Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. N., S. K., valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, pateikę prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos R. M. tėvai yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos medicininių mirties liudijimų, gimimo įrašo, santuokos sudarymo įrašo, santuokos nutraukimo įrašų, santuokos liudijimo kopijos.

Gyvendami santuokoje pareiškėjos tėvai A. K. ir I. K. 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotą I. K. vardu. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos motina I. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis 2021 m. spalio 27 d. liudijimas, išduotas Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės Monikos Turčinskaitės-Kučinskienės, patvirtina, kad biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; palikimą priėmė testamentinė įpėdinė R. M..

Marijampolės 7-ojo notaro biuro notarės Monikos Turčinskaitės-Kučinskienės 2022 m. sausio 12 d. raštas Nr.S-3 patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Byloje nėra duomenų, kad A. K. buvo surašęs testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos ir jos atstovės nurodytas aplinkybes, kad I. K. po sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties.

I. K. iki sutuoktinio mirties kartu su juo ir vėliau po sutuoktinio mirties nepertraukiamai gyveno santuokos metu įgytame name (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (žemės, už komunalinius patarnavimus) rūpinosi ir remontavo namus, naudojosi žeme, esančia namų valdos sklype, t. y. I. K. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėjos atstovė advokatė Stanislova Staniukynienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog I. K. nuo 2013 m. vasario 4 d. iki pat mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos O. V., A. P.. Liudytojos pažymėjo, kad jos buvo K. kaimynės, po A. K. mirties I. K. liko viena gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su vyru iki jo mirties, remontavo namą, jį prižiūrėjo, naudojosi visais ten likusiais daiktais, baldais, dirbo žemę.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus A. K., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro: ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinė I. K. (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad A. K. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: medicininių mirties liudijimų, gimimo įrašo, santuokos sudarymo įrašo, santuokos nutraukimo įrašų, santuokos liudijimo kopijos, suinteresuotų asmenų į bylą pateikti atsiliepimai, liudytojų parodymai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų į bylą pateiktus atsiliepimus, liudytojų parodymus, pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 10,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,67 Eur (dešimt eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.