Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 12 punktą, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartimi perkvalifikavo nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė R. L. galutinę subendrintą bausmę – 20 metų laisvės atėmimo.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1999 m. gegužės 27 d., jos pabaiga – 2019 m. gegužės 27 d.Komisijos 2016 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė.Nuteistasis R. L. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, padarė pažeidimų, klaidų, buvo neatidus, neobjektyvus ir neįvertino visų faktinių aplinkybių. Teismo argumentai, pasak apelianto, neatitinka realybės – jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Be to, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, galiojančių nuobaudų neturi. Apeliantas nurodo, kad įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, kad pasitaisė ir nenusikals. Ilgas bausmės atlikimas jam turėjo geros įtakos, ketverius metus jis elgiasi nepriekaištingai, neturi nuobaudų.Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kadangi nuteistojo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijo net kelias specialybes, šiuo metu galiojančių nuobaudų už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus neturi, 2016 m. liepos 1 d. jam taikyta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios į lengvąją grupę. Tai, kad nuteistasis nuo 2013 m. spalio 16 d., kuomet vidaus tvarkos taisykles pažeidė 39-ą kartą, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, taip pat nuo to laiko 6 kartus paskatintas, rodo tam tikrą jo progresą, tačiau šiuo metu jis dar nėra pakankamai įtikinantis, kad R. L. savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.Neigiamai nuteistojo norą taisytis ir įgyti darbinių įgūdžių apibūdina tai, kad, nors bausmę atlikinėja jau daugiau kaip 17 metų, jis tik 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ su prašymu įsidarbinti. Akivaizdu, kad šis prašymas buvo tik formalumas, reikalingas tam, kad būtų konstatuota, jog nuteistasis vykdo Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu nustatytas rekomendacijas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra pasiruošęs pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra pasitaisęs, teisėjų kolegijos manymu, tai jis pirmiausia turėtų įrodyti bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir gyvenimo stilius bei draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės). Šiuo atveju tai, kad nuteistasis palaiko neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, reiškia, kad jis šių kriminogeninių veiksnių nešalina ir nesistengia šalinti, o tai kelia abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo darbinę motyvaciją ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (21 balas), bet ir dinaminiai balai (18 balų), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.