Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

G. Š. kaltę pripažino iš dalies, kad 2008-03-22 važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo: jis, O. Š. ir M. U.. Pamatė nukentėjusiuosius. O. pasakė, kad tai tie, kuriais jie buvo susidomėję, nes L. S. buvo grasinęs, o K. Š. pavogęs stiprintuvą. Žinojo jų tik pravardes: K. „Č.“, o L. „K.“, tuos asmenis žinojo iš pravardžių. Nukentėjusieji ne vieni ėjo, su jais ėjo moteris. Sustojo prie jų, jis priėjo prie L. S., o jie prie K. Š.. Moteris šaukė: „paleiskit mano sūnų“. Nežino, kodėl nekreipė dėmesio į šaukiančią moterį. Jis paleido L. ir nuėjo prie automobilio. Prie automobilio klūpėjo K. Š., apsikabinęs ratą. Jis liepė jam stotis, K. Š. neklausė, todėl kelis smūgius ranka sudavė jam į veidą, bet vis tiek nesistojo, pagalvojo, kad girtas. Kažkuris iš jų trejų pasiūlė K. Š. įkelti į bagažinę. Visi trys kėlė K. į bagažinę. Iki kėlimo jis gulėjo, nejudėjo, galvojo, kad be sąmonės. Mašinos bagažinė buvo sukruvinta, iš to suprato, kad K. Š. buvo kruvinas. Nepamena, kuris iš jų atvedė L. Jis atsisėdo gale automobilio. Pavažiavo kokius 3 kilometrus ir sustojo. Jis klausė L., kodėl jis grasina „Šiaulių gauja“. Sudavė 1 smūgį L. už tai, kad meluoja. Tada K. pradėjo siūlyti pinigų. Ir L. siūlė pinigų. L. verkė. Siūlė 6000 litų, siūlė pinigus, kad nemuštų. Kai mušė, gal jis ir sakė, kad jie „nagli“, nebepamena. Nurodė, kad nesakę nukentėjusiesiems, kad „ reikia 6000 litų už ramų gyvenimą“. Ikiteisminiame tyrime davė parodymus, advokato nebuvo. Pirminius parodymus davė, ką tyrėjas sakė, tą pritarė, rašė pagal nukentėjusiųjų skundus. Pripažįsta, kad sudavė L. vieną smūgį, du smūgius K.. Turto prievartavimo nepripažįsta, nes nereikalavo nei iš K. Š., nei iš L. S. pinigų. Nebuvo kalbama apie susimokėjimą, kažką tik girdėjo apie pinigus. Apie pinigų sumas nebuvo kalbama. Neklausė nukentėjusiųjų, kiek jie gali sumokėti, nebuvo kalbama apie sumokėjimo laiką. Žinojo, kad K. Š., L. S. neturi tokios pinigų sumos. Nekalbėjo apie pinigų pasidalijimą po lygiai. Pripažino, kad buvo kalbama apie 200 litų už stiprintuvą. Pareikštus civilinius ieškinius pripažino.

Įtariamasis G. Š. ikiteisminio tyrimo 2008-04-02 parodymuose, dalyvaujant gynėjui parodė, kad kartu su O. Š. ir M. U. Iš (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), privažiavus (duomenys neskelbtini), keliu nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pamatė pareinančius K., pravarde „Č.“, L., pravarde „K.“, ir apie 30 m. amžiaus nepažįstamą moterį, kuri, kaip jam vėliau pasakė O., yra L. mama. Iš karto priėję O. su M. pradėjo mušti. Kaip mušė, pasakyti negali, nes buvo tamsu, tik girdėjo juos tamsoje šūkaujant. Pasivijęs nubėgantį jaunuolį, jo paklausė, kas toks yra, vaikinui atsakius, kad L., pamanęs, kad tai yra ne tas vaikinas, kurio jie ieško, sugrįžo prie automobilio. Ten O. su M. jau buvo sumušę K., pravarde „Č.“, kuris sumuštas klūpėjo prie automobilio kairės pusės galinio rato. Kokie jam buvo padaryti sužalojimai, tamsoje neįžiūrėjo. Jam sugrįžus, O. Š. nubėgęs parsivedė prie automobilio L.. Jam nubėgus girdėjo moterį šaukiant, kad paleistų jos sūnų. O. parsivedė L. prie automobilio pasakęs, kad važiuos pasikalbėti, dėl ko, nesakė. Liepė sėstis ant galinės sėdynės. Mušti L. niekas nemušė, jis pats įsėdo į automobilį. L. įsėdus į automobilį, O. priėjęs prie „Č.“, kuris tebeklūpėjo prie automobilio galinio rato jį rankomis apsikabinęs, taip pat jam liepė sėsti į automobilį, bet „Č.“ toliau rankomis laikėsi įsikibęs į ratą ir į automobilį nenorėjo lipti. Tada supykęs „Č.“ vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, paskui prišokęs O. spyrė jam į galvą, dėl ko „Č.“ praradęs sąmonę nukrito šalia automobilio. “Č.” praradus sąmonę, G. Š. pasakė, kad jį reikia dėti į automobilio bagažinę, nes jis buvo kruvina galva ir visas purvinas. Jis atidarė bagažinės dangtį, o O. su M. be sąmonės buvusį “Č.” įkėlė į bagažinę. Prieš jį keldami į bagažinę patikrino pulsą ir įsitikino, kad jis gyvas. Patys susėdo į automobilį-jis prie vairo, O. šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės, o M. ant galinės sėdynės šalia L.. Jie nuvažiavo tuo pačiu keliu link (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu pradėjo L. sakyti, kodėl jis vaidina kietą ir grasina užsiundyti chebrą ant O., bet L. sakė, kad niekam negrasinęs ir nieko nepažįstąs, todėl M., šalia sėdėdamas, jam kumščiais kelis kartus sudavė į veidą, o jis su O. pasakė, kad automobiliui sustojus pasikalbės normaliai, ir jis viską prisimins, dėl ko L. pradėjo verkti. Pavažiavus automobiliu nuo Viekšnių apie 5 km, tik pravažiavus geležinkelio pervažą, jis automobilį sustabdė kelkraštyje. Išlipę iš automobilio L. užrakino jame, kad nepabėgtų, iš bagažinės ištraukė „Č.“, kuris buvo atgavęs sąmonę, todėl iš karto jo pradėjo trise klausinėti, kokią chebrą pažįsta L., „K.“, ir kodėl grasina ją užsiundyti ant O.. Tada “Č.” pasakė, kad L. pažįsta Mažeikiuose „B.“, todėl norėdami padaryti akistatą tarp jų, atsivedė L. prie Č., kurio dar kartą paklausė, ar L. pažįsta „B.“. “Č.” pasakius, kad pažįsta, pats L. pasakė, kad jokio „B.“ nepažįsta, todėl G. Š. supykęs L. trenkė vieną kartą kumščiu į žandą, o jam nuo smūgio ant nugaros nugriuvus ant žemės, O. su M. jį iš karto pradėjo spardyti kojomis. Abu sudavė ne daugiau kaip 5 - 6 smūgius. L. šaukė, kad jo nemuštų ir gynėsi nuo smūgių. Mušant “Č.” visi trys jam pasakė, kad dėl to, jog jis yra „ naglas“ ir grasinęs ant O. užsiundyti savo chebrą, gaus jiems dar susimokėti. Tai pasakius, L. iš karto paklausė, kiek reikės mokėti, ir, kad jis mokėti sutinkąs, kad tik jo daugiau nebemuštų. Tada jie visi trys paklausė, kiek jis gali sumokėti. L. pasakė, kad keturis tūkstančius, o “Č.” šalia gulėdamas pasakė, kad gali sumokėti daugiau, nors niekas jo pinigų neprašė. Tada jie paklausė, kiek jis gali mokėti. “Č.” pasakius, kad gali sumokėti šešis tūkstančius, ir šią sumą gali surinkti per savaitę, O. pasakė “Č.” su L., kad, jeigu jie nori ramiai gyventi, per savaitę jo nurodytam žmogui turės atnešti 10 tūkstančių litų, 6 tūkstančius “Č.” ir 4 tūkstančius L.. Jiems sutikus sumokėti nurodytą sumą pinigų, ėjo link automobilio. O. nueidamas dar koja spyrė ant kelio ant nugaros gulinčiam Č. į pilvą, dėl ko, nežino. Važiuodami sutarė, kad gautus pinigus pasidalins po lygiai. Reikalauti iš Č. ir L. pinigų už ramų gyvenimą jie trise buvo susitarę jau anksčiau, kai O. jų prašė, kad reikia pasikalbėti su jais dėl grasinimo, tik ne tokios didelės sumos, o kokių 200 litų (1 t,151-152 b. l.).

O. Š. kaltę pripažino iš dalies, kad prieš abu nukentėjusiuosius panaudojo smurtą, bet pinigų nereikalavo. Mušti nukentėjusiųjų nesitarė, jis pirmas sudavė, aktyvūs veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, jo manymu, buvo vienodi. Nurodė, kad 2008-03-22 pas jį atvažiavo G. Š. su M. U., ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįžtant iš kaimo pamatė nukentėjusiuosius. K. Š. ir L. S. jam grasinę, kad sumuš. Grįždami iš (duomenys neskelbtini) kaimo, apie 24.00–0.30 val. sustojo, juos pamatę, norėjo pasiaiškinti. Jis K. Š. švelniai ėmė už striukės ir tempė. K. Š. buvo labai girtas ir du kartus griuvo. L. S. pasodino į mašiną, o K. Š. apsikabino ratą. Sudavė K. Š. kelis smūgius, kad jis nelipo į mašiną. Jis spyrė iš kojos gulinčiam K. Š., pripažino, kad galėjo spirdamas pataikyti į galvą, tas pradėjo knarkti. Pripažino, kad kėlė K. Š. į mašinos bagažinę. Gal kokias dvi minutes palaikė K. Š. bagažinėje, kol pavažiavo kelis kilometrus. Patvirtino, kad L. S. siūlė duoti 4000 litų, sakė, kad iš tėvų pavogs. O K. Š. pasiūlė daugiau – 6000 litų. Tokį siūlymą suprato kaip juokinga – iš kur jie gaus? Kai pasiūlė pinigus, jų nebemušė. L. S. tada verkė. M. U. trenkė L. S. į veidą, jis - į pilvą. Pareikštus ieškinius pripažino. Nurodydamas, kad telefoną sudaužė, norėjo už jį atlyginti žalą, tačiau pinigų neėmė. Ligonių kasai sumokėjo. Dėl neturtinės žalos mano, kad skriauda padaryta.

Įtariamasis O. Š. ikiteisminio tyrimo 2008-04-01 parodymuose, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad 2008 m. kovo 22 d., automobiliu kartu su M. U. ir G. Š. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 24.00 val. sustojus pakalbėti šie norėjo pabėgti, tačiau jie neleido, o jis L., pravarde „K.“, paėmė už striukės ir vedėsi prie automobilio, kad į jį atsisėstų, nes kitaip šis būtų pabėgęs. Jis jo nemušė. L. buvo truputį toliau nuo jų mašinos pabėgęs ir, kol jį iki to automobilio parsivedė, G. ir M. „sutvarkė“ K., pravarde “Č.”. Parėjęs paklausė draugų, kur “Č.”, nes jo nematė, ir šie atsakė, kad jį įkišo į bagažinę. Ar jį mušė ir kaip jį įkėlė į tą bagažinę, nežino. L. pasodino į automobilį ant galinės sėdynės, o pats sėdėjo priekyje. Nuvežė minėtus vaikinus prie geležinkelio, važiuojant link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Sustojo už geležinkelio pakelėje. Sustoję, dar sėdint mašinoje, pradėjo klausti L., ką jis prisišnekėjo, kodėl jiems grasino, o šis atsakė, kad jis nieko negrasino. Tada visi trys bei “K.” išlipo į lauką. M., berods, atidarė bagažinės dangtį ir išleido “Č.” lauk. Jis nei šaukė, nei priešinosi būdamas bagažinėje, o išleistas iš jos jis pats ėmė sakyti „kiek reik, nebemuškit, galiu duoti pinigų“, nei vienas iš jų jam nesakė, „kad duok ar atnešk pinigų“. Tada pradėjo kalbėti apie tuos grasinimus. “Č.” pasakė, kad jiems grasino L., pravarde „K.“, ir kad yra pasakęs draugams, kad jie juos sumuštų. M. apsisukęs trenkė kumščiu L., pravarde “K.”, į veidą vieną kartą, taip pat ir O. Š. jam sudavė vieną kartą kumščiu į pilvo sritį. Tada L. pradėjo bėgti ir nubėgo į mišką. Su M. bandė jį vytis, bet nepavijo, o G. liko prie K., pravarde “Č.”. Tada išvažiavo, o K. liko stovėti (2 t., b. l. 70-71).

M. U. patvirtino kaltinamųjų G. Š., O. Š. parodymus. Kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad ranka į pilvą sudavė “K.”, sudavė jam į šoną. „K.“ - tai L. S.. L. bėgo. Jį pagavo, jis pradėjo verkti ir siūlė pinigų. Nepamena dėl bagažinės, nes daug laiko praėjo. Ikiteisminiame tyrime jo duoti parodymai teisingi. Pinigų nereikalavo, nukentėjusieji patys siūlė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje advokatas dalyvavo, ko klausė, tą ir užrašė. Protokolą perskaitė. Pripažino ieškinį už 150 litų sumą už telefoną, o 15000 Lt ir 25000 Lt sumos per didelės, sutiktų su trečdaliu.

Įtariamasis M. U. 2008-04-03 parodymuose, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad 2008 m. kovo mėnesį, datos tiksliai nepamena, vakare, apie 23 val. 30 min. automobiliu grįžtant iš (duomenys neskelbtini), privažiavus (duomenys neskelbtini), pamatė per pagrindinį kelią nuo (duomenys neskelbtini) pareinančius iš matymo pažįstamus L., pravarde “K.”, K., pravarde “Č.”. Kartu ėjo ir L. mama. Juos pamatęs O. G. liepė privažiavus sustoti, nes norėjo su “K.” ir “Č.” pasikalbėti, nes jie buvo grasinę užsiundyti „B.“, sakė, kad neišeis į miestą. Tada G. pasukęs nuo pagrindinio kelio į keliuką nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir pasivijęs minėtus jaunuolius, kurie ėjo šaligatviu kairėje pusėje, sustojo. Trise išlipę iš automobilio nuėjo prie ateinančių L., jo mamos ir K.. Priėjus O. pasakė K., kad eitų į jų mašiną pasikalbėti, bet šis nenorėjo eiti, todėl O. jį paėmęs už rankos pradėjo vesti prie automobilio. Tuo metu G. buvo priėjęs prie “K.”, kuriam taip pat liepė eiti į automobilį, jis nesipriešindamas pats nuėjo ir atsisėdo ant galinės sėdynės. Paskui matė, kaip O., nusitempęs “Č.” prie automobilio, jam liepė lipti į automobilį. “Č.” priešinosi, todėl O. jam trenkė kumščiu į galvą, “Č.” nukritus prie automobilio galinio rato, jį O. spardė kojomis į galvą, kam šis laikėsi rankomis už galinio rato ir atsisakė lipti į automobilį. Spyrė apie 5 kartus. M. U. su G. Č. nemušė, stovėjo šalia. “Č.” nuo mušimo praradus sąmonę, O., suėmęs “Č.” už pakarpos, nutempė prie automobilio galo ir pasakė, kad jį reikia kelti į bagažinę. Tada paėmęs už kojų, O. padėjo “Č.” įkelti į bagažinę, o G. tuo metu laikė bagažinės dangtį. Kai “Č.” įkėlė į bagažinę, jis buvo be sąmonės, tik garsiai knarkė. O. dar pridėjęs ranką prie kaklo patikrino, ar “Č.” yra gyvas. Paskui visi sulipo į automobilį - G. prie vairo, O. priekyje ant keleivio sėdynės, o jis ant galinės, šalia „K.“, ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant O. pradėjo “K.” klausinėti, ko jis grasina „B.“. “K.” sakė, kad jis niekam negrasinęs, tada O. atsisukęs jam vieną kartą delnu trenkė į kaktą, jis pats automobilyje “K.” nemušė ir nieko jo neklausinėjo. Dar kiek pavažiavus, G. automobilį sustabdė prie miškelio, tada išlipę iš automobilio bagažinės iškėlė “Č.”, kuris buvo atgavęs sąmonę. Paskui O. nuėjęs atsivedė L. ir dar kartą abiejų paklausė, kodėl jie grasina „B.“. Abiem atsakius, kad „B.“ nepažįsta ir niekam negrasino, O. trenkė smūgį “K.” į pilvą, tada M. U. su G. priėję taip pat kumščiais trenkė “K.” į pilvą. Sudavus smūgius “K.”, O. prie jo priėjęs pasakė, kad jis dabar už grasinimus turės jam sumokėti 4000 litų ir pinigus atnešti per savaitę. Tada K. pasakė, kad gali duoti daugiau pinigų. Paklausus kiek, jis atsakė, kad atneš 6000 litų. Tada O. pasakė, kad už savaitės K. su L. jam atneštų 10000 litų, kitaip vėl sumušiąs, dar nueidamas keliu trenkė K. į galvą ir automobiliu nuvažiavo. Kodėl O. reikalavo pinigų, nežino, prieš tai tarp jų jokios kalbos apie pinigus nebuvo, bent jis negirdėjo, norėjo tik su K. ir L. pasikalbėti dėl grasinimų. Jokių pinigų iš L. ir K. M. U. nereikalavo, tik jiems sudavė kelis smūgius ir sužalojo. Nusikaltimo metu buvo blaivus, kodėl K. kišo į bagažinę, paaiškinti negali, tuo metu nieko blogo nepagalvojo (2 t., 155-156 b. l.).

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad 2008-03-22 su L. S. ėjo gatve, kelis kartus pro juos pravažiavo ta pati mašina ir sustojo prie jų. Kaltinamuosius pažinojo tik iš matymo. Gavo pirmą smūgį į galvą ir nugriuvo. Tada vedė jį į mašiną. Jis buvo prie rato, kažkuris trenkė su durelėmis į galvą, jis prarado sąmonę. Atsigavo prie miškelio. Gulėjo atsimerkęs ir juos visus matė. Jį spardė visi trys. Mano, kad visi trys spardė, girdėjo jų balsus, sunkiai atsimena. Sąmonę dėl smūgių prarado. Nurodė, kad sakė, jog būtų pinigai per savaitę laiko, neatsimena, ar jiems ką sakė. O. Š. jau prie miško prašė 6000 litų. Jis pats pinigų nesiūlė. Žino savo pravardę – “Č.”. Neatsimena, kaip buvo bagažinėje, neatsimena, kas į ją įkišo, kaip iš jos išlipo. Nurodė, kad mokėsi su kaltinamaisiais toje pačioje mokykloje. Jie vyresni, jų neužkliudydavo. Jie nebuvo mokykloje „autoritetai“. Neigia grasinimą O. Š..

Nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kovo 22 d. po pietų jis išėjo pas (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, gyvenantį draugą L. S.. Apie 21 val. L. S. mama paprašė ją palydėti iki (duomenys neskelbtini) esančios „G.“ parduotuvės, nes jau buvo vėlus metas. Į parduotuvę išėjo dviese su L. mama, pats L. pasiliko namuose. Grįžtant iš parduotuvės, perėję sankryžą su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), ėjo toliau namo pas L.. Eidami pamatė priešais pareinantį šaligatviu L., su kuriuo susitikę toliau trise kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini), kairėje esančiu šaligatviu ėjo pas L. į namus. Nuėjus nuo sankryžos apie 50 metrų, privažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės stabtelėjo lengvasis automobilis. Iš jo išlipo trys iš matymo pažįstami jaunuoliai - O. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Š., kurio vardo nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, ir M. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Prie jo priėjo du iš automobilio išlipę jaunuoliai, kas tokie, pasakyti negali, kurie priėję iš abiejų šonų suėmę už rankų, nieko nesakę pradėjo tempti prie automobilio, tačiau jis eiti nenorėjo, priešinosi, tada pajuto stiprų smūgį kumščiu į pakaušio sritį, dėl ko praradęs sąmonę nugriuvo ir kas buvo paskui, nieko nepamena. Po kurio laiko atsipeikėjęs pamatė, kad guli ant kelio prie kažkokio miškelio, kurioje vietoje buvo, pasakyti negali, nes nesiorientavo aplinkoje, bet pramerkęs akis pamatė šalia stovinčius O. Š., Š. ir U. Jam atsipeikėjus, vėl buvo spardomas kojomis, kas tada mušė, pasakyti negali, kur tuo metu buvo L., irgi nematė. Kai jaunuoliai baigė mušti, pamena, kad prie jo priėjęs O. Š. kažką sakė, ką, nesuprato, nes vėl prarado sąmonę, todėl, kas buvo paskui, nelabai pamena. Protarpiais atsimena, kaip paskui L. vedė namo, paskui greitosios automobiliu buvo išvežtas į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas, nežino, su O. Š., Š. ir M. U. nebendrauja, tik žino juos iš matymo. Kad minėti jaunuoliai būtų reikalavę pinigų, pasakyti negali, bet L. pasakojo, kad O. Š. sumušęs prašė 6000 litų, o L. 4000 litų, kuriuos turi atiduoti per savaitę, kitaip vėl bus jų sumušti, bet jis pats to nepamena, taip pat nežino, kaip atsidūrė prie miškelio. L. sakė, kad buvo vežamas automobilio bagažinėje (1t., 50 b. l.).

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad kaltinamuosius pažinojo. M. U. buvo mokykloje „prisikabinęs“, gal, kad jaunesnis už jį, gal, kad silpnesnis. Kiti ne. Nurodė, kad

2008-03-22 vakare su K. ėjo mamos pasitikti. Prie sankryžos apsisuko automobilis, ir prie jų pribėgo kaltinamieji. Jų buvo trys. O. Š. pribėgo prie K. Š. ir spyrė koja, K. nukrito. Kiek smūgių buvo suduota K. – negali pasakyti. Šaukė jam lipti į automobilį. Jo mama buvo kitoje gatvės pusėje ir šaukė: „Paleiskit mano sūnų“. O. Š. sakė sėsti į automobilį ir sakė: “ Tau tas pats bus“. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Jam sakė: “ Gausi kaip ir K.“. Girdėjo keiksmažodžius ir kaip K. Š. sakė: “Lipk į mašiną“. K. Š. buvo prie galinių durų apsikabinęs ratą, K. spardė. Nurodė, kad G. Š. vairavo mašiną, šalia buvo jo O. Š., o M. U. sėdėjo mašinos gale. Automobilyje jam smūgius sudavė O. Š. ir M. U.. Važiavo maždaug 5 minutes. Prie miškelio visi išlipo. K. Š. iš bagažinės ištraukę visi trys: vienas ją atidarė, du traukė, o kuris ką darė – negali pasakyti. Išlipus iš mašinos jis paklausė, už ką muša, pasakė, kad už grasinimus užsiundyti „bandą“. Jis jiems pasakė, kad tai nesąmonė. Priėjo G. Š. ir M. U., užlaužė jam rankų mažuosius pirštus ir mušė visi trys. Jis norėjo pabėgti, bet G. Š. su M. U. pasivijo. Buvo slidu, ir jis pargriuvo. O. Š. jam smūgiavo į galvą 4–5 kartus. O. Š. iš pradžių reikalavo iš K. Š. 5000 Lt pinigų, po to 6000 litų, iš jo 4000 litų – už tai, kad kažką prisidirbo. O. Š. sakė: „ Jei neatnešit, vėl pasigausime, atsakot už bazarą“. o jei kreipsis į policiją užmuš, „užvers“. Juto pavojų, išsigando, pasakė, kad atneš. O. Š. priėjo prie gulinčio K. Š. ir spyrė jam, sakydamas: „ Jei neatnešit pas draugą pinigų, pasigausime po savaitės“. Kai O. Š. reikalavo pinigų, G. Š. ir M. U. buvo už 1 metro, o K. Š. už 3 metrų. Jei nebūtų buvę G. Š. su M. U., jam būtų buvę drąsiau. Nurodė, kad nei jis, nei K. Š. nebuvo kaltinamiesiems skolingi. Dėl stiprintuvo iki to įvykio prieš 4 mėnesius buvo išsiaiškinę. Nurodė, kad dėl smūgių sudužo jo telefono stiklas, kuris buvo kišenėje. Palaiko mamos J. S. pareikštą ieškinį, prašo priteisti.

Nukentėjusysis L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kovo 22 d. apie 22 val. su K. ėjo pasitikti mamos. Perėjus pagrindinį kelią, toliau trise ėjo keliu, vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tiksliau, kairėje pusėje esančiu šaligatviu, ėjo namo link (duomenys neskelbtini). Nuėjus nuo sankryžos apie 20 - 30 metrų prie jų privažiavęs kitoje gatvės pusėje sustojo šviesios spalvos lengvasis automobilis, markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Minėtas automobilis prieš tai pro juos pravažiavo kelis kartus. Iš jo išlipo iš matymo pažįstami O. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), adreso nežino. M. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, ir vaikinas, kurio žino tik pavardę Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, jis vairavo automobilį. Minėti vaikinai visi trys artėjo prie K.. Matė, kaip prie K. pirmas priėjęs O. Š. trenkė K. į galvą, paskui jį trise parsivedę prie automobilio galo, šalia vairuotojo pusės galinių durelių, pradėjo mušti, matė, kaip spardė kojomis, kiek kuris sudavė smūgių, tiksliai negali pasakyti. Dėl ko O., M. ir Š. mušė K., L. S. nežino, todėl kartu su mama stovėdamas kitoje gatvės pusėje ant šaligatvio pradėjo šaukti, už ką yra mušamas K.. Tada prie jo priėjęs G. Š. paklausė vardo ir pravardės. Jis jam atsakė, kad L., pravarde “K.”, todėl G. Š. liepė eiti prie automobilio ir sėstis ant galinės sėdynės, pagrasino, kad kitu atveju jam bus taip pat, kaip K.. Supratęs, kad bus sumuštas, išsigandęs atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Kodėl reikėjo sėsti į automobilį, jam niekas nepaaiškino, kol įsėdo į automobilį, niekas jo nemušė. Sėdint automobilyje, O. Š. K., kuris gulėjo ant kelio prie galinio automobilio rato, liepė sėsti į automobilį, bet K. sakė, kad į automobilį nesės, todėl O. pradėjo K. spardyti į galvą. Spyrė kokius keturis kartus, paskui trise K. paėmę įmetė į automobilio bagažinę. Paskui O. Š., M. U. ir G. Š. įsėdo į automobilį – G. Š. prie vairo, O. ant priekinės keleivio sėdynės, o M. U. ant galinės sėdynės šalia L. S.. Pradėjo važiuoti keliu link (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu, O. Š. pradėjo klausinėti, ar jis žino, už ką yra vežamas. Atsakius, kad nežino, O. atsisukęs kumščiu tris - keturis kartus sudavė į veidą, kiti automobilyje nemušė ir nekalbino. Pavažiavus keliu apie 4 - 5 kilometrus, tiksliau, pravažiavus geležinkelio pervažą ir pavažiavus keliu tiesiai už miškelio. G. Š. automobilį šalikelėje sustabdė. O., M. ir G. Š., išlipę iš automobilio, iš pradžių iš bagažinės išmetė ant kelio K., paskui Š., atidaręs automobilio dureles, liepė išlipti lauk jam. Išlipus pasivedė už automobilio galo, kur priėję O. su M. pradėjo klausinėti, kodėl jis toks „mandras“ ir grasina ant jų „užsiundyti“ kažkokią bandą. Atsakius, kad nieko negrasino, O. su M. pradėjo daužyti kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių nugriuvo ant žemės, kur jie toliau mušė, kiek kuris sudavė smūgių, negali pasakyti, nes buvo užsidengęs rankomis veidą. G. Š. nemušė, jis stovėjo netoli K.. Mušamas išsivadavęs peršoko kelio dešinėje buvusį griovį ir norėjo pabėgti, bet O. Š. su M. U. pavijo, nes paslydęs nugriuvo ant žemės, ir sulaikę bei paėmę už pirštų, abu užlaužė iš šonų rankas, o O. prišokęs koja keturis kartus spyrė į veidą, bet pataikė tik du, nes L. S. muistėsi ir sukinėjo galvą. Paskui O., priėjęs prie K., kuris gulėjo ant kelio prie automobilio, jam pasakė per savaitę atnešti 6000 tūkstančius litų, o L. S. pasakė atnešti 4000 tūkstančius litų, dėl ko, nesakė, kitaip vėl pagrasino sumušti. Išsigandęs, kad daugiau nebemuštų, pasakė, kad pinigus atneš, todėl O., M. ir Š., įsėdę į automobilį, nuvažiavo į V. pusę. Prieš įsėsdamas į automobilį O. Š. dar spyrė ant kelio gulinčiam K., kur pataikė, nematė, ir abiem pagrasino, kad jeigu mėgins kreiptis į policiją, tai užmuš. Dėl ko su K. buvo sumušti, nežino, nes su O. Š., M. U. ir Š. nebendrauja, nė karto jiems nėra grasinę, skolingi jiems taip pat nėra, tik K. buvo sakęs, kad O. jam liepęs atiduoti kažkokį stiprintuvą, kurio jis nenorėjęs atiduoti. Kai buvo mušamas, buvo sudaužytas kelnių kišenėje buvęs mobiliojo ryšio telefonas „ SONY Ericson K300i“, kurį buvo prieš porą mėnesių pirkęs Mažeikiuose lombarde už 200 litų. kuriuos buvo susitaupęs. Telefonas sugadintas nepataisomai, sudaužytas korpusas, korpuso dangtelis, nebeveikia mikrofonas ir filmavimo kamera, todėl padaryta 150 turtinė žala (1t., 74-75 b. l.).

Nukentėjusiojo K. Š. atstovė pagal įstatymą D. Š. patvirtino, kad pareiškimą policijai rašė. Įvykio nematė, žino iš pasakojimų. Sūnus K. Š. skųsdavosi, kad po to įvykio negali išeiti į gatvę, persekioja O. Š. giminaičiai, mokykloje O. Š. giminaičiai pravardžiuoja jų kitus vaikus. Prašo priteisti 25000 Lt, nes vaikui sugadinta sveikata, galva „kampuota“ buvo, dažnai užeina skausmai, nerviniai priepuoliai, greit susierzina, negali normaliai bendrauti. Ikiteisminiame tyrime iš jos ir sūnaus tyčiojosi. Pareigūnų pavardžių negali nurodyti, tai buvo kitoje byloje. Šita byla buvo nutraukta, po to atnaujinta.

Nepilnamečio nukentėjusiojo K. Š. atstovė pagal įstatymą D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kovo 22 d., po pietų, sūnus K. Š. išėjo pas (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone, gyvenantį L. S.. Po vidurnakčio, laiko tiksliai nepamena, į namų kiemą atvažiavo greitosios automobilis. Netrukus į namus užėjęs L. S. pasakė, kad K. yra sumuštas ir yra greitosios automobilyje, dėl to reikalingi dokumentai ir reikia jį skubiai vežti į ligoninę. Su sūnumi greitosios automobiliu nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros grįžo namo. G. L. S. jai papasakojęs, kad jam ir K. einant namo, pristojo lengvasis automobilis, iš kurio išlipę iš matymo pažįstami jaunuoliai juos sumušė, jos sūnų įkišę į bagažinę nuvežę į mišką sumušė, paskui pareikalavo pinigų, dėl kokios priežasties, jie nežino, nes niekam skolingi nebuvo ir su niekuo nekonfliktavo. Apie nusikaltimo aplinkybes jai sūnus K. nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nepamena, nes buvo smarkiai sumuštas. Dėl sūnaus sužalojimo jai pašlijo sveikata, taip pat sūnui bus reikalingas ilgas tolimesnis gydymas, dėl ko ji turės išlaidų, bet civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai sūnui pabaigs gydymą (1 t., 60 b. l.).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. S. parodė, kad datos nepamena, to įvykio vakarą su K. Š. ėjo iš parduotuvės, paskambino sūnus L., kad pasitiks. Einant privažiavo automobilis. Vaikinai pradėjo mušti K. ir L.. Ji skambino į policiją, viską pasakė, pasakė jai, kad pavažinės ir parveš. Sūnus L. pasakojo, kad aktyviausias buvo O. Š.. Pasakojo, kad reketavo pinigų. Jos sūnus suprato, kad reketuoja rimtai, nes jie buvo mušami. Reiškia 15000 litų ieškinį, nes sūnus po to nėjo vieną mėnesį į mokyklą, dabar bijo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo L. S. atstovė pagal įstatymą J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kovo 22 d., apie 22 valandą ji kartu su sūnaus L. draugu K. Š., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), ėjo namo. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo trys nepažįstami jaunuoliai, nes buvo tamsu, ir apibūdinti jaunuolių negali, priėję prie K., nieko nepasakę nusivedė jį prie automobilio. Ji su L. paliko stovėti ant šaligatvio. Iš pradžių ji pamanė, kad jaunuoliai yra K. draugai, bet jaunuoliai K. nusivedę prie automobilio pradėjo mušti, ar mušė visi ir kur, nematė, nes buvo tamsu. Kad K. buvo mušamas suprato tik pagal girdėtus garsus. Tada L. pradėjo šaukti, dėl ko yra mušamas K., vienas iš jaunuolių, atėjęs prie L., nusivedęs pasodino jį į automobilį ant galinės sėdynės, paskui kažkuris iš nepažįstamųjų liepė į automobilį sėstis ir K., kuris šaukė, kad niekur nevažiuos. Paskui matė, kaip jaunuoliai nunešę K. įmetė į bagažinę, sulipo į automobilį ir nuvažiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Dėl ko jaunuoliai išsivežė L. ir K., nežino, nes jie nieko nesakė, tik sustoję ir parsivedę prie automobilio pradėjo mušti K., paskui parsivedė sūnų, bet jo nemušė. Praėjus 2 - 3 valandoms, laiko tiksliai nepamena, namo sumušti grįžo L. su K., tiksliau, L. parvedė K., L. dešiniame smilkinyje matėsi raudona dėmė, viršugalvyje buvo iššokęs gumbas, skundėsi, kad skauda abiejų rankų pirštai, K. buvo sumuštas daugiau, veidas buvo sumuštas ir kruvinas, jis vos laikėsi ant kojų, todėl iš karto iškvietė greitąją. Kitą dieną L. papasakojo, kad jaunuoliai jį su K. sumušė, paskui reikalavo 4000 litų, ir prigrasino nesikreipti į policiją, kitaip nužudys. Nusikaltimo metu buvo sulaužytas sūnaus mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė 150 Lt, turėjo ir kitų išlaidų dėl sūnaus gydymo, pirko vaistus, kelionė į Mažeikius pas medikus (11., b. l. 69-70).

Liudytojas D. P. parodė, kad apklausiant kaltinamuosius, jų apklausose dalyvavo gynėjai, apklausiant vadovavosi BPK nustatytų reikalavimų. Tokiu pat būdu buvo apklausti ir nukentėjusieji bei įstatyminiai jų atstovai.

Specialisto 2008-03-26 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. nustatyta: kraujosruva plaukuotoje galvos dalyje, abiejų plaštakų IV-V-to pirštų raiščių patempimas, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3-jų kontaktų su kietais bukais daiktais metu, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(1 t., 82 b. l.).

Specialisto 2008-03-26 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. Š. nustatyta: galvos sumušimas, muštinės galvos žaizdos, kraujosruvos veide, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 52 b. l.).