- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- e2-5231-204/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01896-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, iš jo gautas prašymas bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant, palaiko ieškinį. Byla nagrinėtina, ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 10523,18 Eur skolos, kurią sudaro 9105,31 Eur negrąžintas kreditas, 812,37 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 605,50 Eur delspinigiai, taip pat priteisti 12 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 9105,31 Eur, skaičiuojamų nuo 2018-10-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas sudarė su Bigbank AS filialu vartojimo kredito sutartį Nr. 1701190/15au (toliau – Sutartis), pagal kurią Bigbank AS filialas suteikė atsakovui vartojimo kreditą. Bigbank AS filialas 2017-12-18 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei – ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovė, kaip nauja kreditorė, pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino, negrąžinto kredito likutis sudarė 9105,31 Eur. Atsakovas laiku nemokėjo kreditorei įmokų pagal kredito mokėjimo grafiką, todėl ieškovė 2018-08-06 vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
Taip pat ieškovas nurodo, kad su atsakovu sudarytoje Sutartyje šalys nusistatė 12 procentų metines palūkanas, kurios atlieka atlygio už paskolą funkciją ir taikomos paskolos sutartiniuose santykiuose. 2018-06-08 reikalavimo perleidimo dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 414,23 Eur. Po reikalavimo perleidimo palūkanos išaugo dar 398,14 Eur (9 105,31 Eur x 12 proc. x 133 dienos) (nuo 2018-06-08 iki 2018-10-19). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos 2018-10-19 sudarė 812,37 Eur (414,23 Eur + 398,14 Eur), kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Be to, prašoma priteisti 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos mėnesio įmokos už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. 605,50 Eur (9105,31 Eur x 0,05 proc. x 133 d.) (nuo reikalavimo perleidimo dienos (2018-06-08) iki kreipimosi į teismą dienos (2018-10-19)).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka mokėti pagrindinę skolą, palūkanų ir delspinigių sutinka mokėti 50 procentų. Ieškovo reikalaujamų mokėti 12 procentų ir 5 procentų palūkanų nesutinka mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-04-12 atsakovas sudarė su Bigbank AS filialu vartojimo kredito sutartį Nr. 1701190/15au. Bigbank AS filialas 2017-12-18 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei – ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovė, kaip nauja kreditorė 2018-06-21 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino, negrąžinto kredito likutis sudaro 9105,31 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolių, todėl ieškovas 2018-08-06 vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1701190/15au atsakovui buvo suteiktas 9610 Eur kreditas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovas grąžino tik nedidelę jo dalį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas bei kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį bei liko skolingas reikalavimą perėmusiam ieškovui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti 9105,31 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas.
Bigbank AS filialas ir atsakovas 2017-04-12 sutartimi susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų normos. Ši sąlyga sutartyje yra aiškiai išskirta, todėl negali būti laikoma atsakovui netikėta ir nežinoma. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų normos. Atsakovo vertinimu, palūkanų norma jam, kaip vartotojui, yra per didelė. Tačiau atsakovas savo noru sudarė vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu būtent tokiomis sąlygomis, su jomis sutiko, tokio dydžio palūkanas net ir tinkamo sutarties vykdymo atveju būtų turėjęs mokėti iki sutarties pabaigos, t. y. 2023-04-17, todėl akivaizdu, kad sudarant sutartį atsakovui palūkanos neatrodė per didelės. Atsižvelgiant į tai negalima daryti išvados, kad nurodytos sutartinės palūkanos yra per didelės, nesąžiningos (CK 6.228⁴ str. 9 d.) ir pažeidžia atsakovo teises.
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Sutartyje šalys susitarė, kad sutartyje numatytos palūkanos bus skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos.
Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį, yra svarbu atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tiek šalių sutarties nuostatomis, tiek įstatymu, tiek teismų praktika, 12 procentų metines palūkanas atsakovas turi mokėti iki visiško kredito grąžinimo, kadangi šios sutartos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos – palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma. Taigi, yra pagrindas šias palūkanas priteisti iš atsakovo už negrąžintą kredito sumą iki pat jos grąžinimo.
Ieškovas ieškiniu tų pačių palūkanų pagrindu prašo priteisti ir 812,37 Eur palūkanas, susidariusias dėl sutarties nebevykdymo iki ieškinio pateikimo teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė 2018-05-16 įspėjimu informavo atsakovą apie tai, kad jei įsiskolinimas nebus sumokėtas per dvi savaites, sutartis bus nutraukta. Ieškovas 2018-08-06 vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Ieškovas reikalavimą į atsakovą įgijo 2018-06-20, į teismą kreipėsi 2018-10-22.
Atsakovas sutinka mokėti tik 50 procentų palūkanų, susidariusių dėl sutarties nebevykdymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Tačiau atsakovui prievolė mokėti 12 procentų metines palūkanas iki pat to momento, kai sugrąžins visą kreditą, kyla iš sutarties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti 414,23 Eur palūkanų, susidariusių iki reikalavimo perleidimo, bei 398,14 Eur palūkanų, susidariusių ieškovui perėmus reikalavimą, nuo 2018-06-08 iki 2018-10-19.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 605,50 Eur delspinigių. Atsakovas su delspinigių dydžiu nesutinka, nurodo, kad sutinka sumokėti 50 proc. susidariusio delspinigių dydžio.
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Bigbank AS filialas ir atsakovas 2017-04-12 sutarties 6.1. punktu susitarė, kad atsakovui praleidus kredito grąžinimo, palūkanų mokėjimo terminus, atsakovas už kiekvieną kalendorinę dieną privalo mokėti delspinigius, kurių dydis sutartimi buvo nustatytas 0,05 procento. Kaip minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o atsakovas sutikdamas su sutarties sąlygomis įvertino jas, taip pat ir savo galimybes vykdyti sutartį. Delspinigiai, t.y. priemonė, kuri taikoma sutarties šaliai dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Naujajam kreditoriui tokiu atveju pereina visos teisės, kurias turėjo senasis kreditorius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių.
Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.258 str. 3 d.).
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. <...> Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-502/2009).
Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovo su kredito davėju sudarytoje sutartyje numatyti delspinigiai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo nuostatų nei dėl jų maksimalaus dydžio, nei dėl skaičiavimo trukmės. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 605,50 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str. 1 d.).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10523,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 237 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Iš atsakovo valstybei priteisiamos 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10523,18 Eur skolos, kurią sudaro 9105,31 Eur negrąžintas kreditas, 812,37 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir 605,50 Eur delspinigiai, 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 9105,31 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018-10-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą - 10523,18 Eur, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 237 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.