- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-11-372/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00377-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Narbutienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00377-2011-5
NUTARTIS
2012 m. birželio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-471-476/2011 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl vaiko bendravimo su tėvu apribojimo ir išlaikymo padidinimo; byloje patraukta išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. J. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama laikinai sustabdyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3 punkto ir 3.1-3.6 papunkčių vykdymą ir laikinai apriboti A. J. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi A. J., kol Tauragės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla 85-1-00618-10, kurioje A. J. kaltinamas mažametės tvirkinimu; papildyti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 5 punktą ir padidinti A. J. teikiamą išlaikymą savo sūnui A. J. iki 400,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus A. pilnametystės. Pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kaip išlaikymas sūnui 102,00 Lt kas mėnesį atiteko turtu, todėl 300,00 Lt kas mėnesį sudarantį skirtumą prašė priteisti periodinėmis išmokomis (3-5 b. l.).
Nurodė, kad atsakovas daro neigiamą įtaką sūnui A., todėl prašė apriboti jo galimybę bendrauti su vaiku. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu ieškovę tuo metu tenkino, kad atsakovas materialinį išlaikymą atidavė nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu ieškovės gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėjo, ji gauna mažesnį darbo užmokestį ir nebeturi pinigų sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. nesutinka, kad būtų padidintas materialinis išlaikymas sūnui. Laiko, kad dėl problemų, kylančių dėl bendravimo su sūnumi, kalta pati ieškovė (22-24 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. J. 7,04 Lt pašto išlaidų valstybei (80-82 b. l.).
Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad atsakovas A. J. netinkamai elgėsi nepilnamečio sūnaus A. atžvilgiu. Atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti ribojama vien dėl to, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Teismas pažymėjo, kad visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui buvo kreiptasi į Raseinių psichikos sveikatos centrą, tačiau ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir tinkamai nepasirūpino nepilnamečio A. sveikata. Teismas atsižvelgė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad visiškas A. J. bendravimo su sūnumi A. J. apribojimas neatitiks vaiko interesų. Nurodytų argumentų pagrindu ieškinį šioje dalyje atmetė.
Teismas nurodė, kad materialinio išlaikymo klausimas išspręstas 2010-11-03 sprendimu. Laikė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis. Po santuokos nutraukimo ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą ir sutiko, kad materialinis išlaikymas nepilnamečiui A. būtų perduotas turtu. Nepilnamečiui A. tekusį 13025,00 Lt turtą ieškovė pardavė už 3020,00 Lt ir tokiu sandoriu pastebimai pablogino jo turtinę padėtį. Atsakovas po santuokos nutraukimo neturi gyvenamojo ploto, niekur nedirba, nuolat turi problemų su sveikata. Teismas nurodė, kad A. yra nepilnametis, 2011-03-17 sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris jo turtinę padėtį pablogino, todėl atsakovas turi teisę spręsti ar nebuvo pažeisti vaiko interesai ir kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Dėl šių priežasčių ieškinį dalyje materialinio išlaikymo padidinimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė A. J. teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Apeliantė teigia, kad nekilnojamą turtą teko parduoti, nes negalėjo jo išlaikyti. Atsakovas dar gyvenat kartu netinkamai elgdavosi su sūnumi, pasižymėdavo neprognozuojamu charakteriu, agresyvumu, sūnus ne kartą buvo mušamas už menkiausią vaikišką išdaigą. Šiuo metu vyksta tyrimas dėl grasinimo fiziškai susidoroti su ieškove ir jos draugu. Lankyti Raseinių PSC psichologo konsultacijas negalėjo dėl sveikatos būklės, nes laukiasi kūdikio, reikėdavo ir skubiai išvykti, todėl registruodavosi kitai dienai. Laiko, kad atsakovas slepia, kad dirba, o pateiktos pažymos apie profilaktinį apsilankymą pas gydytoją neįrodo apie jo sveikatos problemas ir negalėjimą dirbti (85-86 b. l.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. J. nurodo, kad ieškovė A. J. ir sūnus A. gavo absoliučiai visą kartu santuokoje sugyventą turtą. Trejus metus vaikus augino atsakovo tėvai. Ieškovė siekia įvairiais būdais apkaltinti ir prisiteisti pinigų, kad galėtų sumokėti paskolą. Paskutinio teismo posėdžio dukra pasiprašė Tauragės vaiko teisių pagalbos, kad atskirtų nuo motinos už engimą ir išnaudojimą ir leistų gyventi su tikru tėvu. Elgesys su dukra kelia abejonių dėl tinkamo sūnaus A. auklėjimo (94-95 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu apribojimu ir nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėdamas klausimą dėl to, kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas, teismas nurodytas aplinkybes privalo įvertinti išsamiai ir visapusiškai. Tai sąlygoja tiek CPK 270 str. 4 d. nuostata, jog savo išvadą teismas privalo pagrįsti išsamia byloje esančių įrodymų analize, tiek ir CPK 376 str. 2 d. įtvirtinta teismo pareiga aktyviai ginti nepilnamečių vaikų interesus.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovas A. J. pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad jis 2012-03-30 susituokė su S. S. (pavardė po santuokos J.) (137 b. l.). Tokiu atveju privalu vertinti ir atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį, į bylą pastarąją įtraukiant trečiuoju asmeniu. Paminėta aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo nepilnamečiui A. J.. Vaikų išlaikymo bylose teismas turi būti maksimaliai aktyvus, todėl privalo imtis visų CPK numatytų priemonių, apginti vaiko interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas buvo sustabdytas iki įsiteisės nuosprendis/nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-607/2011, kurioje teisiamas atsakovas A. J.. 2012-05-17 buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-14 d. nuosprendis buvo pakeistas. Atsakovas A. J. buvo nuteistas pagal LR BK 153 straipsnį (mažamečio asmens tvirkinimas), nuosprendis įsiteisėjo (119 b. l.). Esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui privalu iš naujo vertinti atsakovo galimybę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. J., būtina išklausyti ieškovės, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pozicijos dėl atsakovo bendravimo su A. J. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjus paminėtų aplinkybių, negalima tinkamai įvertinti turtinių atsakovo galimybių tenkinti sūnaus poreikius bei galimybės bendrauti su nepilnamečiu A. J., nepažeidžiant vaiko interesų.
Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurinta apeliacinio skundo apimtimi. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. O grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegijos nuomone, perdavus bylą nagrinėti iš naujo turi būti renkami nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, joje teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 straipsnio nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (LR CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, iki pirmosios instancijos teismas priims sprendimą dėl atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J., byloje taiko laikinąsias apsaugos priemones – uždraudžia A. J. matytis su nepilnamečiu vaiku A. J. pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu patvirtintos Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas (civilinė byla Nr.2-1822-377/2010, teisminio proceso Nr.2-46-3-01500-2010-4). Tai privalu padaryti, kol bus išspręstas klausimas dėl bendravimo tvarkos patikslinimo, įvertinus priimto nuosprendžio aplinkybes.
Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str.). Grąžinant bylą pirmos instancijos teismui, kitų apeliacinio skundo argumentų analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, civilinio kodekso 3.65 straipsniu,
nutarė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) matytis su nepilnamečiu A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.