Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-2457-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
N-444-2457-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
E. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2457/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. (E. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė E. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. sausio 21 d., apie 08.58 val., Vilniuje, Erfurto – Architektų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį AUDI 100, turėdamas objektyvią galimybę jį sustabdyti ties „STOP“ linija, keičiantis šviesoforo signalams, savalaikiai jo nestabdė, įvažiavo į sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui, susidūrė su važiavusiu priešinga kryptimi ir sankryžoje sukusiu į kairę automobiliu VW CADDY, nuo smūgio atsitrenkusiu į stovintį automobilį VW PASSAT. Eismo įvykio metu sugadintos trys transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 78.7 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino E. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 150 litų baudą.

II.

E. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad Institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybės, nepagrįstai atsisakė apklausti E. D. nurodytus liudytojus, tokiu būdu pažeidė ATPK 248, 256, 257 ir 272 straipsnių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi E. D. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad E. D. padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, prie šios bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Įvertinęs byloje esančius kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, eismo įvykio vietos planą, fotonuotraukas, automobilių sužalojimo pobūdį, teismas nusprendė, jog būtent automobilis AUDI 100 atsitrenkė į kairįjį posūkį bedarantį automobilį VW CADDY. Teismas padarė išvadą, kad dėl autoįvykio kaltas E. D., kuris artėjo prie sankryžos dideliu greičiu, pamatęs mirksintį žalią šviesoforo signalą automobilio nestabdė, o atvirkščiai padidino greitį, į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam, t. y. draudžiamam, signalui, dėl ko ir įvyko autoavarija. Teismas pažymėjo, kad netikėti ir abejoti liudytojos V. N. parodymais nėra pagrindo, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. L., P. S., T. S. ir E. K. paties autoįvykio realiai nematė, taip pat nematė, koks šviesoforo signalas degė autoįvykio dalyviams autoįvykio metu. E. D. parodymus teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad jis savo parodymais siekia išvengti administracinės atsakomybės už pažeidimą ir su tuo susijusių padarinių.

III.

Apeliaciniu skundu E. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti ją iš naujo tirti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pažymi, kad priimdamas nutartį, teismas be nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo D. J. parodymų bei deklaratyvaus byloje esančių dokumentų nurodymo, rėmėsi tik liudytojos V. N. parodymais, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas neįvertino prieštaravimų tarp V. N. parodymų, duotų apklausiant ją, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be to, apelianto teigimu, ši liudytoja, duodama parodymus teismo posėdžio metu, buvo pasipiktinusi ir nuolat kartojo, kad jis po eismo įvykio pirma skambino savo draugams, o ne greitajai pagalbai, todėl jo manymu, pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Apelianto teigimu, vieni kitiems prieštarauja ir nukentėjusiojo R. P. bei tariamai viename automobilyje su juo važiavusio D. J. parodymai, ko pirmosios instancijos teismas neįvertino. Teisme taip pat nebuvo tirta, pasak apelianto, jo nurodyta aplinkybė, kad D. J. R. P. vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu iš viso nebuvo. Apeliantas nurodo, kad jis prašė teismo posėdyje apklausti liudytojus A. I. ir J. Š., tačiau patenkinęs minėtą jo prašymą, pirmosios instancijos teismas šių liudytojų neiškvietė ir neapklausė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Jis nurodo, kad žalias šviesoforo signalas jo atžvilgiu pradėjo mirksėti tuo metu, kai jis buvo jau ties „STOP“ linija, o važiuojant 50 km/h greičiu staiga stabdyti draudžia KET, be to, tai būtų buvę beprasmiška ar net pavojinga, nes tuo metu lijo lietus, buvo šlapia bei slidu, todėl staiga stabdant, automobilis galėjo tapti nevaldomas ir sukelti avarinę situaciją ar avariją, be to, jis vežė keleivę su 2 metų mažamečiu vaiku, kuris staiga stabdant, galėjo susižeisti. Apeliantas pažymi, kad KET 78.3 punkte numatyta, jog žalias mirksintis šviesoforo signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. KET 78.7 punktas nurodo, kad geltonas signalas leidžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, tačiau KET 170 punkte numatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti prieš „STOP“ liniją tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 108 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta, KET 162 punktas – kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Apelianto teigimu, remiantis paminėtomis KET nuostatomis, darytina pagrįsta išvada, kad jis nepažeidė KET 9 ir 78.7 punktų reikalavimų ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o dėl autoįvykio kaltas sankryžoje į kairę sukęs VW CADDY vairuotojas R. P., kuris prieš manevrą privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį jo vairuojamą automobilį AUDI 100.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <…> sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nes jis nepažeidė KET 9 ir 78.7 punktų reikalavimų.

Įvykio metu galiojusių KET (2008 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 9 punktas nustatė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET (2008 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 78.7 punkte nurodyta, jog geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog E. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje esančiais įrodymais – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos V. N. rašytinį paaiškinimą (b. l. 38) ir jos parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 42), esminių prieštaravimų bei pagrindo šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai nenustatė. Tai, kad ši liudytoja buvo pasipiktinusi E. D. elgesiu, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra suinteresuota duoti melagingus parodymus apie eismo įvykio aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su V. N. parodymų vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų I. L., P. S., T. S. ir E. K. bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų vertinimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas nukentėjusysis A. I. ir liudytojas J. Š., teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, jog šie liudytojai būtų iškviesti į teismo posėdį (b. l. 50, 93-94, 105), tačiau liudytojas A. I. į teismo posėdį neatvyko, nurodydamas, jog teismas vadovautųsi jo rašytiniais paaiškinimais, o liudytojas J. Š. teismo šaukimų neatsiėmė. Be to, šių asmenų pirminiai rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad nė vienas iš jų, nematė to momento, kokiam šviesoforo signalui degant, įvyko automobilių susidūrimas.

Įvertinusi viename automobilyje eismo įvykio metu važiavusių liudytojų R. P. ir D. J. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimui reikšmingiausi yra pirminiai liudytojų parodymai, duoti iš karto po eismo įvykio, ir tik tie, kurie yra susiję su eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, todėl šių liudytojų parodymų apie aplinkybes po eismo įvykio teisėjų kolegija nevertina. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytojai buvo apklausti praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po eismo įvykio, todėl tikėtina, kad praėjus tokiam laiko tarpui, jie gali netiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes. Esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų rašytinių paaiškinimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu, susijusių su paties eismo įvykio aplinkybėmis, ir galinčių turėti įtakos E. D. veikos kvalifikavimui, teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai, t. y. informacija apie 2009 m. sausio 21 d. telefoninius pokalbius ir kita bylos medžiaga, neįrodo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog D. J. R. P. vairuojamame automobilyje eismo įvykio metu iš viso nebuvo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. D. (E. D.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius