Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. D. 2019-03-14 apie 00.30 val. Vilkaviškyje, Pietario gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviam, vairavo įsigytą asmeninėn nuosavybėn automobilį „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai jo kraujyje buvo 2,93 prom. etilo alkoholio.

2. Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, išsakė gailėjimąsi dėl neteisėto savo poelgio. Jis paaiškino, kad, turėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, šią vairavo neblaivus. Jo automobilis stovėjo prie automobilių plovimo aikštelės. Čia jis išgėrė butelį šampano. Jis nutarė automobiliu nuvažiuoti iki namų, manydamas, jog nieko blogo nenutiks. Tačiau, vairuojamas automobilis sankryžoje užgeso, o policijos pareigūnai jį sustabdė.

Motyvuojamoji dalis

3. Be A. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius anksčiau aprašytą nusikaltimą, pasitvirtino sekančiais duomenimis: Policijos pareigūno T. R. 2019-03-14 tarnybiniu pranešimu, jog 2019-03-14 apie 00.30 val. Pietario gatvėje pastebėjo keistai manevruojamą automobilį Opel Astrą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip paaiškėjo vairavo A. D., kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 1,87 prom. girtumas. A. D. pristatytas į Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, kraujo mėginiui paimti (b. l. 4).

4. Protokolais, kuomet 2019-03-14 nustatyta įvykio vieta, - gatvės dalis prie sankryžos į Pietario gatvę, Vilkaviškyje; ir apžiūrėtas daiktas – automobilis, - Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-18).

5. Registracijos liudijimu, jog automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. D. (b. l. 30).

6. 2019-03-19 kilnojamo turto vertinimo eksperto A. V. pažymoje Nr. 19-11 nurodyta, jog kaltinamojo nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu vairuoto automobilio Opel Astra pagaminto 2006 m., dyzeliniu 1,9 l darbinio tūrio varikliu, vidutinė orientacinė rinkos vertė 2019 m. kovo mėn., priklausomai nuo ridos, komplektacijos ir techninės būklės, buvo nuo 1700 iki 2800 Eur (b. l. 65).

7. 2019-03-14 teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 2471/2019(01) kaltinamojo A. D. kraujo ėminyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,93 prom. etilo alkoholio (b. l. 28).

Teismas konstatuoja:

8. Vertindamas anksčiau aprašytus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis A. D., vairavo jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausiai 2,93 promilės etilo alkoholio, taip pat neturėdamas specialios teisės vairuoti jokios motorinės kelių transporto priemonės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

9. Kaltinamojo A. D. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį teisingai. Nes specialiu teismo medicininiu tyrimu nustatyta, jog kaltinamojo kraujyje nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo mažiausiai 2,93 prom. (daugiau nei 1,5 prom.) etilo alkoholio, kokių tai abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo ar jo kompetencijos teismui nekyla. Kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas. Bylos duomenimis kaltinamasis turėjo specialią teisę vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam A. D. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281 str. 7 d.) dispozicijos lygmeniu – aplinkybė, jog vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo stovyje, visumos svoriu ir reikšme kaltės laipsnio bei bausmės proporcingumo jam aspektu persveria reikšmę tam aplinkybių, jog jis neblaivus vairavo santykinai nedidelį atstumą ir trumpą laiką (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo A. D. asmenybę, kurią vertina neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : nors kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką Lietuvoje pirmą kartą ir jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jis 2015 m. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Šis terminas jam teismo 2017 m. sutrumpintas. Tai rodo, jog jis dėl ankstesnio KET pažeidimo ir už tai teismo nubaudimo tinkamų išvadų nepadarė. Todėl nagrinėjama nusikalstama veika teismo vertinama iš esmės kaltinamojo elgesio modeliu.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustačius esminę atsakomybę lengvinančią ir nenustačius atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajam paskirti švelniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankciją rūšies baudos bausmę, kurios dydį nustatyti arčiau minimaliai ribai, t. y. 75 MGL (BK 281 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismo vertinimu, dėl anksčiau jau konstatuotų (punktas 11) tiek nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tiek ją padariusio kaltinamojo pavojingumą visuomenei, kad ir ne itin ženkliai, bet visgi didinančių aplinkybių švelnesnės baudos bausmės (minimalaus ar labai artimo tokiam dydžio) paskyrimas nebūtų teisingas, neatitiktų proporcingumo nurodytoms aplinkybėms kriterijaus, bausmės paskirties, būtų akivaizdžiai per švelni priemonė bausmės už nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, baudos mokėjimo terminas jam nustatytinas 2 m. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę švelniausia jos rūšimi ir dar artimu minimaliam jos dydžiu (punktas 14). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. 1 d. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 50 MGL baudos.

16. Kaltinamajam A. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 2 metams, atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalį, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 9 dalį, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas. Kaltinamajam A. D. taip pat turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – jam pačiam nuosavybės teise priklausančios kelių transporto priemonės, kurią naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą - automobilio „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natūra (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), kadangi nusikaltimo, įskaitant ir numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonės, kai ji priklauso pačiam ją tiesiogiai įvykdžiusiam kaltinamajam, konfiskavimas įstatymo leidėjo valia ir pagal Lietuvos kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką yra privalomas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.), baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių tam teismas šios bylos aplinkybėmis nenustatė.

17. Kaltinamajam A. D. byloje yra 2019-03-14 paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, ją keisti ar naikinti šioje proceso stadijoje (kol įsiteisės pastarasis teismo nuosprendis) poreikio nėra.

18. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas automobilis perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėtą automobilį perdavus antstoliui, panaikintinas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokuroro Kęstučio Gaubio 2019-03-14 nutarimu paskirtas A. D. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nes šis apribojimas tampa nebereikalingas.

19. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti A. D. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio bauda.

Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalis nuostatas, skiriamą bausmę A. D. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 eurų) baudą, kurios laisvanoriškam sumokėjimui nustatyti 2 (dvejų) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – nuo 2019-03-14 d. 2 (dvejiems) metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti natūra jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą A. D. (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant prie bylos pridėtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti VĮ „Regitra“.

Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą automobilį „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėtą automobilį perdavus antstoliui, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokuroro Kęstučio Gaubio 2019-03-14 nutarimu paskirtą A. D. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Astra Twin Top“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.