Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-172-134/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-01
Bylos Nr.
1S-172-134/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nr. 1S-172-134/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi nuteistosios V. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Vilniaus apygardos teismo 2008-07-09 nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 180 str. 3 d., 178 str. 2 d., 180 str. 3 d., 178 str. 2 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 d.. 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d. - 14 m. laisvės atėmimu. 2008-12-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ji pripažinta pavojinga recidyviste.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija (toliau- Komisija) 2016-04-04 nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis siūlė taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą ir nustatyti šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 str. 2 ir 3 d. numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) teritorijos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartimi Komisijos 2016-04-04 nutarimas taikyti nuteistajai V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepatvirtintas ir nuteistoji iš pataisos įstaigos lygtinai nepaleista.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir ją lygtinai paleisti iš pataisos namų. Skunde nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas ją suklaidino du kartus pranešdamas skirtingas datas apie rengiamą posėdį, kuriame buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, toliau skunde dėsto subjektyvius pastebėjimus apie teisėjo darbo kokybę. Skunde nurodo, kad visos nusikalstamos veikos iki paskutinio teistumo 2008-07-09 buvo padarytos iki įsigaliojant naujai baudžiamojo kodekso redakcijai, todėl jai buvo taikyta amnestija. Ji tyčios nusikalsti neturėjo, pastoviai dirbo, nesinaudojo valstybės teikiamomis išmokomis, rūpinosi mažamečiu vaiku, todėl mananti, kad jos elgesys neturėtų būti griežtai kontroliuojamas. Sutinkanti su OASys metodikos metu nustatyta vidutine 65 balų rizika, nes esantys teistumai šios rizikos vertinimų kriterijų negali pakeisti, nors nuo 2015-10-28 ši rizika sumažėjo 3 balais, tačiau teigia, kad teismas neturėjo teisės vertinti padarytų nusikaltimų pobūdžio, pavojingumo. Ji nurodo, kad kitos nuteistosios A. Z., prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo tenkintas ir ji paleista iš pataisos namų, nors ji buvo teista 19 kartų, turėjo nusikalstamos rizikos 75 balus, todėl esant mažesnei jos nusikalstamos rizikos balams, apeliantės nuomone, teismas turėtų taikyti jai lygtinį paleidimą.

Skundas atmetamas. Nuteistoji nesutinka su teismo išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo ir nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, turinčias sąlygoti kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas nagrinėjamu atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos namų, teismo nutartyje išdėstytais motyvais.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai leido svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksnius, komisijos teigimu, vis dar egzistuoja net trys kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys pakartotinį jos nusikalstamumą, t. y. ankstesni nusikalstami veiksniai, pasidavimas kitų įtakai, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta (priimant nuosprendį kaltę neigė), tačiau nėra analizuotas ir atskleistas V. S. požiūris į padarytus nusikaltimus, už kuriuos ji atlieka bausmę, taip pat nevertinta, kokios priežastys lėmė, kad iš esmės teigiamai charakterizuojama nuteistoji padarė itin pavojingas nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju komisijos nutarime nėra nurodyta, kas lėmė tokių nuteistosios nuostatų, sąlygojusių jos nusikalstamą elgesį, susiformavimą ir ar šios nuostatos tikrai yra pasikeitusios. Atkreipiamas dėmesys, kad nutarime nustatytas kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai, taip pat yra susijęs su V. S. padarytais teisės pažeidimais, todėl nuteistoji neteisi skunde tvirtindama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, neturėjo teisės vertinti padarytų nusikaltimų pobūdžio, pavojingumo. Šiuo konkrečiu atveju padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, nuteistosios teisei priešingą elgesį sąlygojusių priežasčių analizė, nuteistosios požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas vertinimas, turi lemiamą reikšmę sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Paminėtos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju komisijos nutarime nebuvo analizuotos ir vertintos, duomenų, kurie rodytų akivaizdžius teigiamus nuteistosios požiūrio į nusikalstamą elgesį, pokyčius teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Nors komisijos nutarime ir nurodyta, kad nuteistoji yra aktyvi įvairių programų pataisos namuose dalyvė, tačiau nėra analizuota ir atskleista, kokią įtaką dalyvavimas minėtose programose turėjo nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams, jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, apeliantė yra teista šešis kartus, paskutinį kartą buvo nuteista laisvės atėmimu penkeriems metams, pritaikius LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo atliktos laisvės atėmimo bausmės buvo atleista, tačiau nepraėjus vieneriems metams ji vėl nusikalto, įvykdė labai sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su dviejų žmonių gyvybės atėmimu, esant žemiems, savanaudiškiems veikos padarymo motyvams, keturis sunkius ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su nusikaltimais nuosavybei ir turtinėmis teisėmis, už kurią šiuo metu pataisos namuose kaip tik ir atlieka jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji yra pavojinga, jos veikimas atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Vien tik šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, rodo didelę tikimybę, jog nuteistoji nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals, juolab kad toks pat polinkis nusikalsti buvo konstatuotas ir OASys metodikos pagalba, kur nuteistosios nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė (65 balai).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. S. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatinta šešis kartus, tačiau tai tik patvirtina, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o atsižvelgus į aptartas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog būdama laisvėje gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį, todėl apylinkės teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo tikėti, jog išėjusi į laisvę nuteistoji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, apeliaciniu skundu V. S. prašo atkreipti dėmesį į kitos nuteistosios lygtinio paleidimo sąlygas, kai nuteistosios nusikalstamumo rizika buvo įvertinta 75 balais, tačiau tai negali būti pagrindu sprendžiant šios nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą, nes nurodomos aplinkybės nėra tos pačios ir negali įtakoti sprendžiant kitos nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą. Kitos skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad teisėjas pranešdamas apie teismo posėdžio datą suklaidino du kartus, nusikalstamos veikos už kurių padarymą buvo taikyta amnestija, buvo padarytos iki įsigaliojant naujojo baudžiamojo kodekso redakcijai, ir tai esamų teistumų rizikos vertinimų kriterijų negalinti pakeisti, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

Kaip jau minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistosios netenkinantį sprendimą, nėra pagrindu išvadai, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistosios V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė Vidzėnienė