Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-575-3156-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-575-3156-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3156/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3; 52.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. kovo 7 d. J. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačia dieną, apie 1.35 val., vairavo automobilį neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2010 m. balandžio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. T. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė 900 Lt baudą.

Šalies argumentai

Su šiuo nutarimu J. T. nesutiko ir su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo tirti Institucijai. Teismas nurodė, kad yra pagrindas teigti, jog J. T. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, nes ji, teismo vertinimu, atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Teismas pažymėjo, kad tokioje teisinėje situacijoje teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, savo iniciatyva negali pakeisti (pasunkinti) suformuluoto kaltinimo pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį sunkesniu, t. y. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, panaikinus skundžiamą nutarimą byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamai kvalifikuoti J. T. veiką pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas nutarimas taip pat neatitinka ATPK 284 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog J. T. padarė dar ir kitą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. įvykio naktį nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, tačiau skundžiamame nutarime dėl šio administracinio kaltinimo apskritai nepasisakyta, nors administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo buvo nurodytas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame nutarime J. T. padarytas administracinės teisės pažeidimas nurodytas ne išsamus ir ne konkretus – nutarime nurodyta tik ATPK 126 straipsnio 3 dalies dispozicija, nenurodant konkrečios J. T. neteisėtos veikos, t. y. padaryto pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių. Teismas nurodė, kad nuobaudą skirianti institucija turėti pripažinti J. T. padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą bei paskirti jam nuobaudą už šį pažeidimą arba nutraukti administracinę teiseną dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo, nesant J. T. veikoje šio pažeidimo sudėties ar įvykio. Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat konstatavo, kad tai, jog J. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų D. B. ir G. J. tarnybiniai pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų D. B. ir G. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis teisės pažeidimo padarymo aplinkybėmis, kurias patvirtino ir papildė iš esmės panašūs liudytojų D. B. ir G. J. parodymai. Teismas pažymėjo, jog liudytojai D. B. ir G. J. teisme patvirtino, kad akivaizdžiai matė ir jiems abejonių nekilo, kad automobilį įvykio naktį vairavo J. T.. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad minėti liudytojai detaliai negalėjo prisiminti visų kitų įvykio aplinkybių, nėra esminė ir nepaneigia jų parodymų, kad įvykio naktį automobilį vairavo J. T., kuriam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Byloje nenustatyta duomenų, kad policijos pareigūnai, nustatę teisės pažeidimą ir J. T. neblaivumą, būtų pažeidę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, taip pat Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, nuostatas. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį teisės pažeidimą nustatęs pareigūnas galėtų būti suinteresuotas šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad liudytojų L. K., V. S. ir M. L. parodymai yra abejotini, nes jie yra J. T. draugai ir pažįstami, su kuriais įvykio naktį J. T. savo tėvų garaže ketino linksmintis, ar kitaip leisti laiką. Teismas pažymėjo, kad šie liudytojai nurodė, jog pirminius savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių rašė paprašyti J. T., todėl šių liudytojų įvykio aplinkybių aiškinimas palankus J. T. galėjo būti įtakoti draugiškų santykių ir bendro tikslo padėti J. T. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad įvykio naktį J. T. neigdamas teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė konkretaus asmens vairavusio automobilį, versija, kad automobilį vairavo M. L., atsirado jau vėliau teikiant skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų.

II.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiam teismui. Apeliaciniame skunde nurodo, kad J. T. veika Institucijos nutarime pagrįstai perkvalifikuota į ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kadangi įvertinus alkotesterio BAAC Nr. 2062 paklaidą – J. T. buvo nustatytos 0,37 promilės etilo alkoholio iškvepiamame ore.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. T. dėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarties taip pat pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, Institucijos 2010 m. kovo 17 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei 2010 m. balandžio 30 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ištyrė šiai bylai turinčias reikšmės aplinkybes, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, pablogino jo padėtį. Nurodo, kad yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą terminas. Teigia, kad jis jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, nes automobilio nevairavo. Nurodo, kad pažeidimų padarė policijos pareigūnai ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog versija, kad automobilį vairavo ne jis atsirado vėliau. Paaiškina, kad tai, jog automobilio nevairavo, įrašė administracinio teisės pažeidimo protokole. Mano, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra atsakas į jo 2010 m. kovo 8 d. skundą. Nurodo, kad policijos pareigūnai neapklausė jo draugų, kurie buvo šalia, nepatikrino jų neblaivumo. Teigia, kad jo ir jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymų nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Atsiliepimas

J. T. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Institucija apeliacinį skundą padavė praleidusi apeliacinio skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

J. T. apeliacinis skundas netenkintinas, o Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo Institucijai

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Analizuodamas šią normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta procesinio teismo sprendimo rūšis turi būti priimama išimtiniais atvejais (padarytas klaidas ar trūkumus pirmiausia turi bandyti ištaisyti pats administracinis teismas), kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N1-1818/2007, N261-1111/2008, N444-305/2008). Taigi šiuo atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pagrindai yra pakankami tokiam sprendimui priimti.

Pirmosios instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamasis minėta ABTĮ norma ir konstatavęs, kad 1. J. T. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, nes ji, teismo vertinimu, atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį; 2. skundžiamame nutarime nepasisakyta dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo, nors administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas dėl šio pažeidimo buvo nurodytas; 3. skundžiamame nutarime J. T. padarytas administracinės teisės pažeidimas nurodytas ne išsamus ir ne konkretus – nutarime nurodyta tik ATPK 126 straipsnio 3 dalies dispozicija, nenurodant konkrečios J. T. neteisėtos veikos, t. y. padaryto pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nutarė bylą grąžinti Institucijai be pagrindo.

Dėl pirmojo pirmosios instancijos teismo argumento – J. T. veika nepagrįstai perkvalifikuota iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies į 3 dalį. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-1967-456/2010, kurioje padarė išvadą, kad J. T. veika pagal administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą kaltinimą turi būti kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o šios bylos pagal ATPK 224 straipsnį nėra priskiriamos apylinkių teismams, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė nagrinėti Institucijai (b. l. 23). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl jau yra įsiteisėjusi. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad alkotesteriu BAAC Nr. 2062 patikrinus J. T. neblaivumą – buvo nustatyta 0,42 prom. (b. l. 11, 54). Taip pat nustatyta, kad alkotesteriu BAAC Nr. 2062 gautiems rezultatams nuo 0 iki 1,00 promilės yra nustatyta ± 0,05 promilių paklaida. Įvertinus šią paklaidą, darytina išvada, kad J. T. buvo nustatytas 0,37 promilių girtumas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. T. veika atitinka ne ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinį teisės pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucija pagrįstai perkvalifikavo J. T. veiką ir jį pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą, nes jo veikoje yra šioje teisės normoje nustatyto pažeidimo sudėtis.

Dėl antrojo pirmosios instancijos teismo argumento – skundžiamame nutarime nepasisakyta dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo, nors administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas dėl šio pažeidimo buvo nurodytas. Nustatyta, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolas J. T. buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytų pažeidimų padarymo, tačiau Institucijos nutarimu, perkvalifikuojant J. T. padarytą neteisėtą veiką, jis buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Institucija, priimdama nutarimą, nusprendė J. T. nebausti už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodydamas J. T. patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą pažeidimą (arba bylą nutraukti) iš esmės nurodė taikyti asmens atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebūtų padavęs skundo dėl, jo manymu, neteisėto ir nepagrįsto nutarimo. Taigi darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė non reformatio in peius principą. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nustatyta, kad ginčo pažeidimas buvo padarytas 2010 m. kovo 7 d., todėl ginčo nutarties priėmimo dieną (2010 m. gruodžio 20 d.) jau buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Byloje nėra duomenų, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pratęstas.

Dėl trečiojo pirmosios instancijos teismo argumento – nutarime padarytas administracinės teisės pažeidimas nurodytas ne išsamus ir ne konkretus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra aiškiai atskleista J. T. padaryto pažeidimo esmė, be to pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nekelia klausimo dėl to, kad jam yra nesuprantama inkriminuojamo pažeidimo esmė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą grąžino Institucijai, nes nebuvo nustatytos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotos sąlygos, kurioms esant, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, turi teisę grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą.

Dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą ir konstatavo, kad J. T. vairavo ginčo automobilį būdamas neblaivus, tačiau iškėlė klausimą dėl alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis buvo konstatuota, kad jis vairavo automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. T. vairavo ginčo transporto priemonę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu – palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo nutarta vadovautis nesuinteresuotais bylos baigtimi policijos pareigūnų D. B. ir G. J., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą – t. y. matė, kad J. T. vairavo ginčo automobilį, parodymais, ir atmetė liudytojų L. K., V. S. ir M. L., kuriuos pripažino suinteresuotais bylos baigtimi, parodymus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų J. T. buvo pateikęs skundą, niekaip negalėjo įtakoti policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio (taip apeliaciniame skunde nurodo apeliantas J. T.), kadangi tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ankščiau nei apeliantas apskundė pareigūnų veiksmus (tarnybiniai pranešimai surašyti 2010 m. kovo 7 d. (b. l. 57–58), o skundas dėl pareigūnų veiksmų pateiktas 2010 m. kovo 8 d. (b. l. 16–18)). Taip pat pažymėtina, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, policijos pareigūnų D. B. ir G. J. veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinių nusižengimų (b. l. 19–21).

Teisėjų kolegija atmeta J. T. argumentus, kad Institucija apeliacinį skundą padavė praleidusi jo padavimo terminą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Institucija apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties padavė 2010 m. gruodžio 28 d. (b. l. 135), vadinasi nepraleidusi ATPK 293 straipsnyje nustatyto termino.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek J. T. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), iš esmės tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir iš esmės padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, tačiau, kaip jau buvo nustatyta, nepagrįstai grąžino bylą Institucijai.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis keistina, nutariant netenkinti J. T. skundo ir paliekant nepakeistą Institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. T. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

J. T. skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą, kuriuo J. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą ir už tai jam paskirta 900 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius