Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką.

Tai yra, kaltinamasis A. D., 2012 m. rugsėjo 12 d. apie 13.30 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, P. P. akivaizdoje, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno dalis, P. P. padarė poodinę kraujosruvą kairiojo antakio išoriniame gale, apatinės lūpos minkštųjų audinių patinimą su kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, susiliejančias poodines kraujosruvas kaklo šonuose bei kaklo priekyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinės kairėje virš spenelio, kairiojo peties – žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje kirkšninėje srityje, odos nubrozdinimą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-09-12 apie 13.30 val., jis atvažiavo susitikti su žmona. Pamatė, kad P. P. automobilis parvažiavo prie darbo. Automobilis apačioje apsisuko ir sustojo, iš jo išlipo jo žmona ir B. V.-F, kurios nuėjo į darbą. Jis šaukė savo žmoną per langą, bet tuo metu prie jo privažiavo nukentėjusieji ir sustojo prie senojo teismo pasato, kur jis stovėjo. P. P. prasidaręs langą klausė, ko jis čia ieško? Jis atsakė, kad atvažiavo pas žmoną, o su jo pasikalbės vėliau. P. P. pakvietė jį pasikalbėti į apačioje už jo biurų pasato esančią aikštelę, todėl jis nuvažiavo ir išlipo iš automobilio. Prie jo privažiavo nukentėjusieji. P. P. išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir pradėjo smūgiuoti jam tiesiai į galvą, į dešinį smilkinį, sudavė 3-4 smūgius. Neužilgo išlipo iš automobilio P. P. ir pradėjo jį spardyti, jie atsidūrė apačioje prie slėnio, prie J. Biliūno gatvės posūkio. Ten dirbo UAB „Valda“ darbininkai, kurie sušuko, kad baigtų spardyti žmogų. Tada nukentėjusieji jį nusitempė prie pastato, kur stovėjo jo automobilis ir ten jį dar daužė, klausinėjo, kokią informaciją jis renka. Neprisimena, kad būtų sudavęs P. P., bet gindamasis gal ir galėjo suduoti. Nuo jo gynybos smūgių tokie sužalojimai, kaip nurodyta kaltinime, P. P. negalėjo būti padaryti, ant jo kūno jis nematė jokių sužalojimų. Kai tuo tarpu jis buvo smarkai sužalotas. Jų konfliktą matė pašalinai asmenys, kurie arčiau nebuvo priėję. Dėl jo sužalojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, paskirta teismo medicinos ekspertizė.

Nukentėjusysis P. P. parodė, kad įvykio dieną jis su broliu ir B. V.-F. bei kaltinamojo žmona parvažiavo papietavę prie J. Biliūno g. Nr. (duomenys neskelbtini) pastato, kur išleido kartu pietavusias moteris. Pats nuvažiavo į aikštelę prie to paties pastato ir sustojo, kalbėjosi su broliu, automobilio langas buvo atidarytas. Prie jo automobilio greitu žingsniu priėjo vyriškis ir nieko nesakęs, smogė jam kelis kartus į veidą. Jis pradėjo šaukti, atidaręs dureles, bandė jį primušti, smūgiavo kumščiais ir šaukė. Jam kliuvo į veidą, petį, stvėrė jam už sprando, norėjo jį ištempti iš automobilio, smaugė. Jam išlipus iš automobilio, kaltinamasis bandė jam spirti, bet jis smūgio išvengė, o paskui nuo kaltinamojo gynėsi, sudavė kaltinamajam 2-3 kartus į veidą. Kaltinamasis jam priekaištavo, dėl bendravimo su jo žmona. P. P. iš automobilio nebuvo išlipęs. Kaltinamojo anksčiau jis nepažinojo. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas, gydėsi.

Nukentėjusysis P. P. parodė, kad įvykio dieną jiems su broliu ir B. V.-F. bei V. D. papietavus, bei grįžus į P. P. darbovietę, jis pamatė automobilyje sėdint kaltinamąjį ir apie tai pasakė V. D.. Jie moteris paleido ir jos nuėjo į pastatą. Tuoj pat kaltinamasis prie jų pribėgo ir pradėjo mušti jo brolį, daužė į galvos sritį, atidarė duris, sugriebė brolį už apykaklės ir tempė lauk iš automobilio. Ištempęs brolį iš automobilio, kaltinamasis jam sudavė apie 10 smūgių. Matė, kad brolis gindamasis sudavė A. D.. Nematė, į kurias vietas P. P. ir A. D. vienas kitam daužė. Jis negalėjo išlipti iš automobilio, nes kažkas buvo atsitikę durelėms. Kai išlipo, kaltinamasis ir jo brolis aiškinosi santykius žodžiais, smūgių vienas kitam nebesudavė. Konflikto metu prie jų buvo priėjęs kažkoks vaikinas. Jis pasipiktino tokiu kaltinamojo elgesiu. Po muštynių matė, kad broliui buvo prakirsta lūpa, užmušta akis ir sužalotas skruostas.

Liudytoja B. V.-F. parodė, kad įvykio dieną ji su nukentėjusiaisiais ir V. D. buvo išvažiavę kartu pietauti. Grįžus atgal, viršutinėje aikštelėje prie jų darbovietės laukė V. D. vyras, jis sėdėjo automobilyje, V. D. dėl to nusistebėjo. Jie nuvažiavo į apačią, P. P. pasistatė automobilį ir jos su V. D. nuėjo į darbą, V. D. su vyru nesikalbėjo. Apie konfliktą žino tik iš nuogirdų. Sužalojimų ant P. P. veido nei tą, nei kitą dieną nematė, arba nepastebėjo.

Liudytoja V. D. parodė, kad kai parvažiavo papietavę su nukentėjusiaisiais ir B. V.-F., jos vyras buvo aikštelėje prie senojo teismo pasato. Jas P. P. prie garažų paleido ir jos nuėjo į šalia esantį pastatą, į savo darbovietę. Įvykio dieną jie su vyru telefonu kalbėjosi, bet susitikti nebuvo susitarę. Prie vyro ji priėjusi nebuvo, o ar vyras šaukė, negirdėjo, pas ją į darbovietę atėjęs nebuvo. Tą ar kitą dieną ji matė P. P., su juo kalbėjosi. Aiškių sužalojimų ant P. P. veido nesimatė, matė, kad buvo įdrėksta ranka. Ji paties konflikto nematė. Apie konfliktą sužinojo iš vyro, jis buvo sumuštas. Sakė, kad jį sumušė abu nukentėjusieji. Buvo sužalotos akys, lūpos ir ausys.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirbo Babrungo upės slėnyje ir matė, kad prie garažų J. Biliūno gatvėje, maždaug už 100 metrų nuo jo susistumdė vyrai ir šūkavo. Du vyrai tikrai buvo, o ar jų buvo daugiau, nepamena. Į vyrus atkreipė dėmesį dėl to, kad jie šūkavo.

Liudytojas V. P. parodė, kad jis ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie Babrungo upės slėnio ir matė, kaip automobilyje sėdinčiam P. P. kaltinamasis per atidarą langą sudavė vieną smūgį į veidą ir ištempė jį už atlapų iš automobilio. Tada iš automobilio išlipo ir P. P. brolis ar draugas. Vyrai truputį pasistumdė ir viskas pasibaigė. Jis buvo priėjęs prie P. P. ir klausė, kas atsitiko. Neatkreipė dėmesio į tai, ar P. P. veidas buvo sužalotas. Įvykis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Parodymo atpažinti metu jis kaltinamąjį atpažino pagal veido bruožus. Pasipiktino tokiu kaltinamojo elgesiu.

Iš specialisto išvados matyti, kad P. P. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiojo antakio išoriniame gale, apatinės lūpų minkštųjų audinių patinimas su kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje, susiliejančios poodinės kraujosruvos kaklo šonuose bei kaklo priekyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais krūtinės kairėje virš spenelio, kairiojo peties – žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje kirkšninėje srityje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimus P. P. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais-sumušant, sužalojimus kaklo srityje-smaugimo metu, odos nubrozdinimus alkūnėje bei blauzdoje galimai ir atsitrenkiant į kietus šiurkščius paviršius. P. P. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 27-28)

Įvykio vietos apžiūros ir nukentėjusiojo P. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolai patvirtina, kad įvykio vieta yra Plungės mieste, J. Biliūno g. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. (b.l. 31-33, 42-44)

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. atpažino A. D. kaip asmenį, sudavusį smūgį nukentėjusiajam P. P.. (b.l. 48-50)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. D. 2012 m. rugsėjo 12 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje J. Biliūno g. (duomenys neskelbtini), Plungėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei tokiu įžūliu elgesiu-žmogaus mušimu viešoje vietoje, dienos metu, pačiame miesto centre, jį nežymiai sužalojant, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamojo veika atitinka Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad vykusių muštynių auka yra jis, kad jis buvo labiau sužalotas negu nukentėjusysis P. P., kad smūgius nukentėjusisjam P. P. jis galėjo suduoti gindamasis nuo agresyvaus nukentėjusiojo puolimo, teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip neatitinkančius kitų įrodymų šaltinių ir duotus pasirinkus tokią gynybos poziciją nuo pareikšto kaltinimo.

Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojos B. V.-F. ir V. D. patvirtina, kad kaltinamasis jų laukė automobilių stovėjimo aikštelėje netolį J. Biliūno gatvės (duomenys neskelbtini) namo, t. y. P. P., B. V.-F. ir V. D. darbovietės. Nukentėjusieji ir liudytojos patvirtina, kad nukentėjusysis P. P. nuvažiavo į už jų darbovietės esančią automobilių stovėjimo aikštelę prie J. Biliūno gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), į tą aikštelę atvažiavo ir kaltinamasis. Kad kaltinamasis užsipuolė nukentėjusįjį, sėdintį automobilyje, patvirtina abu nukentėjusieji ir liudytojas V. P.. Kad nukentėjusįjį kaltinamasis dar mušė ištempęs iš automobilio, patvirtina abu nukentėjusieji ir liudytojas V. J.. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir P. P. specialisto išvada, kurioje specialisto nurodyti sužalojimai atitinka P. P. nurodomas jo sužalojimo aplinkybes.

BK 28 straipsnis reglamentuoja teisę į būtinąją gintį ir numato baudžiamosios atsakomybės netaikymo galimybę tik tais atvejais, kuomet besiginantysis ar beginantis kitą asmenį, nuosavybę ir pan. asmuo formaliai nors ir atlieka tam tikrus kriminalinius veiksmus, tačiau jais atremia pradėtą ar tiesiogiai gręsiantį pavojingą kėsinimąsi ir neperžengia būtinosios ginties ribų. Šios bylos aplinkybės patvirtina, kad būtent kaltinamasis užsipuolė nukentėjusįjį P. P. dėl P. P. bendravimo su jo žmoną ir jį sužalojo. Jokia grėsmė kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, kaltinamasis nebuvo būtinosios ginties situacijoje, priešingai – jis nukentėjusiųjų laukė parvažiuojant, o parvažiavusius, nusekė paskui juos į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, užsipuolė ir tyčia nukentėjusįjį P. P. symušė viešoje vietoje, prie gatvės, kur vyksta intensyvus eismas, aplink stovi gyvenamieji ir biurų pasatai, vaikšto ir dirba žmonės, dienos metu sukeldamas triukšmą ir taip įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra byloje duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, dirba. Galima daryti išvadą, kad veika buvo vienkartinė, atsitiktinė. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam nedidelę baudą.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis P. P. nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Buvo sugadinti 150 Lt vertės marškiniai, suplėšyti 250 Lt vertės džinsai, patyrė apie 100 Lt kelionės išlaidų vykdamas pas ekspertą, pirko medikamentus už 100 Lt, nes buvo sužalotas. Jautė skausmą, gydėsi, patyrė nepatogumus, jautė psichologinę įtampą, nes turi šeimą, artimus žmones, o buvo kaltinamas neištikimybe, buvo priverstas aiškintis ir artimuosius raminti, nes jie taip pat labai dėl šio įvykio pergyveno. Jautė pažeminimą, nes yra Plungėje žinomas žmogus, buvo sumuštas dienos metu viešoje vietoje.

Prašo priteisti iš kaltinamojo 600 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei advokato atstovavimo išlaidas.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino.

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaltinamasis yra atsakingi už žalos padarymą nukentėjusiajam, todėl turi ją atlyginti.

Nukentėjusysis P. P. turėjo kelionės išlaidų važiuodamas pas ekspertą, gydytoją ir tyrėjus. Jo nurodomos kelionės išlaidos 100 Lt yra realios, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo priteistinos.

Nors nukentėjusysis nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados, bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad šis nukentėjusysis buvo nuvykęs į A. Z. GĮ „Pulsas“ bei į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrių (b.l.24-25, 27-28), taip pat apklausai pas tyrėją.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad gydytojas P. P. būtų paskyręs kokius medikamentus ir P. P. juos būtų pirkęs, taip pat nėra byloje duomenų, kad būtų nusikalstamos veikos padarymo metu sugadinti nukentėjusiojo rūbai, todėl ieškinio dalis dėl 500 Lt turtinės žalos priteisimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį viešoje vietoje dėl jo šeimoje vykstančių nesutarimų, nukentėjusįjį P. P. nežymiai sužalojo, dėl to nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl vykimo pas gydytojus, bendravimo su šeimos nariais ir kitais žmonėmis, nes yra Plungėje žinomas žmogus ir buvo nepatogu aiškintis, dėl kokių priežasčių yra sumuštas.

Tačiau, kaip nurodė liudytojos B. V.-F. ir V. D., jos bendravo betarpiškai su nukentėjusiuoju P. P. įvykio dieną ir dieną po įvykio, akivaizdžių sužalojimų ant jo veido nepastebėjo, liudytojas V. P., tuoj pat po įvykio bendravęs su nukentėjusiuoju, taip pat akivaizdžių sužalojimų nematė, specialisto išvadoje nurodyta, kad kairio antakio išoriniame gale buvo 2X1 cm dydžio odos paraudimas-šviesiai violetinės spalvos poodinė kraujosruva, patinusi apatinė lūpa. Tokie nežymūs kūno sužalojimai matomose vietose didelių nepatogumų ir išgyvenimų nukentėjusiajam sukenti neturėjo. Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas bus priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam P. P. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

Nukentėjusysis P. P. turėjo 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. (BPK 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 20 MGL, t. y. 2600 Lt baudą.

P. P., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo A. D. 100 Lt turtinės, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Nuteistasis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.