D. Š. nedavė, nes net nebuvo kilusi mintis, kad šis galėtų vairuoti transporto priemonę. D. Š. pats pasiėmė raktelius ir vairavo jam priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apie tai jis sužinojo iš paties draugo, kuomet šis paskambino, kai buvo kelių policijoje (b. l. 8).
Liudytojas V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-05, apie 18.00 val., jis išėjo į kiemą tarp Parko g. 44 ir 48, ir staiga išgirdo garsų smūgį, pamatė, kad krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)dar užvažiavo ant bortelio. Priėjęs arčiau ir pamatęs krovininio automobilio vairuotoją iškart pamanė, kad šis yra neblaivus, nes vairuotojo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas. Tuomet jis iškart atėmė iš vairuotojo raktus ir paskambino 112 bei apie tai pranešė policijos pareigūnams. Iki atvyko policijos pareigūnai, jis buvo šalia „Mercedes Benz“ vairuotojo, pastarasis, iki atvyko pareigūnai, alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykus pareigūnams jis asmenį perdavė šiems tolimesniam įvykio forminimui. „Mercedes Benz“ vairuotojo vardo nežino, bet jei reikėtų, atpažinti gali (b. l. 11).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2018-08-05 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018-08-05, apie 17.58 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Parko g., prie 42 namo įvyko eismo įvykis, šalia vaikšto neblaivus vyras. 2018-08-05, apie 18.00 val., atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad Parko g., daugiabučių namų kieme prie 42 namo, D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „MB 315CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, asmenys nenukentėjo. Apie 18.23 val. pabendravus su vairuotoju, šiam buvo nustatytas sunkus, 3,70 prom. girtumas. Kaltininkas D. Š. dėl sukelto eismo įvykio nesutinka ir nesigaili. Liudininkai sklandžiai išdėstė savo nuomonę. Patrulio ekipažas VI749 D. Š. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimams atlikti, bet VPLC duoti kraują ir atlikti apžiūrą atsisakė, vėliau minėtas asmuo buvo pristatytas į KPV. D. Š. surašytas AN protokolas ROIK: 18089789673. Surašius protokolą, asmuo su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi dėl savo veikos. Automobilis „MB 315 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas saugojimui į Minsko pl. 21 aikštelę (b. l. 5).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ kvito duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 5 d. 18.23 val., D. Š. nustatytas 3,70 promilių girtumas (b. l. 29).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ instrukcijos duomenimis, alkotesteris ALCOTEST 6810 gali patekti apskaičiuotą alkoholio kiekį kraujyje 0,00 - 5,00 ‰ intervale (etanolio masė kraujo tūryje, prie 20° C ir 1013 hPa. Pateikiant šiuos duomenis, taikomas alkoholio kiekio iškvepiamame ore perskaičiavimo į alkoholio kiekį kraujyje koeficientas, kuris yra lygus 2100) (b. l. 31-50).
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, lengvojo komercinio automobilio Mercedes-Benz 315 CDI Sprinter 315 CDI, 2007 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 7 140 eurų su PVM (b. l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. L. (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Remiantis formuluojama teismų praktika, tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 6810“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. D. Š. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alkotest 6810“ 2018 m. rugpjūčio 5 d. 18.23 val., nustatytas 3,70 promilių girtumas. 2018 m. gegužės 5 d., 19.10 val. jis buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybių centrą, kur priduoti kraujo mėginį tyrimui atsisakė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros arba iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto įvertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik atliekant asmenų biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-11 nutartis Nr. 2K-121-697/2018 ir kt.).
Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino visiškai, su nustatytu girtumu sutiko. Jo parodymus patvirtina liudytojo V. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito duomenys. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. Š. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. Š. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisės yra atimta, nes už vairavimą neturint teisės vairuoti D. Š. pritaikyta administracinė atsakomybė.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis D. Š. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (b. l. 76-77).
Skirdamas bausmę D. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgia į nustatytą girtumo laipsnį – 3,7 promilės (t. y. sunkus girtumo laipsnis). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. Š. teistas (b. l. 73-74), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 65-72), tame tarpe du kartus už vairavimą būnant neblaiviu, nedirbantis (b. l. 75), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę - areštą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.
D. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 19.45 val. (b. l. 63) iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. 11.43 val. (b. l. 64), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
D. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,7 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nors nagrinėjamu atveju D. Š. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, teismo vertinimu, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 straipsnio 7 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis praeityje du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui, t. y. trejiems metams.
Prokuroras prašo D. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 7 140 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – V. L.. Vertindamas tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta automobilio „Mercedes Benz“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 7 140 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 7 140 eurų.
D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. 11.43 val. (vieną dieną).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Š. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. Š. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 7 140 eurų – valstybės naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. Š. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui - panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.