Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo, sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra pažymėtas Upių ir ežerų kadastre, o (duomenys neskelbtini) pelkė natūroje susidarė pareiškėjui išnuomotame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Apie 30 kuolų sukalti pelkėje ir žymi (duomenys neskelbtini) upelio vagą, kuri eina per pelkę. Upelio vaga mediniais kuolais buvo pažymėta maždaug prieš pusantrų metų. Institucija laiko, kad kuolai ir medžių šakos yra atliekos, kurias reikia pašalinti iš žemės ūkio paskirties žemės.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2015-04-16 iki 2017-04-15 nuomoja žemės ūkio paskirties 36,84 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš G. Ž. (b.l. 11-12). Kaip specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos viešajame registre nustatytos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir vandens telkiniai (b.l. 12). 2016-06-06 Institucijos atstovas (liudytojas šioje administracinėje byloje), nedalyvaujant pareiškėjui, surašė Patikrinimo aktą Nr. 48 (b.l. 13-14, 33-34), kurio 3 p. konstatavo, kad pareiškėjo išsinuomotame žemės ūkio paskirties sklype esančioje (duomenys neskelbtini) pelkėje bei palei (duomenys neskelbtini) upelio krantus primesta šakų bei prikalta kuolų. Tai Institucijos atstovo buvo kvalifikuota kaip Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., 52 p. reikalavimų pažeidimas. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad su Patikrinimo aktu pasirašytinai buvo supažindintas pareiškėjas. 2016-06-07 paaiškinime (b.l. 37) pareiškėjas Institucijai nurodė, kad išsinuomotame sklype jokių šakų neprimetė ir nežino kas tai galėjo padaryti. Kuolai buvo sukalti anksčiau dalyvaujant žemės matininkui ir rekomendavus policijos pareigūnams, siekiant pažymėti (duomenys neskelbtini) upelio vagą pelkėje, kai kilo ginčas dėl žvejybos. 2016-06-08 pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. 11 (b.l. 38-39), kuriuo jis įpareigotas pašalinti medžių šakas ir kuolus, esančius (duomenys neskelbtini) pelkėje bei palei (duomenys neskelbtini) upelio krantus. Šis privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p., 52 p. pagrindu. Marijampolės regiono AAD direktorius 2016-06-17 sprendimu (b.l. 41-42) iš esmės atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, jog Privalomasis nurodymas pagrįstas, tačiau pratęsė jo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ 2 str. 7 d. nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 str.. Paminėto straipsnio 3 p. reglamentuoja, kad Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1999-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 7 p. reglamentuoja, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo, išskyrus 7¹ p. numatytus atvejus, arba gali tvarkyti pats. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Paminėtų Taisyklių 52 p. numatyta, kad žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei.

AAVKĮ 2 str. 3 d. nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) pelkėje ir palei (duomenys neskelbtini) upelio krantus neteisėtai primesta vaismedžių šakų bei sukalti kuolai, kuriuos laiko atliekomis, turėjo pareigą išsiaiškinti atliekų išmetimo faktines aplinkybes (kas išmetė, kada ir pan.). Tik nustatęs asmenį (asmenis), kuris yra atsakingas už atsikratymą atliekomis (ar žemės sklypo savininkas, ar nuomininkas, ar kitas asmuo), turėjo teisę ir pareigą imtis veiksmų pašalinant aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, šiuo atveju priimdamas privalomą nurodymą (AAVKĮ 18 str. 3 p.). Nenustačius atsakingo už žalą aplinkai asmens, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones, numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 32¹ str. 4 d.. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimo bei skundo (b.l. 40) Institucijai duomenis, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus, daro išvadą, kad atsakovas, surašydamas Privalomą nurodymą Nr. 11 pareiškėjui ir įpareigodamas pašalinti šakas bei kuolus, visiškai nenustatė šių svarbių aplinkybių ir be teisėto pagrindo priėmė privalomą nurodymą būtent pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 56 str.). Teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaismedžių šakų į pelkę buvo primesta bei sukalti kuolai jau po nuomos sutarties sudarymo ir, kad tai padarė būtent pareiškėjas. Taigi, nenustačius, kad vaismedžių šakos ir kuolai Institucijos nurodytoje vietoje atsirado jau po nuomos sutarties sudarymo ar atliekomis atsikratė būtent pareiškėjas, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas dėl to kaltas ir privalo pašalinti šakas bei kuolus. Atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, jog kuolai buvo specialiai sukalti maždaug prieš pusantrų metų, o iš pateiktų foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kurios šakos yra vaismedžių atliekos, o kurios natūralaus gamtinio proceso dalis (b.l. 19, 46, 50).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas - t.y. turi atitikti AAVKĮ įstatymo 20 str. 1 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų reikalavimus. Jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (LVAT 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012; 2012-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2460/2012; 2016-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A450-556/2016).

Apibendrinus teismui pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog būtent pareiškėjas atsikratė atliekomis Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme nustatytu būdu jo nuomojamame žemės sklype. Privalomas nurodymas Nr. 11 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), o tik neįrodytomis prielaidomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas yra patenkintinas ir Privalomasis nurodymas Nr. 11 panaikintinas ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Analogiškais pagrindais ir motyvais taip pat turi būti panaikintinas ir 2016-06-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Sprendimas Nr. (ABNS) – MRS – 520.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. D. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-06-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros vyr. specialisto Privalomąjį nurodymą Nr. 11.

Panaikinti 2016-06-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Sprendimą Nr. (ABNS) – MRS – 520.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.