Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad NŽT Elektrėnų skyrius iki šiol nepateikia jai teisingo žemės sklypo plano ir tokiu būdu pažeidžia jos nuosavybės teises.

Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2.11-42-2324 M. J. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 1,70 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004 m. birželio 1 d. parengtas žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktas. Surašant aktą dalyvavo ir pareiškėja. Surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir žemės sklypo abrise M. J. pasirašyti atsisakė motyvuodama tuo, kad jai turi būti pamatuotas sklypas su valstybiniu Spenglos upeliu, kuris yra neprivatizuojamas. Pareiškėjos skundo reikalavimai pateikti jai priklausančios žemės sklypo ribų planą, kurį ji asmeniškai pasirašė atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi NŽT Elektrėnų skyriuje tokių dokumentų nėra.

M. J. priklausančio žemės sklypo, į kurį yra atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2.11-42-2324, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo numeris projekto plane – 283, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintame žemės sklypo plane M1:5000. Žemės sklypo ribos nustatytos taip: vakarinėje pusėje gretimybėje su 12 m pločio keliu, šiaurinėje pusėje su laisva valstybine žeme, rytinėje – planuojamu 4 m pločio keliu šalia neprivatizuojamo Spenglos upelio ir pietinėje su žemės sklypo projektinis Nr. 32-3 riba. Žemės sklypas, kurio ribos būtų pažymėtos kartu su neprivatizuojamu Spenglos upeliu ir dar apie 0,12 ha žemės plotu, esančiu kitoje upelio pusėje, formuojamas nebuvo ir tokio sklypo plano nėra.

M. J. 2004 m. birželio 9 d. pasirašytas žemėlapio fragmentas nėra žemės ribų matavimo dokumentas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus Kietaviškėse darbuotojai 2004 m. birželio 9 d. tik konsultavo ir padėjo įbraižyti žemėlapio fragmente M1:10000 deklaruojamų pasėlių plotus.

Atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. 46SS-129 pateikė pareiškėjai turimus dokumentus apie jai priklausančio žemės sklypo ribas, t.y. žemės sklypo Nr. 283 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano kopiją, žemės sklypo abriso kopiją, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. 8098 kopiją, 1923 m. Žikaronių dvaro parceliacijos plano kopiją. Pareiškėja jai pateiktus dokumentus atsakovui grąžino 2011 m. vasario 24 d. raštu. Atsakovas 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr. 46SS-305 ir 2011 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 46SS-387 pareiškėją pakartotinai informavo dėl dokumentų atsiėmimo. Be to, NŽT Elektrėnų skyrius, vykdydamas antstolės B. Č. 2012 m. kovo 23 d. reikalavimą Nr. 0129/12/00194, 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 51SD-(14.51.7)-34 registruotu laišku pareiškėjai dar kartą išsiuntė turimus dokumentus. Remiantis Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis siunta pareiškėjai arba jos įgaliotam asmeniui įteikta 2012 m. balandžio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (pvz.: 2008 m. sausio 3 d. nutartis Nr. AS442-54/2008). Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis - teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz.: 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja dar 2010 m. birželio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, vėliau patikslintais skundais prašydama teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti jai dokumentus, liudijančius jos žemės sklypo ribas (adm. bylos Nr. I-2829-189/2010 b.l. 1, 33, 40-41). Savo skundo reikalavimus minėtoje administracinėje byloje pareiškėja grindė aplinkybe, kad ji kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti jai žemės atkūrimo dokumentą, kuris būtų su ja suderintas ir kuriame būtų jos sutikimas su nubrėžtomis žemės sklypo ribomis. Pareiškėja nurodė, kad toks dokumentas jai nėra pateiktas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu (adm. bylos Nr. I-2829-189/2010 b.l. 98-100) pareiškėjos prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti pareiškėjai dokumentus, liudijančius apie jai priklausančio žemės sklypo ribas. Pabrėžtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje (adm. bylos Nr. I-2829-189/2010 b.l. 153-155) konstatavo, jog atsakovui 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. 46SS-129 pareiškėjai pateikus: žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopiją, Žemės sklypo abriso kopiją, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-05-09 pažymos Nr. 8098 kopiją ir 1923 m. Žikorių dvaro parceliacijos plano kopiją, teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Teismas nustatė, kad visi atsakovo turimi dokumentai, liudijantys apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas buvo pateikti ir kitų dokumentų, kuriuos būtų galima pateikti nėra.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti jai privačios žemės sklypo teisingą ribų planą, kurį komisija, dalyvaujant jai pačiai, pažymėjo kuoliukais.

Vertinant administracinėj byloje Nr. I-2829-189/2010 kelto reikalavimo ir nagrinėjamoje administracinėj byloje Nr. I-4385-643/2015 reiškiamo reikalavimo tapatumą pažymėtina, kad abejose administracinėse bylose ne tik bylos dalykas (prašymas įpareigoti pateikti dokumentus), bet ir pagrindas (pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog 2004 m. gegužės mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracijos paskirta komisija jai (pareiškėjai) dalyvaujant pamatavo žemės sklypo ribas, su kuriomis ji sutiko, ir pažymėjo jas kuoliukais) yra visiškai tapatūs. Abu reikalavimai yra reiškiami tam pačiam viešojo administravimo subjektui, todėl, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punkto nuostatas ir šiuo teisiniu pagrindu nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, kad savo reikalavimą pareiškėja grindžia aplinkybe, kad Elektrėnų žemėtvarkos skyrius be pagrindo sukeitė žemės ribas. Iš pareiškėjos skundo argumentų ir jos pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad, pareiškėjos vertinimu, egzistuoja planas, pagal kurį jai priklausantis žemės sklypas yra abejose Spenglos upelio pusėse. Tuo tarpu atsakovas neigia tokio plano buvimą ir teigia, kad toks planas, pagal kurį į pareiškėjos žemės sklypo plotą patektų ir neprivatizuojamas upelis, niekada rengtas nebuvo ir tokio plano nėra. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja siekia, jog būtų nustatytos kitos žemės sklypo ribos, nei jos pavaizduotos 2005 m. spalio 10 d. įregistruotame žemės sklypo plane (b.l. 73), tuo pačiu siekia paneigti sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą (b.l. 86). Toks ginčas, susijęs su asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.) ir šio ginčo išsprendimas turi tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Todėl pareiškėjos keliamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-02-12 nutartis T-16).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101, 105-106 ir 148-149 straipsniais

nutaria:

Administracinę bylą Nr. I-4385-643/2015 pagal M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.