Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, atsakovo R. B. kuratoriui advokatui Gvidui Byčiui, institucijos išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Elenai Kontenienei,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. atsakovui R. B.,institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,dėltėvystės nustatymo, vaikogyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2017 m. lapkričio 29 d. buvo iškelta civilinė bylapagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo (anksčiau Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas jos sūnaus K. B., gimusio 2003 m. balandžio 8 d.,tėvas, nustatyti K. B. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnui sueis pilnametystė, nustatyti bendravimo tvarką, galimybę netrukdomai bendrauti su sūnumi tiesiogiai ir įvairiomis ryšio priemonėmis, lankytis ugdymo įstaigose, gauti informaciją apie sūnų.

Išsiuntus R. B. teismo pranešimą apie iškeltą bylą, buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur jam procesiniai dokumentai buvo įteikti. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Paskyrus parengiamąjį teismo posėdį atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Kai asmuo yra deklaravęs išvykimą į užsienį, jo paieška neatliekama, jo atvesdinti nėra galimybės, atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo skelbiama viešai, o teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovui buvo paskirtas kuratorius advokatas Gvidas Byčius. Teismo posėdyje 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo apklausti atsakovui R. B. artimi asmenys J. B. (motina), S. B. (tėvas), N. B. (brolis), kurie patvirtino, kad jų sūnus ir brolis R. B. žino apie iškeltą bylą, gyvena užsienyje (tikslaus adreso nurodyti negalėjo), į teismą vykti neketina. Darytina išvada, kad atsakovas, žinodamas apie iškeltą bylą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis vilkina procesą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, nepilnamečio vaiko interesus byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, jo interesus byloje atstovavo paskirtas kuratorius (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis, 39 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė visus savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nors su atsakovu buvo išsituokę, atsakovas buvo nuteistas, dar kurį laiką gyveno kartu, atsakovas grįžo iš įkalinimo vietos, ji priėmė jį, kai buvo nėščia atsakovas ją paliko, bet gimus sūnui atvažiavo, pripažino, kad sūnus, bet nenorėjo prisiimti atsakomybės, paskui jis išvažiavo į užsienį, grįžęs aplankydavo vaikus, lankė dukrą ir sūnų, kad yra gimęs sūnus žinojo ir atsakovo giminės, atsakovas grįžęs iš užsienio paimdavo berniuką ir nusiveždavo pas tėvus kokia mėnesiui, šiuo metu tik keli metai, kai nebeatvažiuoja, atveždavo vaikams dovanų, Karolio santykiai su seneliais geri, pats Karolis bandė surasti tėvą internete, tėvas atsakė, bet bendravimas neužsimezgė, dėl tėvystės nustatymo kreipėsi, nes šiuo metu sunki turtinė padėtis.

Apklausiama liudytoja J. B. parodė, kad sutinka duoti parodymus byloje, kurioje atsakovas yra jos sūnus R. B., santykiai su buvusia marčia L. B. geri, piktumų neturi, sūnus gyvena užsienyje, į tris metus grįžo tik vieną kartą, į laidotuves, daugiau nebeskambina, kur gyvena sūnus tiksliai nežino, sūnus žino, kad yra teismas, sūnus su L. B. turi du vaikus dukrą ir sūnų Karolį, anksčiau Karolis atvažiuodavo, daugiau bendravo su kito sūnaus vaikais, gyveno kartu, tai vaikas jų, R. B. pats yra atsivežęs sūnų pas juos, vėliau kitas sūnus nuvažiuodavo paimti vaiko, ji pati, atsiklaususi laimutės, privedė berniuką pirmos komunijos Vilkijos bažnyčioje, kalbant su R. B., jis vieną kartą sakė, kad tai ne jo vaikas, bet ji netikimano, jog tai tik vyriškas bruožas, jei kokia bėda stumti nuo savęs.

Apklausiamas liudytoju S. B. parodė, kad R. B. yra jo sūnus, L. B. buvusi marti, sutinka duoti parodymus, santykiai geri,tikslaus sūnaus adreso nežino, telefoną sūnus pasikeitė, apie bylą sūnus R. B. žino, jis turėjo du vaikus, berniuką ir mergaitę, anūkas anksčiau atvažiuodavo vasarą pas juos, per vasarą būdavo su sūnumi, R. B. nupirkęs baseiną, rūbų, buvo nuvažiavęs sūnaus lankyti, kalbų buvo visokių, bet daiktus pirkdavo kaip sūnui.

Liudytojas N. B. parodė, kad R. B. yra jo brolis, santykiai su broliu ir L. B. geri, parodymus duoti sutinka, brolio adreso nežino, neturi pastovios gyvenamosios vietos, keičia telefonus, kai išvažiuoja iš Lietuvos, jo kaip nėra, brolis žino apie bylą, sakė, kad nevažiuos į teismą ir tiek, brolis turi du vaikus, Eriką ir Karolį, Karolis buvo kelias vasaras pas juos, bendravo su jo vaikais, tai brolio vaikai, ta tema su broliu nekalbėjo, Karolis yra brolio Raimondo vaikas, pats Raimondas anksčiau nuvažiuodavo lankyti vaikų, kai susitikdavo K. R. vadindavo tėvu, Raimondas kažką buvo nupirkęs sūnui, brolis niekada jam nėra sakęs, kad Karolis ne jo sūnus.

Liudytoja E. B. parodė, kad jos tėvai yra R. B. ir L. B., santykiai su mama geri, su tėvu šiuo metu nebendrauja, kai gimė brolis Karolis, jai buvo dešimt metų, gyveno pas močiutę, kai broliui buvo metukai, grįžo į kaimą gyventi mama su broliu, pirmą kartą tėtis atvažiavo, kai broliui buvo septyneri, atvežė dovanų, su broliu bendravo gražiai, Karolis jį vadino tėčiu, tėtis kelis kartus buvo nusivežęs brolį pas senelius į Vilkiją, vėliau atvažiuodavo dėdė ir pasiimdavo Karolį, Karolis bandė užmegzti kontaktus per internetą, bet tai truko trumpai, tėvas vieną kartą parašė, kad sekasi blogai, tėvas niekada nėra sakęs, kad Karolis ne jo sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad R. B. ir L. B. buvo susituokę, jų santuoka buvo sudaryta 1993 m. kovo 26 d., 1993 m. gegužės 17 d. jiems gimė dukra E. B., (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota R. B. ir L. B. ištuoka, K. B. gimė (duomenys neskelbtini)., jo gimimo dokumentuose duomenų apie tėvą nėra, L. B. paskirta socialinė pašalpa, valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, R. B. yra deklaravęs savo išvykimą gyventi į Jungtinę Karalystę, VSDFV duomenimis R. B. nedirba, dėl R. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir dokumentų įteikimo buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje ir į tos šalies institucijas, gautas atsakymas, kad įteikti dokumentų nepavyksta, L. B. su sūnumi gyvena Jurbarko rajone, paveldėtoje sodyboje, buitis kukli, tvarkinga, motinos ir sūnaus tarpusavio santykiai nuoširdūs, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tačiau seniūnijos teigimu L. B. tinkamai rūpinasi sūnumi, advokatas G. Byčius sutiko būti paskirtas atsakovo R. B. kuratoriumi byloje, K. B. raštu teismui paaiškino, kad jo tėtis yra R. B., su kuriuo jis yra bendravęs, jis taip pat bendrauja su seneliais iš tėčio pusės, tėtis jį vadina sūnumi, su juo susirašinėjo per Facebook, neprieštarauja, kad jo gimimo liudijime tėvu būtų nurodytas R. B., nes jis neabejoja, kad yra to asmens vaikas, iš elektroninio susirašinėjimo tarp R. B. ir K. B. nustatyta, kad K. B. paklaustas, kaip jam sekasi, R. B. atsako: „Labas, sūneli, sekasi nekaip, likau be darbo, kol rasiu kitą užims truputį laiko, o kaip jums sekasi, kaip mama?“. K. B. atsako: „Normaliai kolkas laikomės. Grįši vasarą?“. R. B. atsako: „Galvoju, dar nežinau“. Susirašinėjimas vyko 2017 m. gegužės 24 d.

Dėl tėvystės nustatymo.

Atsižvelgiant į ieškovės L. B., K. B. paaiškinimuose, liudytojų J. B., S. B., N. B., E. B. nurodytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą (susirašinėjimo duomenys) darytina išvada, kas R. B. savo aktyviais veiksmais yra pripažinęs savo sūnų K. B., kuris jį pažįsta kaip savo tėvą, vaikas yra bendravęs su tėvu R. B., bendrauja su seneliais ir kitais giminaičiais iš tėvo pusės, kurie taip pat jį pripažįsta, kaip anūką, kaip brolio sūnų, lanko jį, todėl pripažintina, kad ieškovės sūnaus K. B. tėvas yra atsakovas R. B. (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Lietuvos RespublikosCK 3.148 straipsnis). Tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokio atsiliepimo, nevyko į teismo posėdžius, laikytina, kadjis vengė tėvystės nustatymo procedūros mokslinių tyrimų pagrindu, ir kitų įrodymų kontekste pripažintina, kad toks atsakovo elgesys tik patvirtina, kad jis yra ieškovės sūnaus tėvas. Tėvystė yra ne vien biologinis ryšys, bet ir socialinis reiškinys. K. B., kuris dabar jau yra 15 metų amžiaus, nuo vaikystės žino ir priima, kad jo tėtis yra R. B., nors su tėvu bendrauta nedaug, vaikas apie tėvą kalba jautriai, šiltai, vadina tėčiu, nepilnamečio vaiko santykiai su seneliais, dėde ir kitais giminaičiais iš tėvo pusės taip pat artimi. K. B. patvirtino, niekada iš nieko nepajutęs abejonių dėl jo ryšio su R. B.. Pats R. B. vadino jį sūnumi (tas matyti ir iš pateikto susirašinėjimo), žinodamas apie pareikštą ieškinį ir nagrinėjamą bylą jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl tiesiog nėra pagrindo abejoti jo tėvyste K. B. atžvilgiu.

Įregistruojant K. B. gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos L. B. pavardę. Nustačius, kad K. B. tėvas yra R. B., nėra jokio pagrindo keisti nepilnamečio vaiko pavardės (Lietuvos Respublikos CK 3.167 straipsnis).

Dėl nepilnamečiovaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina L. B.(Lietuvos Respublikos CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis). Jis nuo gimimo faktiškai gyvena su motina, ir nori su ja gyventi, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kenktų jo interesams.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Atsižvelgiant į K. B. amžių, poreikius, pagal jo ir jos tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 100,00 Eurvieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui išlaikyti, būtina užtikrinant bent jau minimalius vaiko poreikius. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jai skirta socialinė pašalpa. Ji ir atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, mažinti išlaikymo dydį nėra pagrindo.Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017 m. lapkričio 29 d. iki K. B. sueis pilnametystė (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik sūnaus poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos.

Vaikams svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.Abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis). Tėvo ar motinos teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos per bendravimą su vaikais dalyvauti juos auklėjant, įvykdymą, ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Vienas iš nepilnamečio vaiko interesų ir pagrindinių teisė yra teisė į saugią, ramią aplinką. Būdamas neblaivus asmuo negali užtikrinti tokios aplinkos savo vaikui. Todėl bendraudami su vaikai, spręsdami klausimus dėl bendravimo abu tėvai turi į tai atsižvelgti.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji nekliudo atsakovui bendrauti su sūnumi, dėl to jie gali susitarti patys, Duomenų, kad sūnaus bendravimas su tėvu prieštarautų jo interesams, keltų, grėsmę, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, nustatytina tokia atsakovo R. B. bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią jis galėtų netrukdomai bendrauti su sūnumi tiesiogiai ir įvairiomis ryšio priemonėmis, lankytis ugdymo įstaigose, gauti informaciją apie sūnų, atsižvelgiant į K. B. teisėtus poreikius ir interesus (Lietuvos Respublikos CK3.170 str. 2 d., 3.156str., CPK 376 str.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi resjudicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.

Iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 80 straipsnio 1 dalies 1punkto, 7 dalies nuostatas (100,00 Eurx12mėn.x3proc. x 75 proc.) 27,00 Eur, taip už du neturtinio pobūdžio reikalavimus po 75,00 Eur(Lietuvos RespublikosCPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 7 dalį), iš viso 177,00 Eur žyminio mokesčio ir 216,71 Eurteisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis).Tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsnio, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini).,., tėvas yra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini).,., o K. B. yra R. B. sūnus.

Nustačius tėvystę K. B. tą pačią pavardę B.

Nustatyti nepilnamečio K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini).,., gyvenamąją vietą su jomotina L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini)., išlaikymą K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 2003 m. balandžio 8 d., periodinėmis 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. K. B. pilnametystė.

Nepilnamečiui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam(duomenys neskelbtini).,., priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jo motiną L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią R. B. turi lygiomis dalimis su L. B. bendrauti su sūnumi K. B. tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauti jo auklėjime, lankytis K. B. ugdymo, mokymosi įstaigose, gauti iš L. B. informaciją apie sūnų, kiek tai neprieštarauja K. B. teisėtiems poreikiams ir interesams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.