- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-37-606/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- V. Š., V. V., R. K.
- Kaltinamasis
- N. Z.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, nedirbantis, neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis N. Z. mušdamas sukėlė mažamečiui, artimam giminaičiui fizinį skausmą.
2013 m. gegužės 16 d., apie 17 val. Šilutės r., Saugų k., Mažosios Lietuvos g. 11-6, V. Š. namuose, virtuvėje, kaltinamasis N. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė mažamečiui sūnui V. Z., gim. 2003-04-17 už plaukų ir trenkė jo galvą į šaldytuvą bei pasuko nukentėjusiajam V. Z. dešinę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. Z. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis N. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui.
2013 m. gegužės 16 d., apie 21 val. Šilutės r., Saugų k., Mažosios Lietuvos g. 11-6, V. Š. namuose, kambaryje, kaltinamasis N. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su buvusia partnere - V. Š. metu, sudavė nukentėjusiajai V. Š. į krūtinės sritį iki dešimties smūgių rankos kumščiu, spyrė jai vieną kartą į koją, po to sudavė vieną kartą kumščiu V. Š. į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis N. Z. sukėlė fizinį skausmą žmogui.
2012 m. gegužės 14 d., apie 21.00 val., bute, adresu Poilsio g., 37-11, Klaipėda, kaltinamasis N. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina V. V. metu, sudavė keptuve tris kartus nukentėjusiajai V. V. į dešinį petį bei tris kartus kumščiu į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis N. Z. grasino nužudyti žmogų.
2012 m. gegužės 15 d., apie 19 val., bute, adresu Poilsio g. 37-11, Klaipėda, kaltinamasis N. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalaudamas mėsos, paėmęs į rankas plaktuką, juo užsimojo prieš motiną V. V. ir grasino juo suduoti ir ją nužudyti, tokiu būdu nukentėjusiajai V. V. sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Be to kaltinamasis N. Z. grasino nužudyti žmogų.
2013 m., gegužės 15 d., apie 19. 10 val., Klaipėdos m., Poilsio g. 37, gyvenamojo namo pirmoje laiptinėje, kaltinamasis N. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daužydamas plaktuku R. K. priklausančio buto Nr. 12, duris ir jų staktą, reikalaudamas jas atidaryti, žodžiu grasindamas R. K. ją nužudyti, tokiu būdu sukeldamas R. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Kaltinamasis N. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, jog tą dieną jis atvažiavo pas savo buvusią draugę V. Š. pasėdėti ir išgerti. Jie išgėrė butelį „Starkos“ ir keturis butelius alaus. Kai jų sūnus V. Z., kuriam dešimt metų, pradėjo jam prieštarauti, jie susipyko ir jis sūnui davė per pakaušį, o ausies nesuko. Davė jam per pakaušį tam, kad jis neprisikabinėtų ir pasakė, kad tik nori su jo mama pasėdėti ir išgerti. Su V. Š. jis tą dieną nesipyko, net pirštu jos neprilietė. Po to, nuėjo miegoti. V. Š. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Jie jį išsivežė penkioms paroms. Dabar jis gyvena su mama Poilsio g. 37-11. Kaltinamasis nurodė nemušantis mamos, tačiau jie dažnai ginčijasi ir vienas kitam grasina. Tą kartą gal jis jai plaktuku ir grasino, bet netrenkė. Jis pasakė mamai, kad nori valgyti mėsos, o ji jos neturėjo, todėl jis labai supyko. Kai mama nuėjo pas kaimynę R. K., jis prie durų atėjęs pasakė, kad pakviestų mamą. Pripažįsta, kad klibino duris, nes neveikė skambutis, tačiau neigia, kad rankose turėjo plaktuką. Kadangi atvažiavę policijos pareigūnai iš namų viską surinko, paėmė ir plaktuką. Apklausiamas policijoje jis pasirašė, kur liepiamas, o kas ten buvo parašyta, nežino, nes jis mamos nemušė.
Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. jos sūnus grįžo iš mokyklos apie 17 val. ir netrukus atėjo Nikolajus, jis buvo truputį išgėręs. Ji taip pat buvo išgėrusi, pavaišino Nikolajų. Dar išgėręs jis tapo agresyvus. Pamanęs, kad sūnus nevalgo, Nikolajus pradėjo jį pravardžiuoti ir stumdyti. Po ko sūnų trenkė į šaldytuvą paėmęs už plaukų prie pakaušio, o jai trenkė rankos kumščiu į krutinę iki dešimties kartų, vieną kartą spyrė koja ir su kumščiu vieną kartą trenkė į smilinį. Jų konfliktas truko apie tris valandas, tada ji liepė sūnui bėgti ir kviesti policiją. Sūnui buvo atlikta ekspertizė, o ji pati nesityrė, nes taip prašė kaltinamojo mama. Dėl kaltinamojo padarytų veiksmų ji patyrė 500 Lt žalą, nes buvo sulaužytas stalas. Be to, vaikas nuolatos patiria įtampą dėl tėvo elgesio, jis buvo vežiojamas į akistatas, vasaros atostogos buvo sugadintos. Ji su vaiku kreipėsi į psichologą, nes sūnui pasireikšdavo neigiamos emocijos, jis konfliktavo mokykloje su vaikais. Todėl ji prašo teismo iš kaltinamojo sūnui priteisti 950 Lt patirtai neturinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui nustatyta, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 17.00 val. jis grįžo iš mokyklos ir netrukus atėjo tėvas – N. Z.. Jis išsigando ir verkė, nes tėvas atvažiuodavęs mušdavo mamą. Kai mama pakvietė, jis atėjo į virtuvę pavalgyti, kartu buvo mama ir tėtis. Kadangi jis lėtai valgė, tėvas paėmė jo galvą ir už plaukų trenkė į šaldytuvą, o po to paėmęs jam už ausies labai skaudžiai pasuko, liepė valgyti jam seną duoną. Po to jis verkdamas nuėjo į savo kambarį, o vėliau pasiprašęs išėjo į lauką. Tėvas parsinešė dar sau alaus ir visą tą laiką jį gėrė. Jam grįžus iš lauko, mama buvo nuėjusi miegoti. Tėvas liepė jam ieškoti kortų ir pagrasino, kad jų neradus, jam bus „šakės“. Atsikėlusi mama pradėjo barti tėvą dėl grasinimų, o jis garsiai rėkė, sakydamas, kad jei neras, kortų jį užmuš. Tada pradėjo draskyti mamą, sudavė kumščiais jai į krutinę, mama liepė iškviesti policiją.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį ji kaip visada kaltinamojo mamą slėpė savo namuose nuo jos išgėrusio sūnaus. Ne kartą yra buvę, kad ji V. V. įsileisdavo, o jis atėjęs, reikalaudavo ją pakviesti ir išleisti. Tą kartą atėjęs prie jos buto, kaltinamasis turėjo kalvio plaktuką ir su juo pradėjo trankyti sieną, pramušė skylę. Iš pradžių jis daužė sieną, o po to trankė jos buto duris ir mušė per skambutį ir durų staktą. Be to, Nikolajus jai sakė, kad ji lavonas ir ji iš tiesų išsigando. Nikolajus taip elgėsi nuolatos kiekvieno mėnesio 10 dieną, nes visada prisigeria. Ji labai bijojo, kad tikrai jis išlauš duris ir neaišku kaip tada būtų viskas buvę. Jo mama – V. V. skundėsi, kad tą kartą jis ją paėmęs už plaukų, trenkė į sieną, sudavė keptuve. Ji apžiūrėjo jos sutrenktą galvą – joje buvo guzas, patepė odekolonu. Tuo momentu tikrai buvo labai baisu, nes jis laužėsi rankoje turėdamas plaktuką ir neaišku, kas būtų buvę jei būtų patekęs į jos butą. Visi kaimynai skundžiasi jo nuolatiniu elgesiu, o jis net nėra niekada atsiprašęs.
Nukentėjusioji V. V. parodė, kad tą dieną jos sūnus Nikolajus norėjo valgyti, o ji nieko neturėjo, nes jai neužtenka pinigų. Tai išgirdęs, jis labai supyko. Jai grasino, trenkė keptuve per petį, ir kumščiais trenkė jai į pakaušį tris kartus, po to grasino užmušiąs plaktuku. Kai sūnus išgeria, visada tampa agresyvus. Ji tokiais atvejais pas kaimynę eina arba išbėga į koridorių, kad jis jai nieko nepadarytų. Jis tikrai galėjo ją sužaloti, tačiau užmušti negalėtų. Anksčiau yra buvę atvejų kai jis žalodavo ir save, krisdavo ant grindų, yra išmetęs televizorių per langą, sukarpęs rūbus. Dabar nebegera, reguliariai lankosi pas gydytoją ir vartoja jam paskirtus vaistus. Sūnus jos atsiprašė, dėl savo elgesio gailisi ir ji sūnui neturinti jokių pretenzijų.
Nutarimu nustatyta, jog 2012 m. gegužės 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl N. Z. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, jog 2012 m. spalio 4 d. šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui N. Z. ir nukentėjusiosioms V. V. ir R. K. susitaikius (1 t., b. l. 11-14).
2012 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad buvo patvirtintas nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir N. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, jog N. Z. buvo išaiškintos pasekmės tuo atveju, jei per vienerius metus padarys naują nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 15).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2013 m. gegužės 16 d. įvykusio įvykio vieta – butas, esantis Mažosios Lietuvos g. 11-6, Saugų k., Šilutės r. fotolentelėse užfiksuotas laukinių buto durų vaizdas, bednras virtuvės ir kambario, kuriuose buvo smurtauta vaizdas (1 t., b. l. 23-27).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaltinamojo N. Z. 2013 m. gegužės 16 d. sugadinto nukentėjusiajai V. Š. priklausančio medinio svetainės staliuko vaizdas (1 t., b. l. 28-30).
Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, jog 2013 m. gegužės 16 d. Tauragės AVPK Šilutės r. PK gautas nukentėjusiosios V. Š. pareiškimas apie tai, kad jos namuose kaltinamasis N. Z. naudojo fizinį smurtą prieš sūnų V. Z. (1 t., b. l. 31).
Akistatos protokolu nustatyta, jog 2013 m. birželio 19 d. akistatos tarp kaltinamojo N. Z. ir nukentėjusiųjų V. Š. ir V. Z. metu kaltinamasis N. Z. pripažino trenkęs sūnui vieną kartą delnu per galvą (1 t., b.l. 44).
Specialisto išvada Nr. G 1117/13 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam V. Z. diagnozuotas odos įdrėskimas virš viršutinės lūpos, smulkios poodinės kraujosruvos dilbiuose. Odos įdrėskimą nukentėjusysis galėjo patirti paveikus šią sritį kietu aštriu daiktu, smulkias poodines krausjoruvas dilbiuose – paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai spaudžiant pirštų galais. Nustatyta, kad nukentėjusiajam diagniozuoti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 66).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas bute, esančiame Poilsio g. 37-11, Klaipėdoje įvykio vietos apžiūros metu paimtas plaktukas (1 t., b. l. 68-70).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtos nuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis Poilsio g. 37-11, Klaipėdoje. Nustatyta, jog fotolentelėse matyti buto kambarių vaizdas, laukinių buto durų vaizdas, plaktukas su mediniu kotu, įvairių daiktų bendras vaizdas. Nustatyta, jog iš nuotraukų matyti, kad bute netvarkingai sumesti daiktai ant jų numestas plaktukas mediniu kotu (1 t., b. l. 71-76).
2012 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, apie kurį pranešė R. K. (1 t., b. l. 77-79).
Daiktų apžiūros protokolu ir nuotrauka nustatyta, jog apžiūrėtas ir nuotraukoje užfiksuotas plaktukas, kuriuo buvo grasinta nužudyti 2012 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 80-81).
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-236/2012 nustatyta, jog nėra duomenų, kad kaltinamasis N. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs psichikos sutrikimu, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Nustatyta, kad N. Z. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (1 t., b. l. 116-118).
Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2012 m. gegužės 15 d., 21.10 val. kaltinamajam N. Z. nustatytas 1,92 prom. girtumas (1 t., b. l. 163).
Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2013 m. gegužės 17 d., 00.56 val. kaltinamajam N. Z. nustatytas 4,97 prom. girtumas (1 t., b. l. 183).
Vertinant išdėstytą įrodymų visumą – nukentėjusiųjų V. Š. ir V. Z. parodymus, akistatos protokolą, apžiūros protokolus, specialisto išvadą, alkostesterio kvito parodymus, pranešimą apie smurtą artimoje aplinokje, vienareikšmiai konstatuotina, jog kaltinamasis N. Z. 2013 m. gegužės 16 d. mušė savo mažametį sūnų V. Z. – už plaukų trenkė vaiko galvą į šaldytuvą ir pasuko ausį, o nukentėjusiajai V. Š. – sudavė iki dešimties smūgių rankos kumčiu į krutinės sritį, spyrė jai vieną kartą į koją bei sudavė vieną kartą kumščiu ir tokiais savo veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas tokiu būdu laikytina įrodyta visa apimtimi. Kadangi kaltinamasis mušė savo vaiką – mažametį sūnų V. Z. jo nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija). Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
Baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog kaltinamasis N. Z. 2012 m. gegužės 14 d., mamos bute, adresu Poilsio g., 37-11, Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina V. V. metu, sudavė jai keptuve tris kartus į dešinį petį bei tris kartus kumščiu į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą. Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios V. V. parodymai, bet ir jos kaimynės jau ne pirmą kartą jų konfilktą stebinčios ir V. V. iš karto po smūgį apžiūrėjusios R. K. parodymai, kad V. V. eilinį kartą, slpėdamasi nuo įsismarkavusio sūnaus jos bute, parodė jai guzą galvoje ir dar pasiskundė gavusi keptuve per petį. Kaltinamasis N. Z. neabejotinai tokiais savo veiksmais sukėlė motinai fizinį skausmą. Jo kaltė mušus motiną ir tokiu būdu sukėlus jai fizinį skausmą įrodyti pilnai ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
Teisės teorijoje ir praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog visų be išimties nukentėjusiųjų parodymai patvirtino, jog kaltinamasis N. Z. išgėręs darosi agresyvus. Akivaizdu, jog kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai nekontroliuoja savęs ir leidžia sau mušti ne tik savo mažametį vaiką, buvusią draugę, bet ir motiną ir taip elgėsi ne vieną kartą, o nuolatos. Nukentėjusioji R. K. patvirtino, jog kaltinamasis nuolat ir ne vieną kartą, būdamas girtas grasindavo savo motinai, ją baugindavo tiek, kad ji kas kartą bėgdavo slėptis pas ją nuo savo sūnaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ne tik grasino nukentėjusiajai žodžiu sakydamas „Raisa tu lavonas“, bet ir plaktuku trankė buto, kuriame slėpėsi abi moterys, staktą ir duris, sieną. Vadinasi kaltinamasis ne tik sakė grasinančius žodžius, bet ir tai darė, turėdamas rankoje įrankį – plaktuką mediniu kotu. Įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagoje esančią medžiagą, esančią kaltinamajam atliktos psichiatrijos ekspertizės išvadą matyti, jog kaltinamasis veiksmų atlikimo metu jokia psichine liga nesirgo ir savo veiksmus suprato. Imant domėn tai, kad dvi pagyvenusios moterys užsidariusios bute su baime girdėjo kaltinamojo – agresyvaus, apsvaigusio nuo alkoholio, jaunesnio vyro, grasinimus ir daužymus, žinodamos, kad jis rankoje turi plaktuką, kuriuo daužė duris, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimai nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo ir realūs ir jos tikrai turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog gali būti ir įgyvendinti.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo N. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje laikytina įrodyta visa apimtimi baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, apžiūros protokolais, alkotesterio rodmenimis, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiųjų V. V. ir R. K. atžvilgiu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji V. Š. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl patirtos turtinės žalos, logiškas, pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai. Tuo remiantis, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 500 Lt (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).
Nukentėjusioji nurodė, jog dėl kaltinamojo N. Z. veiksmų jos sūnaus atžvilgiu vaikas patyrė didžiulę įtampą, teko kreiptis į psichologą, vaikui kilo problemų bendraujant mokykloje. V. Z. nenori ir bijo bendrauti su tėvu, todėl prašo priteisti nukentėjusiajam V. Z. 950 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.
Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.
Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis N. Z. prieš nukentėjusiąją ir savo sūnų veikė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad nepilnametis kaltinamojo sūnus V. Z. dėl kaltinamojo veiksmų jo ir mamos atžvilgiu neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, vaikas turėjo bendravimo problemų su bendraamžiais mokykloje, jis ne tik nenori, bet ir bijo bendrauti su tėvu, naktimis sapnavo košmarus. Įvertinant tai, jog nepaisant to, kad vaikas ne kartą matė mušamą mamą, bet ir šį kartą jis buvo mušamas ir pats, jo atžvilgiu išsakytus žodžius – „debile“, ‚ėsk“, „užmušiu“, atsižvelgiant į tai, jog tokio amžiaus vaiko psichika yra jautri ir pažeidžiama palyginus su jo atžvilgiu, būtent tyčia, veikusio suaugusiojo, akivaizdu, jog kaltinamojo N. Z. veiksmai nukentėjusiojo V. Z. emocinei būklei neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes, jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Šioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. Z. priteisiant 950 Lt neturinei žalai atlyginti.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos, atkreiptina kelios, nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius - asmens sveikatą ir gyvybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš fiziškai silpnesnius asmenis – mažametį sūnų, moteris – motiną, sūnaus motiną, kaimynę, jų atžvilgiu panaudojant ne tik fizinio pobūdžio ir pakankamai agresyvius veiksmus, bet dargi grasinant nužudyti panaudojant ir panaudojant realiai itin pavojingą įrankį – plaktuką.
Nors kaltinamasis nukentėjusiųjų teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė, tačiau dėl savo nusikalstamo elgesio nesigailėjo. Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingas veikas prisipažino iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tik dėl apsvaigimo, tapęs agresyviu. Tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis nėra teistas. Kaltinamojo padarytos veikos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotini kaip nesunkūs nusikaltimai. Eilę kartų baustas administracine tvarka.
Vertinant išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už kiekvieną veiką paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, gydosi ir stengiasi nevartoti alkoholio, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant nuteistajam artintis prie nukentėjusiųjų V. Š. ir jos sūnaus V. Z..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. Z. (N. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui V. Z., 2013 m. gegužės 16 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai V. Š., 2013 m. gegužės 16 d. – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo IX-1706 redakcija) dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai V. V., 2012 m. gegužės 14 d. – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją V. V., 2012 m. gegužės 15 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją R. K., 2013 m. gegužės 15 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį N. Z. paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, įpareigoti nuteistąjį vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirti nuteistajam N. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti nuteistajam N. Z. artintis prie nukentėjusiųjų V. Š. ir jos sūnaus V. Z..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį tenkinti. Iš N. Z. V. Š. naudai priteisti – 500 Lt turtinės žalos atlyginimui, o V. Z. naudai 950 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.