Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 63 straipsnį paskirtas bausmes apėmus R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Šiuo nuosprendžiu R. B. pagal BK 159 straipsnį išteisintas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutarties dalis, kuria nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje nuteisti ir G. A. bei A. R.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus už tai, kad, esant jo ir kitų asmenų susitarimui nužudyti du žmones, 2004 m. balandžio 5 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), jis kartu su šiais asmenimis dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė R. Š. bei R. B.. Turėdami tikslą užvaldyti R. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) ir R. B. naudojamą T. B. automobilį (duomenys neskelbtini), R. B. su minėtais asmenimis, kartu panaudojant fizinį smurtą prieš R. Š. – ją smaugiant, spardant, suduodant jai keturiasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, be kita ko, akmeniu į galvą, ir prieš R. B. – suduodant jam septyniasdešimt septynis smūgius, be kita ko, akmeniu į galvą, padarė nukentėjusiesiems įvairius kūno sužalojimus. Nuo galvos sužalojimų R. Š. ir R. B. mirė. R. B. su minėtais bendrininkais užvaldė minėtus automobilius ir R. B. mobiliojo ryšio telefoną.

R. B. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2004 m. balandžio 5 d. kartu su kitais asmenimis po R. Š. ir R. B. nužudymo pagrobė T. B. ir R. Š. turtą bei, siekdami sunaikinti nusikaltimų pėdsakus, visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino minėtus jų automobilius ir automobilyje buvusius R. Š. daiktus, tačiau šių nuteisimų R. B. kasacine tvarka neskundžia.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo motyvų, susijusių su jo veika

R. B., neginčydamas veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, nurodo, kad jis R. Š. nenužudė, o tik padėjo jos kūną paslėpti. Iš teismų posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų, kuriuos teismai įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų, matyti, kad prieš nusikalstamų veiksmų atlikimą R. B. buvo susitaręs su kitais asmenimis nužudyti ir R. B., ir R. Š.. Šis susitarimas buvo įgyvendintas bendrais, suderintais veiksmais, nuo kurių R. B. ir R. Š. mirė. Kasatorius neneigia minėtų aplinkybių ir nurodo, kad pats R. Š. nenužudė. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti du asmenis, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiesiems, jie visi yra nužudymo vykdytojai ir nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus abiem asmenims, nes šiuo atveju pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Todėl kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad esant jo ir kitų asmenų susitarimui nužudyti ir R. B., ir R. Š., jis pats R. Š. nenužudė, neturi reikšmės jo atsakomybei.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad R. B. ir R. Š. buvo nužudyti itin žiauriai, be to, dėl savanaudiškų paskatų, yra teisinga, nes tokią išvadą neginčijamai patvirtina nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Kasaciniame skunde dėl nužudymą kvalifikuojančių požymių, nurodytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, nepasisakoma ir teismų posėdžiuose išnagrinėti įrodymai, susiję su šiais požymiais, neginčijami, todėl kolegija šio klausimo plačiau nesvarsto. Kiti R. B. veiksmai, tarp jų – ir sekę po nukentėjusiųjų nužudymo, kvalifikuoti tinkamai, o kasatoriaus argumentai dėl jų yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Kvalifikuoti R. B. nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą nėra pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kolegija laiko, kad teismas, skirdamas R. B. griežčiausią kriminalinę bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. R. B. padarė tris nusikalstamas veikas, tarp jų – labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 5, 6, 9 punktuose. Šis nusikaltimas pasireiškė ypatingu žiaurumu: dėl savanaudiškų paskatų R. B. ir R. Š. buvo spardomi, mušami akmeniu, o R. Š. ir smaugiama, jiems suduota labai daug smūgių. Skirdamas R. B. bausmę, teismas įvertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bet ir jo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, tarp jų – ir nurodomas kasaciniame skunde. Bausmės klausimą svarstęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje kaltininko amžius, lengvinančios atsakomybę aplinkybės nėra lemiamos aplinkybės nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį. Laikyti, kad tokia išvada R. B. yra neteisinga, nėra pagrindo. Nagrinėjimo teisme dalyvių siūlymai dėl bausmės nesaisto teismo parenkant kaltininkui bausmės rūšį ar nustatant bausmės dydį. Teisėjai byloje kylančius klausimus turi spręsti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta nepažeidžiant įstatymo.

Tai, kad R. B. šioje byloje nebuvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, nesukliudė teismui priimti teisingo sprendimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokia ekspertizė R. B. nebuvo reikalinga. R. B. buvo atlikta psichologinė ekspertizė, kurios metu konstatuota, kad R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valingai valdyti. Kasatoriaus teiginiai, kad minėta ekspertizė atlikta neišsamiai, nėra susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.