Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant nukentėjusiajam K. Z., jo atstovei advokatei Raimondai Kazlauskienei, kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad paskelbė apie K. Z. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino, pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo ir viešai jį įžeidė: 2013-05-23 sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Kauno rajone, skelbimų lentoje D. V. iškabino plakatą su K. Z. nuotrauka ir užrašu ,,šis žmogus mūsų miške šaudo paukščius“, K. Z. plakatą nuplėšus, tą patį vakarą D. V. iškabino plakatą su K. Z. nuotrauka ir užrašu: ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“. D. V. tęsiant savo veiksmus, 2013-05-26 plakatai su K. Z. nuotrauka ir užrašu: ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“ buvo iškabinti sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“ ant šiukšlių konteinerių, vandens cisternos, elektros stulpų.

Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išgirdęs triukšmą išėjo į kiemą ir pamatė, kaip kaimynas K. Z. šovė ir pašovė kranklio jauniklį. Jis girdėjo ne vieną šūvį. Kad buvo pašautas kranklio jauniklis, matė ir jo žmona. Pastaroji apie tai pranešė gamtos apsaugos inspekcijai. Kadangi dalyvauja saugios kaimynystės programoje ir norėdamas apie K. Z. elgesį informuoti kaimynus, pradėjo klijuoti plakatus sodų bendrijos teritorijoje. K. Z. nuotrauką rado internete, plakatus atspausdino namuose kompiuteriu ir iškabino sodų bendrijos skelbimų lentoje, tačiau plakatai buvo nuplėšiami. Po to plakatus iškabino aukštai, kad būtų nepasiekiami. Už tai, kad iškabino plakatus sodų bendrijos teritorijoje, buvo nubaustas administracine tvarka.

Nukentėjusysis K. Z. parodė, kad 2013-05-20, norėdamas apginti mažus paukštelius, nušovė varną. Šį įvykį matė kaimynas D. V.. Pagal kaimyno sutuoktinės skundą jį nubaudė gamtos apsaugos inspekcija. Už tai, kad jis nušovė juodą varną, buvo paskirta piniginė bauda. 2013-05-23 sodų bendrijos skelbimų lentoje atsirado plakatas su jo nuotrauka ir užrašu ,,šis žmogus mūsų miške šaudo paukščius“. Jis plakatą nuplėšė, be ryte jis vėl kabėjo tik su kitu užrašu: ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“. Jis plakatus nuplėšdavo, o D. V. vėl iškabindavo. 2013-05-26 plakatai su jo nuotrauka ir užrašu: ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“ buvo iškabinti ant šiukšlių konteinerių, vandens cisternos, elektros stulpų, gana aukštai, nebuvo įmanoma jų pasiekti ir nuplėšti. Kreipėsi į policiją. Užrašai ant plakatų su jo nuotrauka yra šmeižiamojo ir įžeidžiamo turinio, kadangi nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės: jis nušovė juodą varną, o ne kranklį, be to, plakatuose žodis ,,šaudo“ rašomas daugiskaitoje, nors jis nušovė tik vieną paukštį. Tokie plakatai jį įžeidė, nes žmonės pradėjo iš jo juoktis, jį įžeidė ir tai, kad plakatuose buvo jo nuotrauka ir gyvenamosios vietos adresas. Dėl įvykio pablogėjo jo sveikata, prasidėjo nervinė įtampa, nemiga, nuo 2013-06-18 iki 2013-06-21 buvo nedarbingas.

Liudytojas J. S. parodė, kad yra sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nukentėjusįjį K. Z. pažįsta kaip aktyvų bendrijos narį. Vaikščiodamas po sodų bendrijos teritoriją ant vandens talpyklos matė iškabintą plakatą su K. Z. nuotrauka, adresu ir užrašu, kažkas buvo parašyta apie varnų šaudymą. Tokius plakatus matė trijose vietose. Į jį kreipėsi K. Z., sakė, kad plakatai jį žeidžia. Jo vertinimu, tokie skelbimai negerina K. Z. įvaizdžio, bet už tai K. Z. nebuvo smerkiamas, apie K. Z. blogų atsiliepimų negirdėjo.

Liudytojas K. M. parodė, kad palaktus matė ant šiukšlių konteinerio ir skelbimų lentoje. Plakatai buvo su K. Z. nuotrauka, kažkas parašyta apie varnas, didvyrius. Apie K. Z. jis blogai nepagalvojo. Kiti į jį žiūrėjo su pašaipa, bet niekas nepasmerkė, jo reputacija sodų bendrijoje nekrito, nes niekas netikėjo, kad tai teisybė.

Liudytoja I. Z. parodė, kad 2013-05-23 iš sutuoktinio sužinojo, kad jis nušovė varną. Kitą dieną D. V. jos vyrui pagrasino, kad jam geruoju nesibaigs. Tada prasidėjo palaktų kabinimas, palaktuose buvo parašyta,, žinokime savo didvyrius – jis šaudo paukštelius“, buvo vyro nuotrauka ir adresas. Jie plakatus nuplėšdavo, tačiau juos kabino piktybiškai. Vėliau plakatai buvo be jų adreso, tačiau su vyro nuotrauka ir užrašu ,,šis žmogus šaudo kranklių jauniklius“. Plakatai buvo kabinami aukštai, kad nebūtų įmanoma nuplėšti. Dėl plakatų sutuoktinis labai išgyveno, pablogėjo sveikata, paūmėjo ligos, tapo nervingas, kankino nemiga, du kartus turėjo nedarbingumą. Pasikeitė kaimynų požiūris į juos, liko atstumti, nebendrauja kaip seniau.

Liudytoja M. V. parodė, kad eidama keliuku išgirdo kelis šūvius, pamatė, kad kaimynas K. Z. rankoje laiko nušautą paukštį ir ginklą. Tą patį vakarą ji parašė elektroninį laišką gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Jie su vyru apie tai norėjo informuoti bendruomenę, užbėgti už akių tokiems įvykiams. Internete rado K. Z. nuotrauką, kompiuteriu abu padarė plakatus, kuriuos jos vyras iškabino skelbimų lentoje. Kadangi plakatus nuplėšdavo, juos iškabino kitose vietose: ant vandens statinės, elektros stulpo. Dėl plakatų kabinimo jos vyrą nubaudė administracine tvarka. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija ją informavo, kad K. Z. taip nubaustas, kad nušovė kranklį.

2013-06-13 nutarimu D. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas įspėjimu pagal LR ATPK 161 straipsnį už tai, kad 2013-05-23 apie 18 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje klijavo nuotraukas su tekstu ant elektros stulpų, šiukšlių konteinerių, vandens cisternų, tuo pažeisdamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos tvarkos ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2004-09-02 sprendimu Nr. 169, 43.8 punktą (b.l. 51).

2013-05-30 nutarimu K. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 500 litų bauda pagal LR ATPK 85 str. 3 d. už tai, kad 2013-05-20 Kauno r., (duomenys neskelbtini) šalia miško, būdamas ne medžiotoju, revolveriu ,,Alfa 640“ kalibras 6 mm, sumedžiojo kranklio jauniklį, kuris nepriskirtas medžiojamiesiems gyvūnams ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.14 punkto reikalavimus (b.l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. V. K. Z. šmeižimu ir įžeidimu nepasitvirtino, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. sudėties.

LR BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis – užgaulumas, kuris suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra viešas tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo viešai paskleista informacija, kuri užgauliai pažemino kitą asmenį bet ir tai, kad kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, žodžiai ar raštu pateikta informacija užgauliai žemina kitą asmenį į ir nori taip veikti t.y. siekia jį įžeisti.

LR BK 154 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė D. V. tyčios apšmeižti ir viešai įžeisti nukentėjusįjį K. Z.. Tokia išvada padaryta įvertinus paties kaltinamojo, liudytojos M. V. parodymus, administracinio teisės pažeidimo nutarimą, kuriuo K. Z. nubaustas už sumedžiotą kranklio jauniklį, bei plakatuose pateiktos informacijos turinį. Apklausiamas teisme kaltinamasis neneigė pagaminęs bei viešose vietose iškabinęs plakatus su K. Z. nuotrauka ir užrašais: ,,šis žmogus mūsų miške šaudo paukščius“, ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“, tačiau teigė tuo nesiekęs viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį, o stengėsi įspėti kaimynus apie K. Z. elgesį, nes pats matė, kaip pastarasis nušovė kranklio jauniklį. Be to, kaltinamasis teigė dalyvaujantis sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ,,Saugios kaimynystės“ programoje, todėl negalėjo būti abejingas tokiam kaimyno elgesiui. Liudytoja M. V. taip pat patvirtino girdėjusi kelis šūvius ir K. Z. rankose mačiusi nušautą paukštį. Apie šį faktą ji informavo gyvosios gamtos apsaugos inspekciją ir gavo pranešimą, kad už kranklio jauniklio sumedžiojimą K. Z. nubaustas pinigine bauda (b.l. 53). Be to, kaip matyti iš plakatų turinio, juose kartu su K. Z. nuotrauka pateikiama informacija: ,,šis žmogus mūsų miške šaudo paukščius“, ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d. traukiamas asmuo ne už bet kokios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą, o tik už tokios informacijos, kuri neatitinka tikrovės. Šiuo atveju iš aptartų įrodymų nustatyta, kad D. V. iškabintuose plakatuose apie nukentėjusįjį K. Z. paskleista informacija, jog šis žmogus šaudo paukščius ir konkrečiai kranklių jauniklius, nebuvo kaltinamojo prasimanyta. Tokį faktą patvirtina ir įsiteisėjęs administracinio teisės pažeidimo 2013-05-30 nutarimas (b.l. 61-62). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltinamasis apšmeižė jį ir dėl to, kad plakatuose žodį ,,šaudo“ vartojo daugiskaitoje, kas neatitinka tikrovės. Įvertinus paminėto žodžio prasmę šios bylos kontekste, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis D. V. siekė apšmeižti nukentėjusįjį tuo, kad jis nuolat šaudo paukščius ar kranklių jauniklius. Tiek iš paties nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo, liudytojų I. Z., M. V. parodymų nustatyta, kad plakatai buvo iškabinti dėl vienintelio atvejo, kai 2013-05-20 K. Z. nušovė kranklio jauniklį. Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bei nenustačius subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltinamojo tyčios, D. V. dėl K. Z. šmeižimo išteisinamas.

Privatus kaltintojas K. Z. kaltino D. V. ir viešu įžeidimu, nes viešose vietose, sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje yra 780 sklypų, iškabinti plakatai su jo nuotrauka ir užrašais: ,,šis žmogus mūsų miške šaudo paukščius“, ,,Žinokime savo ,,didvyrius“!!! Jis šaudo mūsų miške kranklių jauniklius“ jį įžeidė, pažemino jo garbę ir orumą. Liudytoja I. Z. patvirtino, kad viešai iškabinti plakatai įžeidė jos sutuoktinį, tą patį patvirtino ir liudytojas J. S.. Tačiau ne kiekvienas įžeidimas yra tokia pavojinga veika, kuri užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012).

Šiuo atveju įvertinus nukentėjusįjį K. Z. įžeidusių palaktų turinį lingvistine prasme, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog K. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už sumedžiotą kranklio jauniklį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rūšis ginti savo garbę ir orumą dėl įžeidimo, nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., požymio – pavojingos veikos bei nenustačius subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltinamojo tyčios, D. V. dėl K. Z. viešo įžeidimo išteisinamas.

Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose tyčios apšmeižti ir įžeisti nukentėjusįjį bei nenustačius šmeižimo ir įžeidimo objektyviųjų požymių, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl D. V. išteisinamas.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiojo K. Z. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. kaltintą pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo K. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.