Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-04 · Administracinė byla Nr. I-1410-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
I-1410-422/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00432-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1410-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00432-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.,37.2.; 55.1.1.;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. kalėjo LAVL 6 korpuso 3 aukšto 3 būryje. Tvirtino, kad šio būrio pasivaikščiojimo kiemas buvo netinkamos būklės, nes tik 10 proc. kiemo sudarė tvirtas pagrindas (asfaltas), o kita dalis buvo žemė ir žolynai. Tinkamas pasivaikščiojimui plotas sudarė 15 kv.m., kieme vienu metu vaikščiodavo nuo 15 iki 25 asmenų, todėl trūko pasivaikščiojimui skirto ploto. Nurodė, kad vaikščiojant darganotomis oro sąlygomis, išsipurvindavo avalynę, sušlapdavo kojas, todėl galėjo peršalti. Kadangi serga sunkia liga - atvira tuberkulioze, bet koks peršalimas sukelia pavojų jo gyvybei, todėl, jo nuomone, LAVL, nesudarydama tinkamų pasivaikščiojimo sąlygų, sukėlė pavojų jo sveikatai. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 3000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo. Teismo posėdyje nurodė, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelio būklės rašė skundus LAVL administracijai, kurios atsakymas į skundus įrodo jo skundo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b.l. 13-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas į LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto gyvenamąją patalpą Nr. 332. Ginčui aktualiu metu pareiškėjas ėjo pasivaikščioti į 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemą, kurio plotas 345 kv.m., jame įrengta pavėsinė, žemės plotas augalams sodinti, kiemo grindų asfaltuota dalis įrengta su nuolydžiu atmosferos krituliams pašalinti, todėl lietaus sankaupos nesusidarydavo. Lietuvos teisės aktai nenumato pataisos įstaigose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų minimalaus ploto vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu, taip pat nenumatytas reikalavimas kiemų grindų dangos medžiagos tipui. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagal dienotvarkę galėjo savarankiškai išeiti pasivaikščioti nuo 8.20 val. iki 23.00 val. Rizika sušlapti kojas, išsipurvinti avalynę kyla ir laisvėje gyvenantiems asmenims, jiems būnant lauke lietingomis, darganotomis oro sąlygomis, todėl pareiškėjas, būdamas adekvačiai mąstantis asmuo, galėjo nuspręsti, ar nepalankiomis oro sąlygomis jam eiti pasivaikščioti ar ne. Į LAVL dėl ginčo pasivaikščiojimo kiemo pareiškėjas nėra kreipęsis. LAVL 2017 m. sausio 31 d. gautas pareiškėjo skundas Nr. 24-402, kuriame jis reiškė pretenzijas dėl 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 2 aukšto pasivaikščiojimo kiemo. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL atstovas, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. neužtikrinant tinkamų pasivaikščiojimo sąlygų LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemelyje.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto gyvenamąją patalpą Nr. 332 ir ėjo pasivaikščioti į LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemą. Gavęs atsiliepimą į skundą bei teismo posėdžio metu pareiškėjas aukščiau nurodytų LAVL pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. pareiškėjas ėjo pasivaikščioti į LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemelį ir dėl šio kiemelio techninės būklės (grindų dangos) kilo ginčas byloje.

Pareiškėjas tvirtino, kad šio pasivaikščiojimo kiemelio danga buvo netinkama, nes didžiąją dalį pasivaikščiojimo kiemo užėmė žolė ir žemė, todėl trūko tinkamo kiemo ploto pasivaikščiojimui.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai (BVK 62 straipsnis), todėl kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose.

Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) 18.4 punkte buvo numatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemus įrengti teritorijoje arba ant pastato stogų, juos periodiškai valyti, jeigu dulka – laistyti.

Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui aštuonias ginčo pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukas (b.l. 15, 25,27,29-32, 34-35) ir tris 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 2 aukšto pasivaikščiojimo kiemo nuotraukas (b.l. 24,28,33). Pareiškėjas pretenzijų dėl pateiktų kiemelių nuotraukų nereiškė, todėl tikėtina, kad į bylą pateiktose nuotraukose (b.l. 25,27,29-32, 34-35) yra užfiksuotas būtent LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto pasivaikščiojimo kiemas, dėl kurio netinkamo įrengimo šioje byloje ir yra kilęs ginčas.

Iš LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto kiemo nuotraukų (b.l 25,27,29-32, 34-35) aiškiai matyti, kad dalis šio kiemelio dangos yra asfaltuota, kita dalis- apaugusi žole, kiemelio danga nelygi, susidėvėjusi, todėl pripažintina, kad ginčo kiemo būklė neatitinka Taisyklių 21 punkte numatyto reikalavimo užtikrinti lygias ir neslidžias grindis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, t.y. neužtikrino, kad kiemelio grindys atitiktų Taisyklių 21 punkto reikalavimus.

Tačiau teismas pažymi, jog pasivaikščiojimo kiemų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra reglamentuota. Teismui pateiktos LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto kiemo nuotraukos patvirtina, kad ginčo pasivaikščiojimo kiemelis yra pakankamai erdvus, jame įrengta krepšinio lenta, pavėsinė, todėl teismo nuomone, šiame kiemelyje pareiškėjo nurodytam kalinamųjų skaičiui (15-25) buvo užtikrinta galimybė judėti.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus LAVL administracijai dėl LAVL 6D3p korpuso Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšto kiemo būklės.

Į bylą pateikti pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 2 d. skundai dėl LAVL 3 būrio 2 aukšto pasivaikščiojimo kiemo bei dėl pablogintų pasivaikščiojimo sąlygų, pasiūlant eiti pasivaikščioti į tardymo areštinės ir kamerų tipo patalpų ir baudos izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelius (b.l. 16-18) nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šie skundai bei atsakovo atsakymas (b.l. 19) neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje keliamam ginčui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad nors nustatytas pažeidimas truko pakankamai ilgai ( apie 6 mėnesius), tačiau pareiškėjas dėl ginčo kiemelio dangos, jos keliamų nepatogumų vertinamuoju laikotarpiu į LAVL administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kita kompetentingas institucijas nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t.y. duomenų apie šio pažeidimo sąlygotus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. pareiškėjui kalint LAVL jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. buvo pažeista A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė